Mamų paskatinti, tęsiame straipsnių ciklą apie papildomą kūdikių maitinimą. Skaitykite rekomendacijas, kaip įvesti naują maistą.
Kokios sultys tinka kūdikiams?
Pagamintos iš šviežių kokybiškų uogų, vaisių, daržovių prieš pat jų davimą. Tokiose sultyse yra visų naudingųjų medžiagų, išskyrus augalinę ląstelieną. Kai sultys duodamos kaip maitinimo dalis, jos padeda pasisavinti ne hemo geležį iš augalinės kilmės produktų. Vis dėlto sulčių kiekį patariama riboti tam, kad nesumažėtų suvalgomo motinos pieno kiekis ir kad jos neužgožtų patiekalo skonio. Sultyse yra gliukozės, fruktozės (vaisių cukraus), sacharozės (runkelių, nendrių cukraus) – dantų ėduonies rizikos veiksnių. Sulčių per dieną rekomenduotina iš puodelio duoti ne daugiau 120-160 ml. Didesnis jų kiekis gali sulėtinti augimą, skatinti antsvorį. Paguldytam nakties miego kūdikiui iš buteliuko negalima duoti jokių sulčių ar saldžių gėrimų, nes didėja dantų ėduonies rizika.
Koks turėtų būti kūdikio porcijos dydis?
Bet kokios porcijos dydis negali viršyti vidutinės kūdikio skrandžio talpos. Kūdikių ir mažų vaikų funkcinė skrandžio talpa yra 30 g/kg. 6-8 mėn. vidutinio svorio kūdikio skrandžio talpa yra 250 g, 9-12 mėn. – 285 g, 12-23 mėn. – 345 g.
Ar vaikui skirtas daržoves virti, ar troškinti garuose? Vienur rašoma, kad garintos daržovės – sveika, kitur – kad verdant į vandenį patenka nitratai, tad garintos (be vandens) daržovės yra nitratų bombos.
Taip, daržoves verdant dalis nitratų pereina į vandenį. Gaminant maistą \
ūdikiams ir mažiems vaikams, reikėtų imti tas daržovių dalis, kuriose yra mažiau nitratų. Mažiau nitratų yra ekologiškai užaugintose daržovėse.
Ar galima rūgščias sultis pasaldinti medumi?
Ne. Medus netinka kūdikiams, nes yra rizikos, kad į organizmą paklius labai sunkios ligos – botulizmo – sukėlėjo Clostridium botulinum sporų.
Ar galima kūdikiui duoti kompoto, ramunėlių arbatos ir kitų gėrimų?
Nederėtų. Vaisių gėrimai, pagaminti iš džemo, uogienių, kompoto mitybos prasme yra nenaudingi ir neduotini. Netinka gėrimai su bet kokiais dirbtinais saldikliais ir kitais monosacharidais, išskyrus gliukozę, fruktozę ir sacharozę. Gėrimai su saldžiaisiais alkoholiais (manitoliu, sorbitoliu) gali sukelti viduriavimą. Saldus maistas sumažina apetitą ir gali skystinti išmatas. Krūties piene ir kokybiškai paruoštuose pieno mišiniuose esantis vandens kiekis patenkina kūdikio skysčio poreikį. Švaraus virinto vandens nežindomiems kūdikiams galima saikingai pasiūlyti kelis kartus per parą, kai aplinkoje yra karšta. Tinka mažos mineralizacijos mineralinis vanduo.
Kūdikiams nereikia duoti jokių arbatžolių (taip pat ir ramunėlių) arbatų, nes jose yra taninų, kurie suriša geležį ir kitas mineralines medžiagas – taip jis sunkiau pasisavinamos. Kūdikiams netinka ir jokios vaistažolių arbatos. Mažylių organizmai jautriau nei suaugusiųjų reaguoja į įvairias chemines medžiagas, esančias vaistažolėse. Kol kas trūksta rimtų studijų, įrodančių arbatžolių ir vaistažolių naudą kūdikiams.
Lietuviai vadinami mėsėdžiais. Kada ir kiek mėsos duoti papildomai maitinamam kūdikiui?
Liesos mėsos, kaip geležies šaltinio, rekomenduojama pamažu pradėti duoti nuo 6 mėnesių. Liesos mėsos kūdikis turėtų gauti kasdien. Mėsos tyrės iš pradžių duokite 1-2 arbatinius šaukštelius (apie 5-10 g) su daržovių koše. Kas 2-3 paras mėsos kiekį didinkite iki 40 g per dieną.
Geriausiai kūdikiams tinka triušiena, ėriena, veršiena ir kalakutiena. Kūdikiams duodama tik gryna mėsa. Jiems netinka dešrelės (jose mažai mėsos, o daug visokių priedų) ir mėsos subproduktai. Liesa mėsa sveikesnė už riebią. Joje yra ne tik daug baltymų, bet ir lengvai pasisavinamos geležies, cinko ir vitamino B12.
Geležį ir cinką iš produktų padeda pasisavinti vitaminas C ir kitos organinės rūgštys bei gyvūniniai baltymai, o karotinus (provitaminą A) – riebalai.
Grūdų košių rekomenduojama duoti kartu su vaisiais, uogomis, daržovėmis, turinčiais vitamino C (pavyzdžiui, pomidorais), su nedideliu kiekiu mėsos, paukštienos ar žuvies.
Kada duoti žuvies?
Žuvis, kaip ir liesa mėsa, yra vertingas maisto produktas, turintis daug aukštos kokybės baltymų ir nepakeičiamųjų amino rūgščių. Jos reikėtų duoti pirmųjų metų pabaigoje 1-2 kartus per savaitę, tiek kiek ir liesos mėsos. Baltosios mėsos žuvys (kiršliai, upėtakiai, šapalai, vėgėlės, lynai, raudės, kojos) ir vėžiagyviai turi labai mažai riebalų, o kitos žuvys (menkės, tunai, sardinės, lašišos, silkės, skumbrės) turi daug ilgų grandinių polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, pvz., omega3, svarbių gerai protinei brandai. Žuvyje geležies ir cinko yra mažiau negu liesoje mėsoje. Sūriųjų vandenų žuvys, kaip ir motinos pienas, yra pagrindinis jodo, būtino kūdikiui augti ir jo protinei brandai, šaltinis.
Kokie kiaušiniai tinka papildomai maitinamam kūdikiui?
Tinka tik kietai virti vištų ir putpelių kiaušiniai (putpelių kiaušinių mažyliams neleiskite vagyti su lukštu!). Vidutinio dydžio vištų kiaušinis išverda per 7 min., o putpelių – per 3 min. Kiaušiniai – vertingas maisto produktas. Jų baltymuose yra nepakeičiamųjų amino rūgščių, būtinų augimui ir protinei brandai, o riebaluose – daug fosfolipidų, nesočiųjų ir sočiųjų riebiųjų rūgščių. Kiaušiniuose esanti geležis sunkiai pasisavinama, nes ji susijungusi su baltymais (fosfoproteinais ir albuminu). Kiaušinių duokite ne jaunesniems kaip 6 mėnesių kūdikiams. Kai šeimoje (giminėje) yra alergiškų kiaušiniui, jų vaikui duokite tik tuomet, kai jam sukanka vieneri metai. Iš pradžių duokite kiaušinio trynio, vėliau – baltymo. Kietai virto trynio duokite tik ¼. Po kelių dienų – ½ trynio, o dar po kelių dienų – visą. Kiaušinio duokite 1-2 kartus per savaitę, trynio galite įdėti į daržovių košę, bet tada nebedėkite kitų priedų (aliejaus, sviesto, grietinės).
Ar galima papildomai maitinamą kūdikį pratinti prie vegetarinio maitinimo?
Vegetarų dietos kūdikiams nerekomenduojamos, nes neužtikrina sparčiai augančio organizmo energinių, taip pat geležies, cinko, kalcio, vitaminų B2, B12 ir D poreikių. Kai trūksta šių medžiagų, gali sutrikti augimas, psichomotorinė raida, atsirasti rachitas.
Kada papildomai maitinamam kūdikiui duoti karvės/ožkos pieno, varškės, sūrelių?
Nežindomiems 6 mėnesių ir vyresniems kūdikiams per parą rekomenduotina duoti 280-500 ml pieno mišinių. Kai sukanka vieneri metai, neskiesto virinto karvės/ožkos pieno galima duoti 200-400 ml per parą. Iki 2 metų nepatariama duoti nugriebto ar iki 2,5 proc. riebumo pieno, nes gali sutrikti riebaluose tirpstančių vitaminų pasisavinimas. Taip pat netinka pienas, paruoštas iš pieno miltelių.
Fermentuotų pieno produktų (jogurto, kefyro, rūgpienio) maistinė vertė prilygsta pieno. Juose yra daug kalcio, fosforo, baltymų ir riboflavino (vitamino B2). Jų, kaip papildomo maisto, pamažu, pradedant nuo 1-2 arbatinių šaukštelių galima pradėti duoti, kai kūdikiui sukanka 9 mėnesiai.
Dienos porcijos apimtis 50-70 ml. Fermentuoti pieno produktai nepakeičia nei motinos pieno, nei pieno mišinių. Tad jei kūdikis suvalgė indelį jogurto, vis tiek jam turite duoti įprastą motinos pieno ar mišinio porciją.
Varškė, sūreliai pradedami duoti antrais gyvenimo metais.
Kada ir kaip pradėti kūdikį mokyti savarankiško valgymo įgūdžių?
8-10 mėnesį kūdikiui atsiranda noras savarankiškai valgyti, gerti.
Tuo metu dera:
Kai tik mažylis panorės valgyti, gerti pats, leiskite tai daryti.
Niekada nepykite ant kūdikio, kad jam pradėjus mokytis valgyti jis pats ir visa aplinka bus aptaškyta maistu.
Pirmiausia savarankiškai duokite valgyti tirštą maistą. Kai išmoks valgyti, leiskite valgyti skystesnį maistą.
Gerti mokykite iš specialaus puoduko su dviem rankenomis, dangčiu ir nediduku snapeliu. Puodukas turėtų „atsistoti“ į vertikalią padėtį, kai jį mažylis stato. Gerti mokykite etapais: pirmiausia parodykite, kaip paimti puoduką ir jį išlaikyti, paskui – kaip prinešti prie burnos ir palenkti, kad ištekėtų skysčio.
Valgymo mokslas negreitinkite. Tai padeda ne tik išmokti valgyti, bet ir įvaldyti tikslius, koordinuotus judesius.
Jeigu mažylis nori šaukštelį laikyti kaire ranka, tegul taip ir daro.
Negalima (nors ir labai skubate) paimti mažylio rankutės, laikančios šaukštuką, pakabinti maisto ir kišti į burną. Taip užgniaužiama kūdikio iniciatyva, atimamas džiaugsmas savarankiškai valgyti.
Mažyliui paduodami patiekalai turi būti ne per karšti ir ne per šalti. Jis ilgai atsimena nemalonius jutimus sukėlusį maistą. Dėl to gali atsisakyti noro valgyti ir kitą maistą, pavyzdžiui, paduotą iš tos pačios lėkštutės.
Mažus vaikus maitinkite tik iš jiems skirtų indų. Lėkštutė, puodukas, šaukštukai turi būti ryškių spalvų, gražūs, nedideli, stabilūs, giloki, gerai išlaikantys šilumą, nes mažasis žmogus valgo lėtai.
Gerai sėdintį mažylis, atėjus valgymo laikui, sodinkite toje pačioje vietoje. Ta pati aplinka ir pats pasodinimo ritualas nuteikia jį valgymui.
Praktiška įsigyti specialią aukštą kėdę, kad kūdikis galėtų laisvai judinti rankutes. Valgydamas vaikas turi patogiai sėdėti – kojomis remtis į specialią kojų atramai skirtą kėdės dalį arba į grindis, nugarą priglausti prie kėdės atlošo, abu petukus laikyti viename aukštyje, rankas padėti ant stalo.
Nuo pirmųjų metų ugdykite įprotį prieš valgį nusiplauti rankas, o pavalgius išsivalyti dantukus, nors šios procedūros vaikai labai nemėgsta.
Kada pradėti mokyti kramtyti?
Prieš dantų dygimą kūdikiai pasidaro irzlesni, nes niežti dantenas ir kyla nenumaldomas noras kuo nors jas pakasyti, todėl kiša į burną bet kokius kietus daiktus. Taip mažylis mokosi kramtyti. Jam duokite pačiam pasiimti, įkišti į burną ir pakramtyti obuolio (be šerdies ir sėklų), morkos, riestainio, kietesnės duonos plutos, džiūvėsio (tik nesudeginto), sūrio.
Jeigu kūdikiui bus duodamas tik skystai pertrintas maistas, jis kramtyti neišmoks. Mokykite kantriai – paprastai per 6-12 mėn. pavyksta pasiekti apčiuopiamų rezultatų.
Ankstyvas papildomas maitinimas nerekomenduotinas, nes:
Kitus skysčius ir maistą kūdikis gali blogiau įsisavinti nei motinos pieną, tad bus nepatenkinti kūdikio organizmo poreikiai maisto medžiagoms ir energijai.
Kitų skysčių ir maisto davimas gali sumažinti motinos pieno susidarymą.
Kūdikiai gali nesugebėti nuryti, suvirškinti ir įsisavinti iš kai kurių produktų pagaminto papildomo maisto.
Per ankstyvas tam tikro maisto įvedimas gali išprovokuoti alergijos atsiradimą.
Uždelstas (vėlyvas) papildomas maitinimas taip pat nerekomenduotinas, nes:
Motinos pienas nebeužtikrina energinių ir kitų maisto medžiagų gavimo, dėl to sulėtėja augimas, gali atsirasti mitybos nepakankamumas.
Motinos pienas nebeužtikrina sparčiai augančio kūdikio mikroelementų, ypač cinko ir geležies poreikio.
Sutrinka natūralus mokymasis kramtyti, pajusti, įvertinti naujus skonius ir maisto konsistenciją.
Kalbinome docentą Algimantą Vingrą.
„Mamos žurnalas“
