Daug metų rašant apie keliones su vaikais, norisi surasti kokį nors naują „kampą“. Skaitytoja Rūta šiai rubrikai tiko idealiai. Ji su mažais vaikais dažniausiai keliauja viena, nes vyras dirba. Ir sako – tai nieko sunkaus!
Rūta su vyru Laimiu augina 2 dukreles – 5 metų Smiltę ir 2 metų Aušrinę.
Kelionė į Ameriką
Rūta su tėvais gyveno miestelyje prie Kauno – Rykantuose. Kai merginai buvo 21 metai, šeima nutarė emigruoti į JAV. Tą dieną, kai reikėjo vykti į ambasadą vizų, lemtingai dingo Rūtos pasas. Vėliau Rūta pasą rado ir prašė vizos, bet taip jos ir negavo. Taigi – Rūtos mama, tėtis, sesuo, o vėliau ir brolis apsigyveno Amerikoje, o Rūta liko Lietuvoje. Tokia kelionių į Ameriką priešistorė.
Mergina baigė mokslus, ištekėjo, susilaukė dukrelės Smiltės. Artėjo Rūtos mamos 50-metis. Rūta svarstė, kokią dovaną nusiųsti mamai į Ameriką. Planavo bendrai su broliu ir sese nupirkti SPA paslaugų čekį.
Tačiau vyras Rūtą paragino – geriau ne pinigus siųsk, o nuskrisk ir pasveikink. „Visą naktį nemiegojau ir nusprendžiau – reikia pabandyti. Tris kartus buvau prašiusi JAV vizos, ir visus kartus mano prašymai buvo atmesti. Tad nuėjau į ambasadą be didelių vilčių. Ir be jokių problemų gavau vizą! Po savaitės mudvi su dukrele išskridome“. Rūta mano, kad jei labai ilgai planuosi, tai niekada ir nesusiruoši.
Spontaniškas, staigus planas visada pasiteisina.
Prieš kelionę ji išsitraukė krūvą senų „Mamos žurnalo“ numerių ir dar kartą perskaitė visus straipsnius apie keliones. Svarbu buvo, ką kalba kitos mamos apie skrydį, reikalingus daiktus, vaistinėlę.
Judrus vaikas lėktuve
Dukrelei tuo metu buvo 1 metai 8 mėnesiai. Pats judrumas. Tad sunkiausia kelionėje buvo 16 valandų skrydis, kai reikėjo vaiką lėktuve kažkaip užimti. Pasak Rūtos, svarbiausia skrendant lėktuvu paprašyti, kad duotų specialią sienelę su lopšeliu kūdikiui (iki 11-12 kg). Tada vaikutis gali patogiai miegoti. Rūta pasiruošė kalną žaisliukų, knygučių, užkandėlių, kad dukra turėtų ką veikti. Be to, lėktuve galima vaikščioti, tad Rūta ir kursavo su Smilte pirmyn-atgal. Rūta sako, kad idealu, jei skrydžiai per Atlantą sutampa su vaiko nakties miegu. Tada keliaujant nekyla jokių problemų – vaikas visą skrydį pramiega.
Į kelionę Rūta pasiėmė vežimėlį, bet gerokai labiau pasitarnavo paprasta nešynė. „Neįsivaizduoju, kaip be jo būčiau nukeliavusi, persėdusi iš lėktuvo į lėktuvą, panešusi bagažą. Atrodžiau taip: nešenėje kabo Smiltė, ant nugaros – kuprinė, rankose bagažas. Nešynėje dukra ir miegodavo, ir valgydavo mano pieną.
Nešynė labai padėjo ir pačioje Amerikoje. Čia negali suplanuoti laiko, nes didžiuliai atstumai, valandų valandas reikia praleisti kamščiuose. Kartais 30 km atstumą pavyksta įveikti tik per 3 valandas“.
Čikagoje, giminaičių apsuptyje Rūta su Smilte praleido 3 savaites.
Su 5 mėnesių kūdikiu – į Angliją
Susilaukusi antros dukrelės Rūta išsiruošė į Angliją aplankyti draugės. „Buvo žiema, sėdėjau namie su kūdikiu, lauke niūru, šalta. Vienas žingsnis iki depresijos. Pasiskambinau draugei, kad atskrisiu.
Londone esu buvusi ne kartą, pamenu, kaip strimgalviais aplėkdavau muziejus, kuriems reikėtų skirti visą dieną. Šį kartą nutariau pamatyti daugiau, visą savaitę skirti Londonui pažinti, pasivaikščiojimams po muziejus,“ – pasakoja Rūta.
Į kelionę ji pasiėmė abi dukras – 3 metų Smiltę ir 5 mėnesių Aušrinę. Mantos reikėjo kiek daugiau nei skrendant į JAV, nes ant rankų jau buvo du maži vaikai. Vos nuskridus į Londoną Rūta nusipirko specialų priedėlį vežimėliui, ant kurio gali atsistoti vyresnis vaikas. Taip stumiant vieną vežimėlį vežami du vaikai – kūdikis ir vyresnysis. Beje, priedėlis Anglijoje kainavo dvigubai pigiau, nei Lietuvoje – apie 150 Lt. Su šiuo patobulintu vežimėliu Rūta apkeliavo visą Londoną, metro nuvažiuodavo į tolimiausius muziejus ir vaikščiojo po juos tiek, kiek norėjo. Aplankė Anglijos istorijos, Mokslo muziejus, Bakingemo ir Karalienės rūmus, Tauerio tvirtovę ir tiltą, Vestminsterio abatiją, vaikščiojo po Trafalgaro ir Piccadilly aikštę.
Daugiausia laiko praleido Mokslo muziejuje, kur vienas aukštas skirtas vaikams – galima susipažinti su vėju, aidu, kitais gamtos reiškiniais, ir viskas „gyvai“. Smiltė mėgavosi naujais įspūdžiais, o Aušrinė ramiai „gyveno“ vežimėlyje arba nešenėje. „Su kūdikiu, kuris dar nevaikšto ir valgo mamos pieną, tik keliauk ir keliauk, juk jis tik miega ir valgo, nekelia jokių rūpesčių“, – įsitikinusi Rūta.
Antra kelionė į Ameriką
Antrą kartą į JAV Rūta susiruošė po 3 metų. Kelionė vėl sutapo su šeimos švente – Rūtos sesuo pakvietė į vestuves. Šį kartą vyko visa šeima – Rūta su vyru, 4 metų Smiltė ir 1 metų 8 mėnesių Aušrinė.
Vyresnioji dukra lėktuve jautėsi puikiai – žiūrėjo filmukus, ragavo įdomaus maisto (mergaitei buvo smalsu išpakuoti kiekvieną patiekaliuką).
Šį kartą šeima daugiau laiko skyrė šaliai pažinti. Išsinuomoję automobilius nukeliavo 3000 mylių per 5 valstijas. „Kelionė po JAV buvo spontaniška. Viešbučius, kuriuose nakvosime, išsinuomodavome jau važiuodami, internetu. Ten yra puslapis, kur galima derėtis dėl kambario kainos. Taigi kambarį, kuris kainuoja 150 dolerių už parą, ta pačią dieną galima suderėti už 50 dolerių.“
Rojus vaikams
Rūta buvo pakerėta Amerikoje sukurtos vaikams skirtos industrijos. Vaikai visur laukiami ir pageidaujami, jiems įkurta begalės nemokamų žaidimų aikštelių, parkų, atrakcionų, bibliotekų, specialių muziejų („Children Museum“), kurių yra ne tik didmiesčiuose, bet ir nedideliuose miesteliuose. „Atėjęs į tokį muziejų vaikas gali praleisti visą dieną, visus eksponatus gali liesti. Jei pas mus muziejuose parašyta „Eksponatų rankomis neliesti“, tai ten – atvirkščiai, visur kabo užrašai „Prašome paliesti“ („Please, touch“). Įsivaizduokite, kokių smagių įspūdžių vaikas patiria Vandens ar Vėjo salėse. Ten galima turkštis šiltame vandenyje, kuris teka iš įvairiausių fontanų, bėga sienomis. Mergaičių buvo neįmanoma iškrapštyti iš Zoologijos, Botanikos, Istorijos, Gamtos muziejų.
Vaikams Amerikoje sudarytos puikios socialinės sąlygos. Vaikai iš pačių skurdžiausių šeimų ten turi viską ir dar daugiau, nei Lietuvoje patys turtingiausi vaikai. Valstybė ten vaikams suteikia labai daug ką nemokamai“, – sako Rūta.
Amerikoje moterį sužavėjo ir maisto, prekių kainos. Į vieną kelių dienų išvyką šeima pamiršo pasiimti lagaminą, kuriame buvo visi vaikų daiktai. Nereikėjo nei 100 dolerių nupirkti dukroms reikalingiausių drabužių, batelių. Visi daikteliai kainavo po 2-3 dolerius. Maistas Amerikoje irgi pigus. Pilna bufetų, kuriose sumokėjęs apie 10 dolerių gali valgyti kiek telpa – salotų, sriubų, jūros gėrybių ir t.t. Vaikams iki 2 metų tokios valgyklos visiškai nemokamos.
Užsieniečių paslaugumas
Rūta pasakoja: „Mūsų kelionės su vaikais prasidėjo dėl būtinybės, o ne dėl užgaidos. Tiesiog nesinori sėdėti namuose, o vaikų neturime kur palikti. Pirmąją dukrą maitinau iki 3 metų, antrą iki šiol maitinu.
Tai pririša. Pradėjus keliauti, viskas ne taip baisiai atrodo. Visada sakau: pirmiau reikia pabandyti, o ne sakyti, kad neišeis net nepabandžius. Taip štai ir bandom, ir kol kas neblogai sekas. Užsienyje žmonės be galo paslaugūs ir tolerantiški keliaujančioms mamoms su mažais vaikais. Laiptai už 15 metrų, o jau praeiviai čiumpa vežimą ir neša. Pamato, kad lipsi į metro vagoną, puola kelti vežimėlio, palaiko duris.
Lietuvoje paslaugesni jauni žmonės, kurie jau pamatę pasaulio, pakeliavę. Vyresnioji karta į mamą su vežimėliu šnairuoja“.
Rūtos patarimai:
Per ilgai kelionės neplanuokite. Visada atsiras priežasčių, kodėl negalite keliauti dabar, o turėtumėte keliauti vėliau. Kelionę suorganizuoti geriausia spontaniškai.
Jei keliaujate su dviem vaikais, nepakeičiamas daiktas yra priedėlis vežimui, ant kurio gali atsistoti vyresnis vaikas.
Kūdikius idealu nešiotis vaiknešėliuose, tada abi rankos laisvos.
Skrydžius derinkite prie vaikų miego. Jei skrydis sutampa su nakties miegu – idealu.
Stenkitės, kad būtų ne daugiau nei vienas persėdimas skrendant.
Visada turėkite krepšį su smulkiais žaisliukais, knygutėmis, pakramtukais. Geriausia vaiko dėmesį užima netikėti daiktai, aš, pavyzdžiui, pasiimu folijos, buteliukų, traškančių maišiukų, akmenukų.
Išmokite žaidimėlių, dainelių, kad galėtumėte užimti nekantraujantį vaiką kelionės metu.
Svarbiausia – kad mama pasiruoštų kelionei morališkai. Mama turi būti linksma, atsipalaidavusi, pailsėjusi, soti. Tik tada vaikas keliaudamas jausis gerai.
Reikia būti pasiruošus net pačiom blogiausiom situacijom ir nusiteikus, kad gali tekti daug malonumų atsisakyti, nes keliaujate su vaikais.
Keliaujant su vaikais viskas priklauso nuo požiūrio. Jei vaikai tau našta ir vargas, tai jie tau bus vargas ir namuose, ir kelionėse.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
