Vitamino B12 drama: vegetarai prieš „mėsėdžius“

 

Vaikų gastroenterologas dr. Vaidotas Urbonas

Kai į Santaros klinikas buvo atvežtas vegetarų kūdikis, kurio sveikatai pakibus ant plauko, prasidėjo vadinamoji B12 drama. Portalai, spauda ir TV bei radijo laidos, atrodo, seniai laukė tokios karštos temos – žiniasklaidoje vyko tikras vegetarų ir mėsėdžių karas, o komentarų aštrumas ir kiekis viršijo rekordus.

Pokalbis naktį, po laidos

Šios audros sukėlėjas  – vaikų gastroenterologas dr. Vaidotas Urbonas – su mumis kalbėjosi ką tik grįžęs iš TV laidos, kurioje kokį dvidešimtą kartą turėjo ginti savo poziciją. Ir nors mūsų pokalbis vyko apie 22 valandą, o gydytojas buvo pavargęs, jis kalbėjo aistringai, nesakė „man ta tema jau nusibodo“.

Tiems, kurie apie šią temą girdėjo tik viena ausimi, šis tekstas bus įdomus. Kitiems tik sutvirtins pagrindines tezes:

  1. Galite valgyti ką tik norite, mėsa nėra prioritetas suaugusiojo mityboje, tačiau vaikams turite duoti tokį maistą, kuris leistų vaikui augti ir vystytis. Nes vaikai nėra sumažintos suaugusio žmogaus kopijos, jie auga nenusakomai greitai, o to jau nebereikia suaugusiam žmogui (šie auga nebent į plotį – šmaikštauja dr. V Urbonas).
  2. Kūdikių papildomo maitinimo rekomendacijos keičiasi, ir nebegalime būti įstrigę 2001 metuose, kai PSO patvirtino direktyvą papildomai maitinti tik nuo 6 mėnesių. Jau 10 metų rekomenduojama kūdikius papildomai maitinti pradėti tarp 4 ir 6 mėnesių.
  3. Visi žmonės yra tokie skirtingi, kad visus mauti ant vieno kurpalio yra kvaila. Vieni, kurie niekada nevalgę mėsos, gali didžiuotis puikiais kraujo rodikliais, o kiti, nors ir valgydami mėsą, serga mažakraujyste. Visus niveliuoti – medicinos praeitis. Ateitis priklauso individualiajai medicinai.

Literatūroje aprašytas ne vienas atvejis, kai vegetarų ir veganų vaikai suserga nervų sistemos pažeidimu arba sutrinka jų vystymasis, o atstačius B12 kiekį pakitimai išlieka visam gyvenimui

Improvizacijos pasiūlyta tema

Kaskart pasikalbėjus su  dr. Vaidotu Urbonu, sukirba mintis, kad jei pokalbis tęstųsi dar valandą, dvi ar net parą, jis vis tiek turėtų ką kompetentingai pasakyti. Docente, laikas sėsti prie knygos apie vaikų mitybą, bet skirtos ne medikams, o mamoms. Ji tikrai būtų bestseleris. O kol kas – pokalbis apie „B12 dramą“.

Gydytojau, ar šis vegetarų vaikelis, kuris pateko Jūsų globon kritinės būklės dėl vitamino B12 ir kitų medžiagų trūkumo,  – vienetinis atvejis, ar „lašas, perpildęs taurę“?

Tas atvejis tikrai nėra pirmas, tik rimtesnis dėl savo sunkumo. Tokių atvejų, kai vegetarių mamų pienu maitini kūdikiai atvežami sergantys mažakraujyste, per metus būna apie 10. Šiuo atveju ta mažakraujystė buvo labai rimta, hemoglobinas – vos 70.

Ar keista, kad visuomenė taip susidomėjo šiuo atveju? Juk 10 vaikų per metus yra labai mažai…

Apie tokius atvejus mes niekada nepasakojome, gydėme tokius vaikučius, ir tiek. O šį kartą paskelbėme pranešimą. Jo tikslas buvo ne kaltinti mamą, jokiu būdu! Tą mamą galiu apibūdinti tik geriausiais žodžiais. Mama labai gera, šeima puiki, jie klauso gydytojų, pasitiki jais. To pranešimo esmė buvo šviesti žmones. Kaip kitaip pranešti žinią? Mes norėjome pasakyti visiems vegetarams ir veganams, kad lazda turi du galus, ir šalia teigiamos vegetarizmo įtakos yra ir neigiama, apie kurią mažai kalbama. Tos problemėlės, kurias sukelia vegetarinė mityba, suaugusiesiems neturi didelės reikšmė, tačiau vaikams gali pakenkti negrįžtamai. Siekėme, kad žmonės, kurie taip augina vaikus, žinotų apie grėsmes ir dažniau pasitikrintų. Nebuvo tikslo moralizuoti ir visus atkalbinėti nuo vegetarizmo. Labiausiai mane nuvylė šitų žmonių reakcija. Jiems pasirodė, kad tai yra kova prieš juos, jų ir visuomenės priešinimas. Pasigirdo replikų, kad mes skelbiame karą vegetarams. Tačiau žodį „karas“ jie paminėjo patys. Beje, vaikščiodamas po TV laidas sutikau tikrai protingų, apsiskaičiusių vegetarų. Buvo šaunu pabendrauti. Mes, medikai, šį gyvenimo būdą pripažįstame, neneigiame, kad jis kai kam padeda išsigydyti ligas, kai kurių ligų tikimybę sumažina. Tik nežiūrėkite į valgančius mėsą agresyviai, ir žinokite apie vaikų augimo ypatumus, kad taip maitindami vaikus nepražiūrėtumėte ligų.

Ar pagrindinė mažakraujystės priežastis – vegetarinė mityba?

Jokiu būdu, absoliuti dauguma mūsų skyriuje besigydančių nuo mažakraujystės vaikų yra iš visavalgių šeimų.

Geležies stokos mažakraujystė, ypač kūdikiams iki metų, yra dažna

Kas yra paslaptingasis vitaminas B12? Ar tėvai turi apie jį žinoti?

Geležies stokos mažakraujystė, ypač kūdikiams iki metų, yra dažna. O vitamino B12 mažakraujystė vaikams yra be galo reta, santykis gal būt būtų 100:1. Kai tik toks atvejis pasitaiko, visada tiriame skrupulingai. Šio vitamino retai kada trūksta. Jei žmogus valgo įvairų maistą, tikimybė susirgti dėl šio vitamino stokos yra itin maža. Dažniausios priežastys – mamos mityba nėštumo metu ir žindant. Kodėl gydytojai apie vitaminą B12 nekalba ir netiria? Todėl, kad tyrimai nėra pigūs, o atvejai reti. Kai kuriais atvejais B12 stoką galima įtarti iš bendro kraujo tyrimo.

Mažakraujystė yra tik ledkalnio viršūnė, kai trūksta B12. Dėl vitamino B12 stokos įvyksta nervų sistemos pažeidimai, deja, kartais negrįžtami. Literatūroje aprašytas ne vienas atvejis, kai vegetarų ir veganų vaikai suserga nervų sistemos pažeidimu arba sutrinka jų vystymasis, o atstačius B12 kiekį pakitimai išlieka visam gyvenimui.

Mūsų gydytas vaikas nervų sistemos pažeidimų, laimei, neturėjo. Bet kas garantuotas, kad po kelių mėnesių mums neatveš kito vaiko, kuriam pažeidimai jau bus? Štai kodėl kalbame, rašome apie tai, – kad žmonės žinotų, kaip gali būti, ir žinotų, ką tirti, jei taiko savo vaikui vegetarinę mitybą.

Jūsų oponentai tvirtino, kad mamos kraujyje vitamino B12 pakako, o ji maitino savo pienu, tad ir vaikučiui B12 turėjo pakakti?

Jau medicinos studentai žino, kad vitaminas B12 patenka vaisiui iš mamos per placentą, o sukauptų atsargų vaikui paskui pakanka keleriems metams. Iš motinos pieno kūdikis B12 gauna nereikšmingą kiekį. Jeigu jis nesukaupęs B12 atsargų būdamas įsčiose, o paskui maitinamas tik mamos pienu, laiku neduodama mėsos, žuvies, kiaušinių, jis turės problemų.

Gaila, kad šio „skandalo“ metu paaiškėjo, kiek daug žmonių save laiko mitybos specialistais, nors nėra gydytojai, juo labiau dietologai, gastroenterologai, hematologai. Kita didelė problema – savo asmeninę patirtį skelbti kaip taisyklę. Jie sako, kad jiems vegetarinė dieta labai padėjo, juos išgydė, todėl jie nusprendžia už vaikus, kad ir vaikams tai turi būti gerai. Nesikeiskime su vaikais vietomis. Juk jeigu vaikui su sauskelnėmis labai gerai, mes, suaugusieji, nesumauname jų, nors mums gal irgi bus labai gerai… Vaikas nuo suaugusiojo skiriasi kaip diena nuo nakties. Vaikas auga, ir ne tik ūgiu bei svoriu.

Vystosi jo nervų sistema visi organai, ląstelės, centrinė nervų sistema. Suaugęs žmogus gali auginti tik savo patyrimą, svorį ir kaupti naujas ligas. Su vaikais kitaip – jei neišgydo gydytojas, tai išgydys gydytojas laikas.

Tėvams norisi pasakyti – netikėkite netikrais pranašais. Galite netikėti ir manimi, bet susiraskite internete autoritetingų sveikatos organizacijų tyrimų, juos perskaitykite ir vadovaukitės.

Bet dilema – kuo tikėti? Kai išspausdinome Jūsų patarimus, kūdikius papildomai pradėti maitinti tarp 4 ir 6 mėnesių, sulaukėme medikų replikų – kol nepaneigtos PSO direktyvos dėl papildomo maitinimo nuo 6 mėnesių, mes kitaip nepatarinėsime!

PSO yra didelė ir įtakinga pasaulyje organizacija, kurianti kažką bendro. Bet ar įmanoma sukurti bendrą dietą visam pasauliui? Juk vienuose kraštuose valgo ryžius, kituose – makaronus, trečiuose – bulves, ketvirtuose – žuvį. Skiriasi klimato sąlygos, valgymo kultūra, per ilgą laiką susiformavę virškinimo fermentai, todėl ir dietos turi skirtis. Paimki pieną. Mes, šiaurės europiečiai, pieną puikiai toleruojame, tačiau kai kuriose Afrikos ar Azijos šalyse, išgėrę pieno, iki 100 proc. žmonių suviduriuos.

Kitas dalykas – PSO rekomendacijų, susijusių su kūdikių mityba, išleidimo metai. Visi, kurie sužino, nutyla ir net susigėsta, nes tos direktyvos išleistos 2001 metais, kai dar nebuvo išmaniųjų telefonų. Kodėl turime vadovautis tokiomis morališkai pasenusiomis direktyvomis, jei turime 2017 metais išleistas rekomendacijas, kurios pritaikytos Europai (jas paskelbė Europos vaikų gastroenterologų, hepatologų ir mitybos specialistų draugija). Ši ir dar viena organizacija Šiaurės Amerikoje kuria rekomendacijas būtent vaikams, kitų draugijų rekomendacijos yra orientuotos suaugusiesiems.

Naujausios rekomendacijos sako, kad kūdikių papildomas maitinimas turi būti pradėtas nuo 4 iki 6 mėnesių.

Minėtas kūdikis viduriavo. Ar per žarnyną jis galėjo netekto vitamino B12 ir geležies, dėl to susirgti mažakraujyste?

Viduriuojant vaikas neteks druskų, kalio, natrio, dėl to šiems mineralams atkurti skiriami geriamos rehidracijos tirpalai. Bet viduriuojant žarnynas neišvaro nei B12, nei geležies, nes šios atsargos yra kepenyse. Žarnos ir kepenys viena nuo kitos yra atskirtos. Hemoglobino viduriuojant gali šiek tiek sumažėti, bet ne dėl to, kad vaikas išviduriuoja geležį ar vitaminą B12, o dėl uždegimo.

Ką turėtų daryti mama ne vegetarė, kad vaikas nesusirgtų mažakraujyste?

Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, ar mama, būdama nėščia, nesirgo geležies stokos mažakraujyste.

Įsčiose esantį vaiką mama kaip akumuliatorių įkrauna kai kuriomis medžiagomis. Jei vaikas gimė mamai, kuri nėštumo metu nesirgo geležies stokos mažakraujyste, tai atsargų jam pakaks 4–6 mėnesiams, o vitamino B12 – keleriems metams.

Motinos piene yra geležies, ir kūdikis puikiai ją pasiima, tačiau tas kiekis yra minimalus. Nepradėję papildomai maitini kūdikio, tikėtina, sulauksime mažakraujystės. Artėjant 6 mėnesiams, kūdikiui pravartu padaryti bendrą kraujo tyrimą ir įvertinti hemoglobino kiekį. Lietuvoje tai ir daroma, – jei šeima laikosi pas vaikų ligų gydytoją, toks tyrimas bus skirtas.

Gal tada papildomą maitinimą pradėti ne nuo košės, o nuo mėsos?

Kai kuriose šalyse taip ir daroma – pirmasis produktas yra mėsa. Mes Lietuvoje jau 10 metų patariame papildomą maitinimą pradėti tarp 4 ir 6 mėnesių nuo košės (nesvarbu kokios, daržovių ar kruopų). Po mėnesio – apie 5,5–6 mėnesį kūdikis turi pradėti valgyti mėsą. Tačiau jei mama sirgo mažakraujystė, o vaiko hemoglobinas yra ties normos apatine riba arba žemesnis, tada patariu mėsą įvesti anksčiau.

Labai dažnai į skyrių atveža vaikų, kurie būdami net 18 mėnesių, tebūna papildomo maisto tik ragavę, o pagrindinis maistas – mamos pienas. Tokie vaikai jau yra ligoniai. Ne veltui yra frazė „žindymo laikotarpis“, tai rodo kad jis yra baigtinis, apibrėžtas. Gamtoje niekas savo jauniklių nežindo iki begalybės, o tik tam tikrą periodą. Paskui jaunikliai pradeda valgyti savo maistą, kitaip jie susirgs ir neišgyvens.

Vienam kūdikiui, gulinčiam ligoninėje, esu pradėję maitinti mėsą nuo 2,5 mėnesių, tai buvo gydymas dėl sunkios ligos, nes kitus produktus kūdikis išviduriuodavo, gulėjo reanimacijoje. Mėsa jam padėjo išgyventi. Ką noriu tuo pasakyti? Net toks mažas kūdikis mėsą toleravo ir virškino. JAV 1954 metais rekomendavo mėsos duoti nuo… 2 savaičių, ta karta irgi užaugo. Taip, šis faktas patvirtina, kad mitybos rekomendacijos yra kintamos. Turime elgtis taip, kaip siūlo naujausi tyrimai ir atradimai. PSO rekomendacijos per 17 metų turėjo būti būtinai atnaujintos.

Informacijos apie vaikų mitybą tikrai daug. Mes, Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija, jau 20 metų leidžiame knygas, skelbiame straipsnius, tereikia domėtis.

Ačiū už pokalbį.

Neila Ramoškienė

Kas yra B12

Vitaminas B12 (kobalaminas) yra būtinas kiekvieno iš mūsų organizmui – jis naudingas mūsų nervų ir kraujo ląstelėms, yra gyvybiškai reikalingas smegenų sveikatai bei imuniteto palaikymui. Ilgalaikis vitamino B12 trūkumas lėtai ir nepastebimai gali sukelti negrįžtamus smegenų, ypač atminties, pažeidimus, ilgainiui gali atsirasti rimtų koncentracijos problemų, nemiga ar netgi – erekcijos sutrikimų ir šlapimo nelaikymas. Šio vitamino trūkumas gali sukelti mažakraujystę, nuo kurios gali varginti bendras organizmo silpnumas, dėl B12 trūkumo gali pagreitėti širdies plakimas.

B12 yra kiek kitoks nei visi kiti vitaminai. Jis aptinkamas tik įvairiuose gyvūninės kilmės produktuose, tokiuose kaip moliuskai, mėsa, kiaušiniai ar kiti pieno produktai, būtent dėl to jo trūkumą dažniausiai junta veganai ir vegetarai. Jiems mitybos ekspertai pataria vartoti šio vitamino papildų arba valgyti vitaminu B12 praturtintus produktus, pavyzdžiui, pusryčių dribsnius ar grūdus. Vartojantys vitamino B12 preparatus turi žinoti, kad organizmas pasisavina tik 1–2 proc. išgerto ar įpurškiamo į nosį vitamino B12 kiekio (jei suleidžiamas, gaunama 100 proc.).

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


5 − vienas =

Kitos temos: