Kvapų specialistė Laimė Kiškūnė
Namų vaistinėlėse vis dažniau atsiranda eterinių aliejų. Tai, kas anskčiau buvo egzotika, dabar – įprastas gydymo būdas. Konsultuoja Kvapų namų aromaterapeutė Laimė Kiškūnė, Lietuvos aromaterapeutų asociacijos (LAA) narė.
Galbūt galėtumėte įvardinti vaikiškų ligų „top penketuką“, kurios pasiduoda gydomos eteriniais aliejais?
Eterinių aliejų pažinimas ir jų teisingas vartojimas gali suteikti įspūdingą pagalbą nuo daugelio negalavimų, ligų ir padėti organizmui susidoroti su kylančiomis problemomis.
Pakanka turėti vos kelis eterinius aliejus. Juos sumaniai maišant tarpusavyje, galima sukurti puikią augalinę vaistinę po ranka ir kontroliuoti daugybę simptomų, gadinančių kasdienį gyvenimą.
Eteriniai aliejai gali puikiai padėti ir suaugusiesiems, ir vaikams. Vaikams reikia labai mažo kiekio aliejaus, sakyčiau, lengvo paskatinimo, kad organizme įsijungtų savigynos ir savigydos sistemos.
Eteriniais aliejais galime puikiai pagelbėti nuo peršalimo problemų: sausą kosulį palengvins kiparisų eterinis aliejus, o šlapią džiovins ir gleives skystins šliaužiančiųjų izopų ar vaistinių čiobrelių eterinis aliejus, gerklės skausmą malšins manukų, o ausies – cinamosmų eterinis aliejus.
Nusideginus, įsidrėskus padės levandų ar levandinų eteriniai aliejai, gumbus ir mėlynes gydys italinių šlamučių, o bėrimus, dermatitus, įkandimus, niežėjimus švelniai nuramins didramunių, tuopų pumpurų ar Maroko ramunėlių eteriniai aliejai. Skaudantį pilvuką galima švelniai pamasažuoti kmynų ar didramunių eteriniais aliejais, skiestais augaliniu aliejumi, greičiau nusiraminti, užmigti padės lašiukas bergamočių, didramunių ar melisų eterinio aliejus, skiestas augaliniu aliejumi.
Visi mano minėti eteriniai aliejai yra itin švelnūs, juos mažais kiekiais galima naudoti grynus, tačiau galima skiesti net iki 1 ar 0,5 procento pagal vaikiuko amžių, svorįs, jautrumą, o jei atrodo, kad eteriniai aliejai per stiprūs, naudokite dar švelnesnes priemones – minėtų augalų vandenis (hidrolatus). Tai pati švelniausia aromaterapija, kuri tinka ir gydyti, ir tiesiog apsiprausti, vonelei vakare prieš miegą. Šaukštelis į vandenį tinka vietoje arbatėlės, jei tvirtai žinote, kad hidrolatas – aukščiausios kokybės.
Galbūt Lietuvoje aromaterapija tik dabar atrandama iš naujo?
Lietuvoje labiausiai paplitusi populiarioji kvapų terapija, kur tiek pardavėjai, tiek vartotojai mažai reikšmės teikia eterinių aliejų kokybei, jų kilmei, augalo chemotipui, nesiremia patikimais informaciniais šaltiniais, klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais. Labiausiai pasitikima „brendu“ – iš Prancūzijos, vadinasi, natūralu ir geriausia, kas gali būti, o kad tas eterinis aliejus į Prancūziją atkeliavo iš nežinia kokio fabrikėlio Kinijoje, niekam į galvą nešauna…
Neseniai vienas vokiečių ekonomistas suskaičiavo, kad Provanso levandų eterinio aliejaus per metus parduodama 4 kartus daugiau nei apskritai levandų eterinio aliejaus išdistiliuojama visame pasaulyje. Taigi klausimas, kas tuomet tuose buteliukuose su užrašu „Provanso levandų eterinis aliejus“?
Pastarąjį šimtmetį aromaterapija išgyvena posūkį nuo gydymo disciplinos, kuri reikalauja profesionalių žinių, medžiagų kokybės, tikslumo, prie tiesiog aromatų naudojimo, kaip namų apyvokos ar dizaino priedo, kur nebesvarbu, ar tai natūralios kvapiosios medžiagos, ar sintetinės. Tai vadinama ir aromakologija, ir kvapų terapija, ir svarbiausia – tai tampa populiaru ir sukomercinta. Aromatai gaunami nebe distiliuotojų ūkiuose, o tiesiog gamyklose. Kvapiąsias medžiagas gaminantys fabrikai remia tyrimus, o tai reiškia, kad tyrimai pirmiausia skirti verslą darančių žmonių naudai, o ne gamtinėmis substancijomis ir istorine žmonijos patirtimi pagrįstam gydymui plėtoti ir toli gražu ne visuomenės kultūrai ugdyti.
Kokioje šalyje aromaterapija mėgstama labiausiai? Galbūt ten, kur daugiau tų kvapių ir vaistingųjų augalų?
Aromaterapijos mokslas šiuo metu stipriai plėtojamas Prancūzijoje, Vokietijoje, Amerikoje. Tai pirmiausia priklauso nuo asmenybių, kurios skyrė savo gyvenimus aromatiniams augalams, eteriniams aliejams ir jų sąveikos su gyvais organizmais problemoms tyrinėti.
Aromaterapija – daugiau profilaktinė, palaikomoji terapija, ar tai savarankiškas gydymo būdas, leidžiantis nenaudoti cheminių vaistų?
Natūralios prigimties substancijos sąveikauja su žinduolių baltyminėmis ir kitomis fiziologinėmis sistemomis iš esmės kitaip nei jų sintetiniai pakaitalai, kurių charakteristikos nesusijusios su mūsų organizmo sistemomis ir elementais. Todėl aromaterapija tiesmukai pakeisti kitus gydymo būdus neįmanoma. Aromaterapija turi specifinį veikimo būdą.
Aromaterapijos mokslo kūrėjai siūlo laisvą, sveiku protu paremtą požiūrį į eterinių aliejų naudojimą, užuot kūrę kažkokias komplikuotas schemas ir mėginę eterinių aliejų naudojimą priartinti prie alopatinės medicinos. Eterinių aliejų vartojimo būdai ir formos visiškai skiriasi nuo tablečių ir piliulių, nes fizinė eterinių aliejų prigimtis skiriasi nuo vandenyje tirpių, miltelių formos piliulių ar tablečių. Kadangi eteriniai aliejai yra lipofilinės (riebaluose tirpios), lakios, skystos medžiagos, tai logiška, kad ir jų vartojimo būdai priklauso nuo šių savybių. Sveikas protas siūlo eterinius aliejus sumaišyti su kokiu nors augaliniu aliejumi, jeigu norime juos naudoti masažui, įtrynimams, aplikacijoms, terapiniams tepalams ar tiesiog kūno aliejui.
Aromaterapijoje svarbu išmokti, kad yra daugybė įvairių būdų patogiai ir maloniai naudoti eterinius aliejus.Viena iš pagrindinių aromaterapijos savybių – jos saugumas – leidžia naudoti aromaterapiją individualiai, be ekspertų įsikišimo.
Jei eteriniai aliejai nestandartizuojami, jie yra neišsemiamas gamtos įvairovės šaltinis – augalo veikliųjų medžiagų kompleksas yra patogus naudoti ir veiksmingas nuo daugelio sveikatos problemų. Kitaip tariant, autentiškų kokybiškų eterinių aliejų veikliųjų medžiagų kompleksiškumas leidžia pasiekti gerų rezultatų.
Būtent dėl šio kompleksiškumo ir visapusiškumo siekio aromaterapija kelia susidomėjimą ir atrodo naujoviška. Rizika vartojant natūralius aliejus atrodo menka, lyginant su tradicinės medicinos vaistų keliama rizika. Aromaterapija kviečia eksperimentuoti ir patirti, ji kviečia būti atsakingesnius už savo sveikatą.
Ar gali malonūs kvapai padėti dirgliam, neramiam vaikui (gal net kūdikiui)?
Jau minėjau, kad reikia skirti „malonių kvapų terapiją“ ir tikrąją, kliniškai, moksliškai pagrįstą aromaterapiją, kurioje eteriniai aliejai naudojami pagal savybes ir indikacijas. Aldehidų, esterių, ketonų turintys eteriniai aliejai tikrai pasižymės raminamuoju poveikiu, melisų, kvapiųjų citrinmirčių, didramunių, manukų eteriniai aliejai maloniai ramins ir migdys, tačiau ne visuomet nusiraminimui reikalingi slopinančiu poveikiu pasižymintys eteriniai aliejai. Kartais, priešingai, reikia lengvai tonizuoti, kad vaikas turėtų jėgų nusiraminti ir užmigti. Tokiu principu veiks bergamočių, mairūnų, viržinių mirtenių ir net levandų eteriniai aliejai.
Kvapų namų iliustracija
Ar galima aromatais užgrūdinti vaiką, padaryti jį sveikesnį?
Grūdinimas yra kompleksinė veikla, tai ir buvimas gryname ore, ilgi pasivaikščiojimai, ne per šiltas aptūlojimas ir, žinoma, nuostabus šlapio kūno aptrynimas duše su 2–3 lašeliais gryno eterinio aliejaus. Pirmiausia šią procedūrą turi išmėginti ir pamėgti suaugusieji, o paskui galima ir vaikus aptrinti eteriniais aliejais pakvėpintais delnais. Tam puikiai tiks šliaužiančiųjų izopų, levandų, manukų, bosvelijų, didramunių eteriniai aliejai. Iš pradžių reikia vaikui parodyti kvapą, reikia, kad jam patiktų tas kvapas, padaryti odos lopo testą ir įsitikinti, ar nėra jautrumo eteriniam aliejui, ir jei viskas puiku, – tuomet pirmyn į aromatų pasaulį!
Ar gali aliejai pakeisti emolientus ir kremus, sergant atopiniu dermatitu?
Atopinio dermatito paveiktą odelę galima purkšti hidrolatais, įplakus kelis lašus būtinų eterinių aliejų. Kaip drėkiklis, minkštiklis puikiai tiks alijošiaus lapo minkštimas, kai kam neparastai gerai padeda lengvas kremas, pagamintas iš sviestmedžio, nakvišų, erškėtuogių aliejų ir alijošiaus lapo sulčių, įmaišius kelis lašus vertingų eterinių aliejų – kiparisočių, marokinių ramunėlių, levandų.
Ar gali nemokšiškas eterinių aliejų naudojimas pakenkti?
Bet kuris žmogus gali reaguoti į bet ką. Taip pat ir į natūralias substancijas. Prieš pradėdami naudoti bet kurį aromaterapinį preparatą, patikrinkite jį ant mažo odos lopelio – alkūnės linkyje ar pakinklyje – ir įsitikinkite, kad nėra neigiamų reakcijų. Paprastai reakcijos pasirodo iš karto, tačiau kai kada tai užtrunka iki 24 val.
Žymi klinikinė aromaterapeutė, gydytoja Pam Taylor savo knygoje rašo: „Kai pagaminu preparatą pacientui, visuomet jį patikrinu ant savo odos, nesvarbu, kiek kartų tą pačią formulę būčiau dariusi prieš tai. Tada truputį preparato užtepu pacientui ir taip pat patikrinu, ar nėra neigiamos reakcijos – paraudimo, niežėjimo. Jei yra bent mažiausia reakcija, nenaudokite preparato. Eteriniai aliejai yra lakiosios medžiagos, todėl ir kilusi problema, išgaravus eteriniams aliejams, greitai susitvarko.“
„Mamos žurnalas“
