Pirmojo Lietuvoje ekologiško ir pirmojo privataus vaikų darželio „Augueco Dūzginėlis“ vadovė Ingrida Lauciuvienė sukaupė daug patarimų apie ekologiją ir mielai jais dalinasi.
Daug kas dejuoja, kad lapkritis – tai žiema be lapų, tai niūrus, tamsus ir juodas laikas. O man lapkričio mėnuo – šviesus ir ypatingas. Pirmosios dienos, net beveik visa savaitė skirta savo šaknų ieškojimui, prisiminimams.
Ilgėjančiais rudens vakarais lengviau rasti laiko visai šeimai susėsti kartu prie apskrito stalo, prie žvakės, kurią prieš tai visi kartu galbūt ir susisuko ar nusiliejo. Todėl šįkart išskirsiu kelis svarbius punktus ir peržvelgsime, ką tikrai nuostabaus galime nuveikti lapkritį:
1. Nėra medžio be šaknų. Kiek vardų savo senelių, prosenelių, tetų ir dėdžių prisimename? Jei vaikai didesni, be galo įdomu Vėlinių ir visų Šventųjų išvakarėse piešti geneologinį giminės medį. Istorijų, pasakojimų, prisiminimų, mirusiųjų nuotraukų albumų pakaks iki pat Kalėdų. Lapkritis – tikras rimties, susikaupimo, savęs „susirinkimo“ ir dvasingumo mėnuo. Tik šiais laikais retai kuri šeima susirenka bendrai maldai, retai kuri peržegnoja maistą prieš sėsdama valgyti. Kodėl apie tai kalbame? Todėl, kad ekologija – pirmiausia mūsų švarios mintys ir švarus vidus. Ne ekologiškos prekės, maistas, o mūsų elgesys, veiksmai., jei norime užauginti sveikus ir laimingus vaikus.
2. Artėja dovanų metas. Kurstyti židinį tenka mamoms. Laukti šeimos su vakariene ir su vakaro darbais. Rudenį tai galėtų būti ruošimasis šventėms. Pats laikas susirūpinti dovanų idėjomis. Kad paskui, šventėms visai priartėjus, nereikėtų pasiduoti šventinei karštinei ir pulti šluoti parduotuvių lentynų.
3. Šeimos vienybė maldoje. Vartotojiškoje kultūroje apie dvasingumą kalbėti nebemadinga. Eiti į bažnyčią – taip pat. Maldų nebemokame mes, suaugusieji, tad ką kalbėti apie vaikus. Močiučių kaimuose daugelis nebeturime. Ką ten močiučių –, kaimų nebėra. Todėl visa tai, ką ilgais rudens vakarais anūkai darydavo senose trobose su savo seneliais, dabar krenta ant tėvų pečių. Jei tik to norime.
Namų dvasia
Namų dvasia pradedama kurti nuo mažų dalykų. Verdame moliūgienę iš savo užaugintų moliūgų ir pajuntame kitokį skonį. Atsikeliame gerai išsimiegoję pataluose, kuriuose nėra jokios sintetikos, laimingi pasitinkame naują dieną. Pereiname prie netoksiškų produktų, ir chroniški galvos skausmai išnyksta.
Patirtis auga, jei tik pajuntame, kad mus supa gamta – natūralios medžiagos, natūralūs garsai, natūraliai paruoštas maistas. Pradėję gyventi sveikuose namuose, nebenorėsime atsigręžti atgal. Bendra taisyklė – laikytis nekintančio gyvenimo būdo. Jeigu iki mūsų nebuvo sunaikinta gamta, aplinka, tai kodėl mes jos nebetausojame? O štai „Didžiajame irokėzų konfederacijos įstatyme“ nurodoma elgtis galvojant apie savo veiksmų poveikį septynioms ateinančioms kartoms. Kitas punktas: bet ką perkant ar įsigyjant vadovautis tuo, ko mums reikia, o ne tuo, ko norime.
Ar žinome, kad kūdikiui, miegančiam modernioje lovelėje ant sintetinio čiužinio, ima rastis centrinės nervų sistemos dirginimo požymių, mat jis itin jautriai sugeria iš aplinkos garuojančias kenksmingas medžiagas? O štai vaikas, kuriantis piešinį mamai gelio rašikliu, gali tapti hiperaktyvus dėl neurotoksiško poveikio. Sako, kur du stos, laimės kaip du šimtai. Todėl ir mes, jei jau daug žinome, pabandykime paskleisti žinią ir savo kaimynams, draugams, giminaičiams. Pradėkime nuo ramumoje, vienumoje ar prie šeimos stalo sukurtų dovanų dalybomis. Tegu šie metai bus tikri Naujieji (naujoviški) metai.
Kaip mūsų ir mūsų darželio šeimos lapkritį ruošis Kalėdoms: rudens vakarų veikla namuose ir dovanų idėjos
Gaminame muilą
Nieko nėra geriau už namuose pagamintą muilą, kuriame gausu glicerino. Jis ne tik išvalo odą, bet dar ir švelnina ją bei drėkina. Daugelis komercinio muilo gamintojų pašalina gliceriną ir naudoja jį kitais tikslais. Muilas, neturintis glicerino, sausina odą. Norint pasigaminti muilą reikės šarmo ir aliejaus. Mes naudojame kokoso ir palmių. Tik šarmą paruošti reikėtų patikėti tėčiams, mat mažieji gali nusideginti.
Dėl saugumo muilo gamybos pradmenų verta pasimokyti specialiuose kursuose. Vaikams smagiausias darbas, gaminant muilą, puošti jį žolelėmis, prieskoniais, lašinti eterinius aliejus. Beje, tokiu muilu naudositės tikrai ilgiau nei pirktu parduotuvėje. Daugelis jį įsigijusių sako, kad naudoja jį ir vietoje šampūno. Atkreipkite dėmesį, kad pirktuose muiluose knibždėte knibžda cheminių medžiagų: natrio laurilsufatas dideliais kiekiais naudojamas plataus vartojimo produktuose, yra pesticidas, kuris toksiškai veikia virškinamąjį traktą ir kepenis. Sumaišytas su kitais chemikalais, jis gali skatinti susidaryti ir kancerogenines medžiagas nitrozaminus. O mūsų mamos ir jų draugės džiaugiasi prisotintais prieskonių muilais (jie puikiai tinka mažinti celiulitui), bekvapiais nekalčiausiais muiliukais naujagimiams, specialiais muilais paauglių išbertai odai gydyti ir kt. Nesakau, ateikite pirkti, sakau – ateikite išmokti pasigaminti.
Liejame žvakes
Apie žvakių simboliką Jums papasakos bet kuri kaimo bobulytė, bet kuri žiniuonė ar bet kuris mokslininkas. Ugnis yra galinga jėga. Šventėms užsidekime ne iš naftos pagamintą žvakę. Daugelis kvapų terapijos žvakių skleidžia lipnius juodus suodžius. Juose yra kancarogenų, neurotoksinų ir reprodukcinę sistemą veikiančių toksinų. Suodžių dalelės patenka tiesiai į plaučius. Daugelis kvapiųjų žvakių pagamintos iš parafino ir sintetinių kvapiųjų aliejų. Parafinas yra naftos rafinavimo šalutinis produktas.
Todėl „Augueco“ amatų kertelės šeimininkės Aida ir Evelina jau pačioje rudens pradžioje pasirūpina medžiagomis, iš kurių kartu su vaikais ir tėveliais lapkričio vakarais kviečia žvakių gaminti patiems.
Reikės: vaško plokštelių, knato, indelių, lydyto sviesto ghi, moliūgų, ekologiškų eterinių aliejų. Vaško plokštelių ir dagtį galima įsigyti bitininkų reikmenų parduotuvėse. Iš jų susukti žvakes nesunkiai gali ir patys mažiausieji. Didesnieji ištirpintą bičių vašką pila į formeles. Į stiklinius indelius nesunkiai išpilstomas ir pačių ką tik pasigamintas, išlydytas sviestas. Įlašinus kelis lašus eterinio aliejaus, žvakė skleis ypatingą kvapą ir aurą namuose. Galima nesunkiai pasigaminti ir plaukiojančių žvakių – tereikia tik pasigamintas iš vaško plokštelių žvakes, išpjovus nedideliuose moliūguose skylutes, tvirtai įstatyti ir paleisti plaukioti vandens dubenyje. Atkreipkite dėmesį į žvakių dagtį. Reikėtų naudoti natūralų, neturintį švino.
Gaminame smilkalus
Kai einame į svečius, ypač pirmą kartą, nešamės savos gamybos smilkalų. Paskui papuolame į bėdą, nes draugai nebeduoda ramybės – kada atnešite dar? Dirbtiniai kvapai, vanilės ar gėlių, gali trikdyti, nes dažniausiai mišiniai sintetiškai kvėpinami ir užteršia namuose orą. Sintetinės medžiagos gali išskirti toksiškus garus, kurie kenksmingi sveikatai. Garai sukelia jonų pusiausvyros sutrikimų ore. Jonai ore gali paveikti nuotaiką, energiją, sveikatą. Daugelis kvapų ekspertų labai greitai „diagnozuoja“ namų kvapą, pasmilkytą smilkalais: ar degė tikri, ar smilko „dvokiančios lazdelės“, kuriose nuodų net 99 proc.
Beje, net ir daugelis lietuviškų žolių, panaudotų smilkaluose, gali „kvepėti“ viso labo laužu. Tikrus gerus smilkalus sudaro mediena: santalas, udas, kedras, taip pat dervos: mira, frankensensas, gugulis bei prieskoniai: cinamonas, kardamonas, muskatas, gvazdikėliai, pipirai. Mažiausia dalis tenka žolėms: čiobreliams, laurams, levandoms, mėtoms, citrininėms verbenoms ir t.t. Smilkalas pirmiausia daro įtaką dvasiai. Todėl medžiagos turi būti taurios. Pelenai lieka vaistams, gydymui. Smilkalams naudojama mira – seniausias vaistas, turintis ir antivėžinių savybių, ir žaizdas gydančių. Smilkalų gamybos vakaras dažniausiai virsta puikiu šeimos meditacijos laiku. Parinkti medžiagas mėgsta vaikai, o tėčiams tenka irgi svarbi užduotis – sutrinti medieną kartais nėra taip paprasta.
Tai tik kelios idėjos šeimų vakarams, kurių metu galima priruošti puikių dovanų. Gruodžio mėnesį galima jau užsiimti ir eglutės žaisliukų bei lesyklėlių gamyba. Būtina sąlyga: dalyvauti turi visa šeima.
Suburti ir suruošti reikiamas medžiagas – ši užduotis tenka mamai. Užtenka tėvams vieną kartą ateiti į amatų vakarus , rengiamus Aidos ar Evelinos, ir toliau šią puikią tradiciją šeimos paprastai tęsia pačios savo namuose. Dar ir kitus vakaroti ir atrasti naujų pasaulių pasikviečia. Tai kuo blogas lapkritis, nuostabusis „Ruduo šeimoje ir tarp draugų“ metas?
„Mamos žurnalas“
