Virginijos Sankalienės nuotr.
Gydytojų teigimu, kruopų košes galima duoti apie septintą mėnesį. Tada kodėl ant pramoniniu būdu pagamintų kruopų košių indelių parašyta, kad jos skirtos kūdikiams nuo 4 mėnesių?
Pagal PSO ir ES kūdikių mitybos ekspertų rekomendacijas košės (kaip papildomas maistas) yra duodamos kūdikiui, kai jam sukanka pilni 6 mėnesiai. Išimties tvarka daržovių košė kūdikiui gali būti pradėta duoti tuomet, kai jam sukanka 4 mėnesiai. Dėl to, gamintojai gali užrašyti, kad košė tinka nuo 4 mėn. Pagal centrinės nervų sistemos ir virškinamojo trakto subrendimą, dauguma 4 mėn. kūdikių nesugeba praryti tiršto maisto. Be to, nederėtų užmiršti, kad gamintojams yra svarbu kuo daugiau parduoti. Be to, nebuvo, nėra ir nebus vienintelės taisyklės be išimties. Išimčiai priklauso viena taisyklė – nustoja augti kūdikio svoris, kai jis yra maitinamas skystu maistu. Apie išimties taikymą sprendžia tik mažylio gydytojas.
Ar virinant vandentiekio vandenį iš jo išgaruoja fluoras? Gyvename pajūryje ir geriame vandentiekio vandenį. O čia fluoras 4 kartus viršija normą. Kokį vandenį duoti 1,6 metų sūnui?
Vandenį virinant fluoras neišgaruoja. Šeimai atsigerti ir pasigaminti maistui galima nusipirkti negazuoto šaltinio ar mineralinio vandens.
Kokį valgiaraštį rekomenduotumėte 1,5 metų vaikui, sergančiam mažakraujyste?
Vien dietos pakeitimai nuo mažakraujystės neišgelbsti. Reikia vartoti tuos geležies preparatus, kuriuos skyrė gydytojas. Kiek laiko juos vartoti, gydytojas sprendžia vis atlikdamas vaiko kraujo tyrimus. Mažakraujystės profilaktikai tinka reikiamai pareguliuotas maitinimas:
vaikas kasdien turi gauti virtos gyvūninės mėsos, geriausia – veršienos, avienos. Normos: 7-12 mėn. kūdikiai – 40 g/parai, 1-3 m. vaikai – 50-70 g/parai, o vyresni vaikai – iki 100 g/parai.;
mėsa turi būti pateikta su garnyru, pvz., daržovių koše, pagaminta be pieno, ar daržovių salotomis pagardintomis citrinos rūgštimi;
su mėsa patiekiamas garnyras neturi būti riebus;
po mėsos tinka duoti atsigerti rūgštesnių šviežių sulčių – svarbiausia, kad sultys nebūtų saldžios;
paukštienoje bei žuvyse geležies yra mažiau, todėl jų reikia duoti rečiau;
netinka bet kurios rūšies riebi mėsa ar paukštiena;
iš mėsos geležis lengviau pasisavinam nei iš augalų. Geležies yra grikiuose, ryžiuose, o iš Lietuvoje augančių vaisių – obuoliuose, ypač antaniniuose;
vienerių metų ir vyresniam vaikui per parą negali būti duodama daugiau kaip 300-350 ml karvės ar ožkos pieno, nes jame yra labai mažai geležies;
1-3 metų vaikams gerai tinka pramoniniu būdu pagaminti specialūs pieno mišiniai, praturtinti geležimi;
bet kurio amžiaus vaikai kasdien turi valgyti kuo įvairesnį, kuo mažiau perdirbtą maistą, žalių vaisių ir daržovių – tuomet jiems nestigs ne tik geležies, bet ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, reikalingų ne tik mažakraujystės profilaktikai, bet ir kitiems organizmo poreikiams patenkinti.
3 metų dukra darželyje nieko nevalgo. Kai parsivedu namo, „valgo už visą dieną“. Ar toks mitybos ritmas nesugadins jos skrandžio? Kodėl vaikai nevalgo darželyje? Auklėtoja sakė, kad mūsų dukra ne vienintelė tokia.
Dažniausia nevalgymo darželyje priežastis yra ta, kad vaikas atėjo iš namų su susiformavusiais maitinimo papročiais, skonio jutimo suvokimu, valgymo manieromis. Darželyje yra kita tvarka – vaikai nesugeba greitai persiorientuoti prie pakitusių sąlygų. Be to, maži vaikai valgo tik išalkę, mėgsta dažnai valgyti, nes jų skrandžio talpa yra ribota. Maži vaikai valgo lėtai, todėl bet kokios lenktynės valgant, maisto temperatūra, didelės porcijos, įdėtos į lėkštę, valgymo laiko pokyčiai, patiekalų monotoniškumas, jų kulinarinis paruošimas, neatitinkantis šeimos įpročių, vaikus veikia neigiamai ir todėl jie atsisako valgyti. Kad taip neatsitiktų, kelis mėnesius prieš išleidžiant į darželį namuose reikia vaiką pratinti prie darželio tvarkos, o su ja šeimą turėtų supažindinti darželio grupės, į kurią pateks vaikas, personalas. Tuomet ir šeimai kils mažiau problemų, ir auklėtojai neteks sakyti „dukra ne vienintelė tokia“. Geriau, kai maži vaikai valgo tiek kartų per dieną, kiek nori, ir kasdien tuo pačiu metu. Jei dukra darželyje nevalgė, ji stengiasi „atsigriebti“ namuose. Namuose valgyti jai reikia duoti tiek, kiek nori. Tomis dienomis, kai nelanko darželio, dukrai pasiūlykite valgyti tuo pačiu metu kaip ir darželyje. Suprantama, nekartokite darželio patiekalų, nes kuo įvairesnį maistą gaus, tuo bus geriau.
Vakarais prieš miegą dukra (4 m.) užsimano valgyti. Maldauja, kad atneščiau sumuštinuką ar bandelę. Ar sveika naktipiečiai? Skaitėme, kad paskutinį kartą reikia pavalgyti 3 val. prieš miegą. Kadangi dukrą guldome 22 valandą, nuo 19 val. jai nieko nebesiūlome, bet ji „neištempia“. Ką duoti naktipiečiams?
Priešmokyklinio amžiaus vaikai iš karto nesugeba daug suvalgyti, nes jų skrandžio talpa yra nedidelė. Tad pavalgę jie negali ilgą laiką likti sotūs, nes jų medžiagų apykaita kur kas greitesnė nei suaugusiųjų. Todėl vaikai gali valgyti 5-6 kartus per parą. Naktipiečių vaikui duoti galite, jei vaikas neturi viršsvorio, yra nenutukęs. Tik po naktipiečių būtina neužmiršti išsivalyti dantis ir nueiti į tualetą. Naktipiečiams geriausia duoti sumuštinuką ir neįpratinti prie saldžių patiekalų, pieno ar kitų skysčių gėrimo. Gerai pasiūlyti sugraužti obuoliuką.
Sūnus (3 m.) labai mėgsta saldų maistą. Kai įdedame į arbatą ar kakavą vieną šaukštelį cukraus jis net žiaukčioja. Jam skanu, kai įdedame 3-4 šaukštelius. Kartais užtinkame, kad jis valgo cukrų tiesiai iš cukrinės. Kaip atpratinti nuo noro valgyti saldžiai?
Liaudies patarlė sako: „Įpratimas – antras prigimimas“. Prie perdėm saldaus skonio pripratino suaugę šeimos nariai, norėdami įsiteikti vaikui. Jie ir turi sugebėti jį atpratinti, nesukeldami streso. Tai padaryti sunku. Bet kurio amžiaus vaikui angliavandenių (cukrų) užtenka tiek, kiek jų yra maiste, todėl maisto vaikams visai nereikia saldinti. Cukrų perteklius veda prie iškreipto skonio pajutimo, organizmui teikia kalorijų perteklių, veda prie nutukimo, o tai nėra gerai. Jeigu namuose nėra pakankamai tvarkos, nenuostabu, kad vaikas valgo cukrų iš cukrinės… Susidaro įspūdis, jog vaikui pataikaujama (o to neturėtų būti) – dera suprasti, kad vaikui augant jo norai didės, ir reakcijos, kai jie nebus išpildomi, taip pat didės. Dėl to namai virs aršios kovos arena. Visi šeimos nariai turi pasakyti: cukrui ne! Vietoje jo pasiūlykite žalių vaisių, daržovių, uogų. Žiaukčiojimu ir kitais veiksmais vaikas šokdina šeimą, nes mato, kad jo parodomos reakcijos suaugusiuosius baido. Jei bus nuolaidžiaujama, šeima pamatys dar ne tokių reakcijų, nes vaikams išradingumo nestinga.
Kaip suprasti, kad vaikui trūksta skysčių? Mūsų dukra (2 m.) visai nenori gerti. Vieninteliai jos „skysčiai“ – tai jogurtas, sriuba, ledai. Kodėl vieni vaikai geria daug ir noriai, o kiti – beveik negeria?
Kiekviename maiste yra skysčių. Jeigu per dieną dukra suvalgo 150-200 ml jogurto, 150-200 g sriubos, ledų (kurie, deja, nėra mažų vaikų maistas), košių, paruoštų su pienu ar jo mišiniu, ir dar papildomai gauna 100-150 ml sulčių ar vaisių tyrelių – jai skysčių pakanka. Mažam vaikui galite pasiūlyti negazuoto šaltinio ar mineralinio vandens, pagardinto vaisių sultimis, trintomis uogomis.
Į klausimus apie primaitinimą atsako docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
