„Mūsų mažylei jau 4 mėnesiai, tad po truputį pradedu domėtis primaitinimu. Nuomonių, ką pirmiausia duoti mažyliui, apstu – ir skirtingų. Net gydytojai pataria nevienodai. Vieni sako, jog pirmas maistas turi būti kruopų košytės, kiti – kad bulvių košė su kitomis daržovėmis, treti – kad morkų sultys, bananas. Baigia galva susisukti. Manau, kiekvienai kūdikio mamai būtų naudingas straipsnis apie tai, kaip tinkamai, teisingai įvesti į kūdikio racioną įvairų maistą. Nuo ko pradėti, kiek kartų per dieną duoti, kaip apdoroti, atskiesti, ko įdėti į maistelį, kad jis būtų pats vertingiausias. Jei jau ir rašėte šia tema, būtų ne pro šalį pakartoti. Labai lauksime!“
Mama Dalia
Mamos Dalios ir kitų mamų paskatinti nutarėme pirmiausia pakviesti provokuojančiam pokalbiui docentą Algimantą Vingrą.
Jam pateikėme dažniausiai mamoms kylančius klausimus. Kituose numeriuose skaitykite metodines rekomendacijas, kaip įvesti naują maistą. O dabar truputį pasiginčykime.
***
Per ankstyvas primaitinimas laikomas problema, nes apkraunamas nebrandus kūdikio virškinimo traktas. O per vėlyvas? Daugybė mamų skundžiasi, kad nepavyksta kūdikiams įkišti papildomo maisto, jie nori tik motinos pieno ir nieko daugiau. Kiek laiko kūdikis gali pilnavertiškai augti ir vystytis valgydamas TIK motinos pieną?
Didžioji dauguma kūdikių sveikai auga iki 6 mėn. valgydami tik savo mamos pieną ir papildomai gaudami vitamino D tiek, kiek skiria mažylio gydytojas.
Koks pirmas produktas būtų naudingiausias? Direktyvose sakoma, kad virta morka, bet mamos dažniausiai pradeda nuo gremžto banano, obuolio. Jei pradeda nuo daržovių, tai tikrai ne nuo morkos, o nuo bulvės ar normalios daržovių tyrės (morka+bulvė+kopūstas). Kodėl direktyvose taip primetama ta morka, kuri tikrai nėra kažkuo ypatinga?
Morka yra daržovė, o obuolys ir bananas yra vaisiai. Jie vienas kito nepakeičia. Ir daržovės, ir vaisiai yra vienodai reikalingi, nes jie vienas kitą papildo. PSO rekomenduoja vartoti maistui tuos produktus, kurie auga žmogaus gyvenamajame regione. Nežinau, nuo kada bananai auga Lietuvoje. Apie morką rašoma teigiamai todėl, kad joje yra įvairių vitaminų, ypač karotinų, iš kurių organizme sintezuojamas jam labai būtinas vitaminas A, mineralinių medžiagų, morkos narvelieną lengvai priima organizmas.Kaip įvesti vis naujas daržoves, plačiau papasakosiu kitame numeryje.
Ar į košytes reikia dėti druskos? Direktyvose rašoma – nesaldinti, nesūdyti. Tačiau pasirodė straipsnių apie druskos naudą ir net būtinumą žmogaus organizmui. Kodėl reikia bijoti druskos, jei vaikas šiaip ar taip ją valgys (anksčiau ar vėliau), juk be druskos neišgyventume. O pasūdžius daržovių košę ji tampa nepalyginamai skanesnė.
Į daržovių košes galima vos vos įberti druskos su jodu, kaip yra priimta sakyti – „ant peilio galo“.
Direktyvose rašoma „nesaldinti“ todėl, kad:
Kūdikis, įpratęs prie saldaus maisto, atsisako valgyti nesaldytą maistą;
saldumo skonis neleidžia mažam vaikui suvokti kitų skonių;
cukraus perteklius organizmui žalingas;
natūralaus maistas yra geriausias.
Direktyvose rašoma „nesūdyti“ todėl, kad druskos (natrio chlorido) yra įvairiuose produktuose, iš kurių gaminami patiekalai kūdikiams ir vaikams.
Dėl straipsnių apie druską galiu pasakyti tik tiek, kad ir anksčiau niekas kategoriškai nedraudė vartoti druskos, tik prašė neužmiršti saiko. Teigimas „juk be druskos neišgyventume“ yra klaidingas, nes cheminių elementų natrio ir chloro daugiau ar mažiau yra įvairiuose produktuose, kuriuos visi valgome.
Kuo geriausia košes skiesti – vandeniu ar motinos pienu/mišiniu? Gal reikia atsižvelgti į kūdikio svorį, polinkį tukti?
Jokios košės nėra skiedžiamos. Į pagamintą su vandeniu košę prieš maitinant galima įpilti motinos pieno arba pieno mišinio, 1-2 arbatinius šaukštelius nerafinuoto šalto spaudimo aliejaus, arba apie 1 arbatinį šaukštelį sviesto (be kaupo ir jokių priedų), arba 1-2 arbatinius šaukštelius grietinės. Kūdikiai priauga viršsvorio ir net nutunka tuomet, kai jų patiekalai yra persotinami cukrumi, riebalais, stengiamasi pakeisti maisto skonį, kad kūdikis suvalgytų kuo daugiau. Senai įrodyta, kad storas kūdikis nėra sveikas.
Seniau be išlygų daržovių košės „bazė“ būdavo bulvė. Dabar siūloma ją keisti cukinija arba moliūgu. Kodėl paneigta lietuviams priimtina daržovė (bulvė), o išaukštinti neseniai išpopuliarėję moliūginiai augalai? Kuo jie geresni už bulvę?
Kuo įvairesnė, susidedanti iš skirtingų komponentų, daržovių košė, tuo geriau, nes viena daržovė papildo kitą. Tai dar nereiškia, kad kiekvieną kartą kūdikiui reikia gaminti košę iš daugiau nei 3-4 skirtingų daržovių. Vieną kartą galima daržovių košę pagaminti iš vienokių kelių daržovių, kitą kartą – iš kitokių.
Svarbiausia, kad kūdikis ar vaikas gautų įvairių daržovių, nedera „įsikirsti“ vien į bulvę ar burokėlį, cukiniją ar moliūgą… Kokiomis proporcijomis reikėtų virti klasikinę daržovių košę kūdikiui? 3-4 sudėtinės daržovių košės dalys turėtų būti imamos lygia proporcija, t.y. po 1/3 ar po ¼.
Kodėl primaitinimo direktyvos yra tokios griežtos? Pusė pasaulio vaikų badauja, tegul jais rūpinasi PSAO. Kodėl jie kišasi į normalių šalių mitybą, ir kaip gali tos pačios direktyvos tikti europiečiams ir azijiečiams? Juk kinų vaikai tikriausiai primaitinti pradedami nuo ryžių? Papasakokite, kaip tos direktyvos kuriamos ir ar kiekvienam regionui rekomendacijos pateikiamos skirtingos, atsižvelgiant į nacionalinį mitybos paveldą?
PSO nevadovauja valstybių ekonomikai, nesikiša į jų politiką, nesprendžia jų apsirūpinimo maistu, traktoriais ir kombainais, neskirsto šalių į „normalias“ ir „nenormalias“. Ji duoda tik bendras teisingos mitybos rekomendacijas, pataria kaip derėtų maitintis, kad žmogus augtų sveikas, kaip išvengti mitybos nulemtų ligų. PSO akcentuoja ir tai, kad mitybai geriausiai tinka tie produktai, kurie užauga viename ar kitame regione, nes iš kartos į kartą vartojamus produktus organizmas geriau toleruoja. PSO nesišvaisto jokiais draudimais – leidžia ir kinų, ir lietuvių kūdikiams valgyti ryžius ir kviečius, bulves ir cukinijas…
Tyrelės, sultys, kuriomis prekiaujama parduotuvėse (beje, ant daugybės jų parašyta, kad tinkamos nuo 4 mėn., nors PSAO to neleidžia!) pagamintos iš egzotiškų produktų – špinatų, papajų, persimonų. Ar lietuvių vaikams tokios egzotiškos daržovės ir vaisiai tinka? Jei ne, kodėl jais prekiaujama? Juk tai vaikams kenksminga produkcija?
Tyrelių gamintojai nenusižengia PSO rekomendacijoms, nes išimties tvarka galima pradėti 4 mėn. kūdikiui duoti pusiau tirštą ar tirštą maistą, jeigu kūdikis yra tiek subrendęs, kad galėtų tokį maistą valgyti. Beje, špinatai nėra egzotiška daržovė – ji auga Lietuvoje. Kūdikiams jų reikia duoti saikingai ir tik jaunus lapelius, nes daržovėje yra daug oksalatų, kurie neigiamai veikia dar nesubrendusius kūdikių inkstus. Egzotiškų vaisių niekas nedraudžia valgyti, tačiau būtina įvertinti kelias situacijas:
tyrelės niekada nepakeičia šviežių vaisių;
nėra žinoma, kiek ir kokios chemijos egzotiški vaisiai „ragavo“, kol užaugo;
neaišku, kaip kūdikio organizmas reaguos į egzotinių vaisių tyrelę;
egzotinių vaisių tyrelės kainuoja ne pigiau nei Lietuvoje užaugusios šviežios uogos ir vaisiai.
Egzotinių vaisių tyrelėmis prekiaujama dėl dviejų pagrindinių priežasčių: vienos šeimos mano, kad visa, kas iš kažkur atvežta, yra geriau nei vietinė produkcija, kitos šeimos nežino, kur išleisti pinigus.
Egzotiškų vaisių tyrelėmis prekiaujama todėl, kad pardavinėti valgomus produktus nedraudžia jokios valstybės įstatymai. Į parašymą „Juk tai yra vaikams kenksminga produkcija?“ atsakau – tai nėra vaikams rekomenduotina ir naudinga produkcija, nes šalyje užaugę švieži vaisiai, uogos ir daržovės yra naudingesni. Tačiau ši produkcija nėra ir kenksminga.
Kaip išspręsti dilemą – pirktas maistelis stiklainiukuose (kurio žaliavos augintos ekologiniuose ūkiuose) ar pagamintas namuose, bet iš parduotuvėse pirktų daržovių, vaisių, kruopų?
Europos Sąjungos direktyvos pramoniniu būdu kūdikių ir mažų vaikų maisto gamintojams yra griežtos, jų žaliavose negali būti cheminės taršos ir genetiškai modifikuotų organizmų, gamybos procese negali į juos patekti bakterijos ir kiti mikroorganizmai. Kūdikių ir vaikų patiekalų gamybai geriausiai tinka ekologiškai užaugintos žaliavos. Parduotuvėse nusipirkus ekologiškai užaugintų grūdų ar daržovių iš jų namuose galima pagaminti įvairiausių patiekalų. Ar kūdikiui duoti košių, pagamintų pramoniniu būdu, ar iš parduotuvėse įsigytos ekologiškos žaliavos – kiekvienos šeimos sprendimas. Tam, kad kūdikiai geriau suvoktų naujus skonius ir maisto konsistenciją, jiems geriausia duoti ir pramoniniu būdu, ir namuose pagamintų patiekalų.
„Mamos žurnalas“
Manau, kad tikslinga tokio 6 mėnesių kūdikį jau pradėti primaitinti sotesniu maistu, net ir anksčiau, tik gal ne nuo kokio 2. Nes tokio amžiaus kudikio maitinimas vien mamos pienu yra nepakankamas. Męs savo vaiką primaitinti pradėjome net ir anksčiau, nes vaikas labai valgus buvo ir pavalgęs pieno, nenurimdavo.