Pirmojo Lietuvoje ekologiško vaikų darželio „Augueco Dūzginėlis“ vadovė Ingrida Lauciuvienė dalinasi patirtimi apie sveiką gyvenseną.
Ekologija – ne dėl mados
Mes „Augueco Dūzginėlyje“ šiems metams „pasilinkėjome“ toliau augti ekologijos kryptimi, toliau skleisti šį virusą, kuris mums asocijuojasi su daugybe šviesių dalykų – švariomis, aiškiomis mintimis, tyra sąžine, kad galvojame ne tik apie save ir savo norus, ne tik apie savo artimą ar draugą, bet ir apie mus supančią aplinką, platesnį pasaulį.
Jei perkame mažiesiems ekologiškas sauskelnes, tai ne tik dėl to, kad mažylio nedirgintų cheminės medžiagos, bet dar ir dėl to, kad tas Kariotiškių sąvartynas ne taip žaibiškai pildytųsi. Juk standartinės vienkartinės sauskelnės suyra tik per 300-500 metų.
Sniegui nutirpus imsimės gamtinės žemdirbystės ne tik dėl to, kad vaikams užaugintume kokybiškų daržovių ar prieskonių, bet ir dėl to, kad tręšdami, purkšdami, ravėdami ir visaip kaip alindami žemę kažin ką bepaliksime tų vaikų anūkams ar proanūkiams. Jeigu purkšime herbicidais pievelėse kiaulpienes, sunaikinsime ne tik jas – bet ir vabzdžius, kurie yra paukščių maistas, taigi sunaikinsime ir pačius paukščius. Rytinį čiulbėjimą pakeis mirtina tyla arba civilizacijos triukšmai.
Žiemą kabiname lesyklas ne tik dėl, kad vaikams tai be galo smagus procesas, bet ir galvodami apie giesmininkus – todėl jas pildome nuolat, kad lesalo paukščiai rastų visą laiką. Ir tokių pavyzdžių atrandame vis daugiau.
Mažiau vartosime
Pirmas, pats geriausias dalykas, kai nusprendi gyventi kitaip – sumažėjęs vartojimas. O jei mažiau vartojame, mažiau ir išleidžiame. Gyventi ekologiškai – daugelis sako, yra per brangu, ir tai tik rinkodaros pinklės turtingiesiems. Mes drąsiai galime tai paneigti. Vos nusprendėme gyventi ekologiškiau, pamatėme, kad mūsų vartojimo poreikiai sumažėjo, norai ir išlaidos supaprastėjo. Užuot pirkę, pirmiausia pagalvojame, ar tikrai to reikia, o gal galime pasigaminti patys? Na, o jei neturime laiko gaminti, gal išsiversime pasitelkę kitas alternatyvas. Taip galybę buitinių valymo priemonių pakeitė elementarios virtuvėje turėtos medžiagos – soda, krakmolas, actas, garstyčios. Nuolatinis važiavimas į parduotuvę irgi ėmė nykti. Duoną išsikepame patys, batoną taip pat. Gaminame tiek, kiek suvalgome iškart. Maisto produktus renkamės pagal sezoną. Nepatikėsite, visa tai gerokai pigiau. Juk ekologija – tai yra ir taupymas. Taigi taupyti elektrą, vandenį, maisto produktus mums tapo kasdienybe. Užuot pirkę vienkartinius produktus, renkamės tuos, kurie tarnauja ilgiau. Toliau žingsneliai virsta žingsniais. Pernai taip bežingsniuodami mes ryžomės ir ekologiniam remontui. Tam, kad aplinkoje liktų kuo mažiau nenatūralių ir dažniausiai kenksmingų medžiagų.
Ekologija buityje
Reviziją pirmiausia padarėme vonios kambaryje. Patikrinome visų priemonių etiketes. Taip ėmėme patys gamintis muilą ir kitas vonios valymo priemones. Daugelis komercinio muilo gamintojų pašalina gliceriną, kuris reikalingas, mat išvalo ir sudrėkina odą. Mes tėvelius apskritai raginame žingsniuoti dar toliau. Štai pavyzdžiui, plaukų priežiūros produktų reikėtų vartoti kuo mažiau. Beveik visi jų receptai yra iš natūralių medžiagų, o gamintojai siūlo sintetinių chemikalų alternatyvas, dažnai dar ir nemažai kainuojančias. Daugelyje šampūnų yra natrio laurilsulfato, kuris, įtariama, veikia toksiškai virškinamąjį traktą ir kepenis.
Dantų pasta. Į daugelį pastų yra pridedama fluoro. Jeigu dar ir vanduo floruotas, ar gydytojas skyręs papildomai fluoro lašų, jo organizme gali susidaryti per daug. Fluoridas toksiškesnis už šviną ir beveik toks pat toksiškas kaip arsenas.
Plaukų dažai. Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė ryšį tarp plaukų dažymo ir šlapimo pūslės vėžio. Buvo nustatyta, kad polinkis sirgti vėžiu susijęs su cheminių medžiagų, vadinamų arilaminais, grupe, o būtent tokių medžiagų įeina į daugelio permanentinių plaukų dažų sudėtį. Taigi moterys, kurios metus ar ilgiau kartą per mėnesį naudojo permanentinius dažus, turi dvigubai didesnę riziką susirgti šlapimo pūslės vėžiu.
Nagų lakas. Sveikatai gali pakenkti ir daug nagų blizginimo priemonių, lygiai taip pat, kaip ir dantų balinimo. Tirpikliai, naudojami šiuose produktuose, gali būti toksiški, o nagų blizginimo medžiagų tirpikliai gali pakenkti net reprodukcinėms organizmo funkcijoms. Nagų lake dažniausiai yra nuodingo tolueno, žinomo kancerogeno – formaldehido, hormonus ardančio dibutilftalato (DBP).
Vonios kambario valymas. Vonioje nėra tiek daug mikrobų, kad reikėtų aibės stiprių cheminių valiklių. Tam galima pasigaminti puikių antiseptinių purškalų ar valiklių. Pavyzdžiui, į puodelį vandens įlašinti arbatinį šaukštelį levandų eterinio aliejaus. Puikus šveitiklis yra ir kepimo soda. Čiaupus galima nublizginti actu ar citrinos rūgštimi.
Ekologija virtuvėje. Jeigu dažnai skauda galvą, kankina bėrimai, gal turite kvėpavimo problemų, atkreipkite dėmesį, ar neatsiranda šių negalavimų, jums bevalant virtuvę. Dauguma valymo produktų turi „signalinių“ žodžių ant etikečių: atsargiai, įspėjimas, pavojus, nuodai. Jei nors vienas iš šių žodžių yra parašytas, geriau tokio produkto net nepirkti. Daugelyje antibakterinių muilų, dezodorantų, dantų pastų, kosmetikos produktų, plastike yra triklozano – sintetinio plataus spektro antimikrobinio cheminio reagento, kuris gali ne tik dirginti odą, bet ir sunaikinti trapias vandens ekosistemas. Jeigu ant produkto parašyta, kad naikina kvapus ar mikrobus, verta pasigilinti labiau, greičiausiai, jame bus triklozano.
Namų dvasia. Tokiais žingsneliais namuose galima žingsniuoti visus metus ir pamažu valyti ir gryninti savo aplinką. Mes įsitraukėme į šį žaidimą, ir kuo toliau, tuo jis įdomesnis, kupinas naujų atradimų. Taigi tai toli gražu ne ekologijos mada ar rinkodaros aukos. Iš vonios kambario ir virtuvės toliau galima žingsniuoti į valgomuosius ir miegamojo kambarius. Ant kokio čiužinio miegame, kokią patalynę naudojame? Reikėtų neapsigauti renkantis medvilnę, nes jos laukai labiausiai purškiami chemikalais. Todėl reikėtų pasidomėti jos kilme.
„Augueco Dūzginėlis“ linki gražių ieškojimų visus šiuos metus, kad metų pabaigoje galėtumėte pasidžiaugti ir pagerėjusia nuotaika, ir sveikata, ir tuo, kad nemažai nuveikėte švarindami ir bent kiek liovęsi niokoti mus supančią aplinką.
Sėkmės gyvenant sveikiau!
„Mamos žurnalas“
