Mamas sujaudino žinia, kad Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija rekomenduoja gerokai ankstinti papildomą maitinimą ir pradėti ne nuo 6, o nuo 4 mėnesių. Išklausykime nuomonės, kuri palaiko PSO standartus – papildomai maitinti tik nuo pusės metų. Konsultuoja Audronė Mulevičienė, vaikų ligų gydytoja, sertifikuota žindymo konsultantė (IBCLC)* UAB „Pabiručių sveikata“, www.pabiruciusveikata.lt
Rekomendacijų jūra
Kada vaikučiui pasiūlyti papildomo maisto? Laukti šešių mėnesių ribos ar pradėti anksčiau?
O kas geriau: daržovės ar kruopos? Tai tik keli klausimai iš daugelio, kurie neramina mamas, kai kūdikis žengia į naują raidos etapą. Nors, atrodo, diskutuoti nėra apie ką:
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos nesikeičia jau daugiau nei 15 metų, o svarbiausi akcentai – ne ten, kokius produktus pirmiausiai pasirinkti.
Kada ir kaip pradėti papildomą maitinimą, rekomendacijų netrūksta: patarimus žarsto sveikatos priežiūros specialistai, įvairių mitybos krypčių ekspertai, patirtimi dalinasi mamos. Vis dėlto jau anksčiau minėjome, jog mokslo pasaulyje pavienių asmenų nuomonė yra vertinama kaip žemiausio lygio rekomendacija ir, jeigu tik yra atliktų didelės apimties, kontroliuojamų tyrimų, sisteminių apžvalgų, visuomet remiamasi jų rezultatais. Būtent tokias – mokslo įrodymais pagrįstas – rekomendacijas mums pateikia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti geresnę, sveikesnę ateitį viso pasaulio žmonėms.
Jau nuo 2001 m. PSO rekomenduoja kūdikius maitinti vien tik motinos pienu iki 6 mėnesių amžiaus, o vėliau jiems pasiūlyti papildomo maisto, žindymą tęsiant iki 2 metų ir ilgiau, kol to pageidauja mama ir vaikas. Ir, savaime suprantama, jau daugiau nei 15 metų netyla diskusijos, ar iš tikrųjų delsdami, kol kūdikis sulauks pusės metukų amžiaus ir pradės valgyti košių, nepavėluosime ir nepakenksime. Todėl mokslininkai ir toliau tęsia tyrimus, stengdamiesi nustatyti, kiek laiko vien tik motinos pienas patenkina visus mažylio poreikius, kada geriausiai jam pasiūlyti papildomo maisto.
Naujausios sisteminės apžvalgos (viena iš jų publikuota 2016 m. rugpjūčio mėn.), kaip ir atliktos anksčiau, prieina prie vienos išvados: nėra mokslinių įrodymų, kurie prieštarautų 2001 m. pateiktoms PSO rekomendacijoms. Taigi galima drąsiai jomis vadovautis ir šiandien!
Mamos pienas – mitybos pagrindas
Mamos pienas visiškai patenkina sveiko, išnešioto kūdikio poreikius pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius bei išlieka ne mažiau svarbia mitybos dalimi iki 2 metų ir ilgiau. Ilgą laiką žindyti vaikučiai pasiekia geresnių pažintinių gebėjimų, jiems lengviau sekasi mokslai, o vėliau – daryti karjerą ir susikurti gerovę. Taigi nepasiduokite įtikinamos mitais, jog mamos pienas po pirmojo pusmečio virsta vandeniu, yra visiškai nereikalingas ar net trukdo normaliam vystymuisi, ir drąsiai žindykite, kiek tik jūsų ir mažylio širdis geidžia. Juk mamos pienas – ne tik geriausias maistas, bet ir artumas, saugumas, meilė.
Kita vertus, jeigu nesiseka sklandžiai maitinti papildomu maistu, nenumokite ranka ir neatidėkite šio etapo „geresniems laikams“ po mėnesio, dviejų ar trijų (būna ir taip, kad metinukai vis dar gauna vien tik motinos pieną) – visi kūdikiai, sulaukę 6 mėnesių, turi gauti papildomos energijos, mikroelementų (geležies, cinko), vitaminų (A, B grupės ir kt.). Ieškokite priežasčių, kodėl vaikutis atsisako ragauti naujų produktų. Dažniausiai tuo metu jau būna išsivystęs tam tikrų medžiagų trūkumas (Lietuvos vaikų rykštė – geležies stoka, ypač būdinga neišnešiotiems, mažo gimimo svorio, itin sparčiai augantiems, maitinamiems netinkamai). Dėl šių pokyčių pradeda vėluoti psichomotorinė raida (taip, tiršto maisto valgymas yra vienas iš raidos etapų!), ir tai lemia maitinimo sunkumus. Tokiu atveju pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Tik neskubėkite nutraukti žindymo tikėdamos, jog tuomet kūdikis valgys geriau. Didelis stresas, kurį sukelia tokie drastiški pokyčiai gyvenime, apetito nepagerins, o jūs galite sulaukti priešingo poveikio – mažylis dar prasčiau valgys, bus irzlus ir nelaimingas.
Kūdikio pasiruošimas valgyti
Jau išsiaiškinome, jog PSO rekomenduoja pradėti papildomą maitinimą sulaukus 6 mėnesių, – kaip tik tuo metu, kai kūdikis psichomotoriškai tam subręsta. Sėdėdamas ant mamos kelių, jis jau išlaiko galvą, kontroliuoja liemenį ir siekia žaislo, eksperimentuoja „ragaudamas“ rankytes, barškučius ir kitus pasiekiamus daiktus. Kai valgote, lenkiasi į priekį ir domisi jūsų maistu. Galų gale jis sugeba praryti ne tik skystą, bet ir tirštesnį maistą.
Dažnai mamos, pradėjusios duoti košių jaunesniam mažyliui, skundžiasi: vos tik įdedi šaukštą į burną, jis tuoj pat išspjauna atgal. Neišspjauna – jis tiesiog dar nemoka nuryti tiršto maisto, o suveikę refleksai apsaugo kūdikį, kad jis neužspringtų. Jeigu košę pagaminsite skystesnę, vaikutis ją nuris, bet nukentės jo mityba: skystoje košėje maisto medžiagų, kalorijų bus dar mažiau nei mamos piene. Tad palaukite ir pamatysite: kai tik vaikutis paaugs, subręs papildomam maistui, viskas eisis kuo puikiausiai.
Maitinkite su meile
Štai kur raktas į sėkmę! Visus pirmuosius šešis mėnesius girdėjote: kūdikį žindykite pagal poreikį, kai tik pastebėsite pirmuosius alkio požymius, leiskite prie krūties būti tiek, kiek nori mažylis, – tai padeda susireguliuoti natūraliam sotumo jausmui. Tie patys principai išlieka ir vėliau: atpažinkite, kada jūsų vaikutis alkanas, o kada jau pasisotinęs, suteikite jam galimybę ragauti, išbandyti naują skonį (kartais to paties produkto tenka pasiūlyti ir 10–15 kartų!), švelniai paskatinkite, bet neverskite valgyti. Tegul šis laikas prie stalo būna kupinas naujų atradimų, malonių patirčių. Kurkite šeimos tradicijas nuo pirmojo šaukšto: valgykite kartu, užmegzkite akių kontaktą, švelniai ir ramiai kalbėkitės, visą dėmesį skirkite kūdikiui. Tik tokiu būdu sudarysite teisingus augančio žmogaus valgymo įpročius.
Didinkite maisto įvairovę ir kiekį
Kai jūsų mažylis pradės vis noriau valgyti papildomo maisto, palaipsniui didinkite jo kiekį, įvairovę, maitinimų dažnį ir užtikrinkite augančius jo poreikius. Prisiminkite, jog vaikučio skrandis yra mažas, todėl svarbu, kad jis papildomo maisto gautų dažnai ir jis būtų vertingas. Kasdien pasiūlykite mažiausiai keturių iš septynių grupių produktų: angliavandenių turinčio maisto (grūdų, šakniavaisių ir šakniagumbių), ankštinių ir riešutų, pieno gaminių (nesaldintos varškės, sūrio, rauginto pieno produktų ir pan.), mėsos ir žuvies, kiaušinių, vitamino A turinčių vaisių ir daržovių (morkų, saldžiųjų bulvių ir pan.), kitų vaisių ir daržovių. Visus kitus poreikius užtikrins mamos pienas, ir mažylis augs sveikas bei laimingas!
UŽTIKRINKITE MAISTO ŠVARĄ IR SAUGĄ
- Plaukite rankas prieš ruošdama maistą ir maitindama mažylį
- Naudokite švarius indus ir įrankius
- Pagamintą maistą iš karto patiekite arba atidėkite kitam maitinimui
- Pramoniniu būdu gamintą tyrę ar košę maitinkite iš dubenėlio (iš indelio įdėkite tik tiek, kiek suvalgys vaikas)
Svarbu
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikius maitinti vien tik motinos pienu iki 6 mėnesių amžiaus, o vėliau jiems pasiūlyti papildomo maisto, žindymą tęsiant iki 2 metų ir ilgiau, kol to pageidauja mama ir vaikas.
Įdomu
Neandertaliečiai savo kūdikius maitino vien tik motinos pienu iki 7 mėnesių.
*Profesinės etikos nuostata:
Laikausi Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso nuostatų ir neturiu jokių finansinių ar kitokio pobūdžio ryšių su kūdikių mišinių ar dirbtinio kūdikių maitinimo priemonių gamintojais ir platintojais
„Mamos žurnalas“
