AR LIETUVOS MAMYTĖMS REIKĖTŲ BIJOTI ZIKOS VIRUSO
Atsako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė
Zikos virusas pirmą kartą buvo išskirtas 1947 m. iš Rhesus beždžionės Zikos miške Ugandoje (Afrika). Iki 2007 m. pavieniai Zikos virusinės infekcijos atvejai buvo registruojami tik Afrikoje ir Azijoje. 2007 m. pirmasis Zikos virusinės infekcijos protrūkis už Afrikos ir Azijos ribų buvo įregistruotas Yap saloje, Mikronezijoje. 2013 m. ir 2014 m. Zikos virusinės infekcijos protrūkiai buvo nustatyti kai kuriose Ramiojo vandenyno salose. Prancūzijos Polinezija įregistravo protrūkį, kurio metu buvo nustatyti 8750 tikėtini Zikos virusinės infekcijos atvejai, iš jų 383 patvirtinti. Zikos virusinė infekcija buvo nustatyta ir Naujojoje Kaledonijoje, Kuko salose, Velykų saloje, Vanuatu, Solomon, Fiji salose. 2015 m. Zikos virusinė infekcija išplito Amerikoje. Per pastaruosius du mėnesius vietinis Zikos virusinės infekcijos plitimas buvo nustatytas 45 šalyse. Išsamus šalių, kuriose plinta Zikos virusinė infekcija, sąrašas yra skelbiamas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro tinklalapyje.
Pagrindiniais Zikos viruso platintojais laikomi Aedes uodai. Išaiškinti ir papildomi viruso plitimo keliai: transplacentinis, per transfuzijas, lytinis kelias per vyro spermą.
Ligai būdingas makulinis ar papulinis bėrimas, karščiavimas, sąnarių, raumenų, galvos skausmai, nepūlingas konjunktyvitas. Makulopapulinis bėrimas dažnai prasideda veido srityje ir išplinta po visą kūną. Rečiau išsivysto akiduobių skausmai ir virškinamojo trakto sutrikimai. Visi simptomai yra nespecifiniai ir yra būdingi daugeliui kitų bakterinių ir virusinių infekcijų.
Autoimuninės, neurologinės ligos, tokios kaip Guillan-Barre sindromas (GBS), naujagimių mikrocefalija, yra galimai susijusios su Zikos virusine infekcija. Šiuo metu atliekamos įvairios studijos, siekiant išsiaiškinti Zikos viruso poveikį mikrocefalijos išsivystymui. Nėra užtektinai informacijos, kokia dalis Zikos virusu užsikrėtusių besilaukiančių moterų užkrečia vaisių, kokiai daliai infekuotų vaisių išsivysto smegenų pakenkimai, kuriuo nėštumo trimestru Zikos virusinė infekcija yra pavojingiausia besivystančiam kūdikiui.
Vakcinos nuo Zikos virusinės infekcijos nėra. Šiuo metu svarbiausia Zikos virusinės infekcijos profilaktikos priemonės yra uodų populiacijos kontrolė paveiktose šalyse ir uodų įgėlimų prevencija, ypač nėščioms moterims.
Besilaukiančios ir nėštumą planuojančios moterys, kurios ketina keliauti į viruso paveiktas teritorijas, turėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais apie kelionės planus ir įvertinti riziką bei apsvarstyti kelionės atidėjimą. 28 Europos Sąjungos šalys yra rekomendavusios atidėti nebūtinas nėščiųjų keliones į viruso apimtas šalis.
Keliautojams vyrams, grįžusiems iš teritorijų, kur plinta Zikos virusinė infekcija, lytinių santykių metu su moterimi, kuri yra nėščia, visą nėštumo laikotarpį rekomenduojama naudoti prezervatyvus.
Keliautojams vyrams, grįžusiems iš teritorijų, kur plinta Zikos virusinė infekcija, lytinių santykių metu su moterimi, kuri gali pastoti, rekomenduojama naudoti prezervatyvus 28 dienas po grįžimo iš teritorijos, kur plinta Zikos virusinė infekcija, jeigu neišsivystė ligos simptomai.
Moterims, susirgusioms Zikos virusine infekcija, rekomenduojama neplanuoti nėštumo 28 dienas po ligos simptomų išnykimo. 28 dienas reikėtų atidėti nėštumo planavimą ir moterims, kurios grįžo iš teritorijos, kur plinta Zikos virusinė infekcija.
Ar gali Zikos virusą nešiojantis uodas atskristi į Lietuvą?
Pagrindiniai Zikos viruso platintojai yra Aedes aegypti ir Aedes albopictus uodai. Šie uodai paplitę tropiniuose ir subtropiniuose kraštuose. Aedes albopictus uodai yra aptinkami ir Europoje, Viduržemio jūros regione. Manoma, kad vietinis Zikos viruso plitimas nuo įvežtinio atvejo Europoje galimas vasarą Viduržemio jūros regione, nes vasaros sezonu metu Aedes albopictus uodams susidaro palankios sąlygos veistis. Vietinio Zikos viruso plitimo rizika Europoje žiemą yra labai maža, nes klimatinės sąlygos nėra palankios Aedes albopictus uodų aktyvumui. Lietuvoje šie uodai nėra paplitę. Klimatinės sąlygos nėra palankios jų veisimuisi.
Aedes albopictus uodai yra maži, tamsūs su baltomis juostelėmis ant nugaros ir kojų.
Aedes aegypti yra smulkūs, tamsūs uodai su baltos ir sidabrinės spalvos juostelėmis ant kūno ir kojų.
Dėl skirtingo prakaito kvapo vienus purškalai apsaugo geriau nei kitus. Reikėtų pastebėti, kad repelentai mažomis dozėmis veikia atvirkščiai – pritraukia vabzdžius, todėl baigiantis jų galiojimo laikui patariama nusiplauti priemonės likučius arba išsipurkšti pakartotinai.
„Mamos žurnalas“
