Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Pirmojo Lietuvoje ekologiško vaikų darželio „Augueco Dūzginėlis“ vadovė Ingrida Lauciuvienė dalinasi sukaupta patirtimi apie sveiką gyvenseną.
Drąsūs, nepriklausomi ir toliaregiški mokslo žmonės jau viešai teigia: ateities medicina – mitybos terapija. Ką tai reiškia?Trumpai drūtai – visos mūsų ligos arba sveikata yra nulemiamos motinos įsčiose arba dar anksčiau, o maži kąsneliai prie kasdienio stalo lems, ar suaugęs žmogus bus sveikas, ar nuolat sirgs, bus našta artimiesiems ir sutaupytus pinigus kraus į kišenę vaistininkams, o ne nuostabiam savo gyvenimui praturtinti.
Pražydo įsčios? Susidarykite metų valgiaraštį!
Vis daugiau naujų mokslinių teigia, kad daugiausiai sveikatą lemiantis periodas mūsų gyvenime yra devyni mėnesiai motinos įsčiose. Ir net laikas dar prieš apvaisinimą. Atrandama vis daugiau įrodymų, kad suaugusio žmogaus ligas lemia jo mityba kūdikystėje, o štai kūdikio – motinos sveikata ir maitinimosi įpročiai prieš apvaisinimą ir nėštumo metu. Suderinta, sąmoninga mityba gerina vaisingumą, didina galimybę susilaukti sveiko, ligoms atsparaus kūdikio. Kūdikių apsigimimai siejami su vitaminų B1, B2, B6, folio rūgšties, cinko, geležies, kalcio, magnio trūkumu. Taip pat su per dideliu toksiškų metalų, ypač švino, kadmio, vario, kiekiu. Tik kaip beieškant optimalios mitybos formulės, nepasiklysti painiuose labirintuose?
Valgau ne tam, kad išlikčiau, o tam, kad… mirčiau?
Vis dėlto didžiausia blogybė – tai turbūt priklausomybė nuo perdirbto maisto. Užtekdavo vienam žmogui vienoje šalyje atrasti ar pagaminti priklausomybę sukeliančią maisto medžiagą ar produktą, ir šie žaibiškai išplisdavo po visą pasaulį. Vystantis naujoms technologijoms, mokslininkai vis giliau skverbiasi į maisto medžiagų sudėtį, atranda naujų sudėtinių dalių, tarp kurių yra ir tokių, kurios sukelia priklausomybę. Juk maisto produktus renkamės dažniausiai atsižvelgdami ne į jų maistines savybes, o į jų teikiamą malonumą. Baltas cukrus, balti miltai, balta druska – tai vis baltoji mirtis. Kur dar tabakas, šokoladas? Baltas cukrus, arba sacharozė, – tai nenatūralios molekulės, visiškai be jokios maistinės vertės, bet turinčios daug koncentruotos energijos.
Reikia žinoti, kad žmogaus organizmas sacharozės gauna ne tik iš baltojo cukraus, bet ir iš visų krakmolingų daržovių. Daug žmonių kiekvieną produktą pasūdo valgomąja druska, arba natrio chloridu. Natris reikalingas, kad būtų perduodami impulsai į kiekvieną kūno nervą ir kad geriau susitraukinėtų raumenys. Daug natrio druskų randama dirvožemyje, todėl visi augalai, užauginti tokiame dirvožemyje, jo turi pakankamai. Dėl natrio trūkumo nereikėtų rūpintis. Didesnį rūpestį turėtų kelti jo perteklius. Per daug druskos turinčiuose maisto produktuose randama opioidinių peptidų. Jei mėsa bus kepama ant grotelių, joje bus ne tik opioidinių peptidų, bet ir kitų toksinų.
Gali būti, kad priklausomybę sukeliančių medžiagų sankaupa taip paruoštoje mėsoje bus net didesnė nei cigaretėse. Štai kodėl nuo tų laikų, kai žmonės ėmė maitintis termiškai apdorotu maistu, kepta mėsa tapo gardumynu. Todėl žmonės mieliau renkasi kepintus, o ne žalius riešutus, ne salotas, o keptas daržoves, ne paprastą, o skrudintą duoną. Mokslininkai išmatavo opiatų kiekį ir kviečiuose. Iš labai mažo kviečių kiekio gavo gana nemažą opiatų dozę. Kviečių opioidiniai peptidai ne tik sukelia didelę priklausomybę, bet ir veikia hormonines funkcijas. Todėl duona ir yra tokia populiari, juk joje daug cukraus. Opioidiniai peptidai prasiskverbia pro žarnų sieneles ir sulėtina virškinimą, todėl jaučiamės sotūs.
Visa vaistinė – virtuvės puoduose
Prasidėjus žiemai, tėvelius skatiname daugiau dėmesio skirti tam, ką dedame ant bendro šeimos stalo.
Užuot bėgusios į vaistinę pirkti maisto papildų, sakome: žiemą vitaminų netrūksta. Vaistinę pirmiausia mūsų namuose turėtų pakeisti virtuvė. Žinoma, susikrauti vitaminų, mineralų bagažą jau derėjo vasarą, ankstyvą rudenį, dabar kiek vėloka. Šiuo metu gana sudėtinga sugalvoti pilnavertį dienos valgiaraštį, kuris būtų geriausia profilaktikos priemonė nuo sezoninių ligų. Žiemą sulėtėja gyvybės procesai, todėl reikėtų rinktis riebesnį maistą nei kitais metų laikais. Maistas turi sušildyti. Labai tinka troškintas, aliejingas, su lydytu sviestu ghi paruoštas maistas. Žiemą valgome daugiau morkų, kopūstų, ropių, griežčių, salierų, porų, obuolių. Vaikai šiuo metu labai mėgsta džiovintus vaisius ir uogas. Beje, juos nesudėtinga pasidžiovinti nedidelėje buitinėje džiovyklėje. Tokiu būdu vaikai puikiausiai vietoj bulvių traškučių renkasi džiovintus burokus, morkas, topinambus. Žiemą valgome daugiau šaknų – ypač vertingos varnalėšų, kiaulpienių, petražolių, krienų šaknys. Gyvybinėms galioms sustiprinti naudinga miežių ar avižų sriuba. Vertingi žiemos prieskoniai – gvazdikėliai, imbieras, kardamonas, cinamonas.
Ne KĄ, o KAIP valgome – ir vienas kąsnelis lemia
Kinų išmintis sako: tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnelio. Aš sakau: visas gyvenimo kelias prasideda nuo pirmo sąmoningo kąsnio. Juk jei nebus sveikatos, tai nebus ničnieko. O lengviausias būdas išlikti sveikam – valgyti protingai, o ne su juslėmis, su galva, o ne akimis, su manieromis, o ne chamizmu.
Kad ir koks vertingas mūsų maistas bus, jeigu jį valgysime skubėdami, plepėdami, skaitydami ar žiūrėdami televizorių, naudos iš jo kažin ar turėsime. Todėl ir vaikams atsisakius valgyti, verta pabandyti juos įtikinti bent paragauti, tik jokiu būdu neversti valgyti prievarta. Toks maistas jau bus apnuodytas blogų emocijų ir savo galių nesuteiks. Žiemą vertėtų maisto pagaminti tik tiek, kad jis būtų iš karto suvalgytas. Pagamintą maistą geriausia suvalgyti per 3 valandas ir nebešildyti. Valgyti turime kupini gerų emocijų, nusiraminę, gaminti bei patiekti maistą turėtų žmogus be pykčio ir barnių. Štai tada jau galime galvoti apie visą iš gero maisto gaunamą gerą vertę. Gal atrodo ir nereikšmingai, bet maži mūsų vaikų kąsneliai ir gurkšneliai lems visą jų gyvenimo kokybę, sveikatą ar ligas.
Kaip žmonės išmoksta valgyti vaikystėje, taip jie valgo visą likusį gyvenimą. Kūdikystėje susiformavusios įvairios priklausomybės maistui, vėliau gali virsti rimtomis ligomis. Ar patikėsite, kad tie vaikai, kurie labai mėgo saldumynus, vėliau užaugę gali turėti priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms?
Patarimai, ką valgyti
Rinkitės pirmiausia tuos produktus, kurie užauginti mūsų šalyje.
Nepatingėkite dažniau užsukti į ne vieną ūkininkų turgelį, susipažinti su ūkininkais ir pasigilinti, kaip užauginti jų produktai.
Valgykite pagal metų laikus.
Vaisių ant stalo turėtų būti nuolat, tuomet vaikai pamirš saldumynus su cukrumi.
Rudenį ir žiemą valgykite daugiau šakniavaisių ir sėklų, taip pat riešutų.
Linų sėmenų aliejus turi nepamainomų mūsų sveikatai omega 3rūgščių.
Gaminkite daugiau maisto garuose, daugiau troškinkite.
Virtuvėje turėtų būti kuo daugiau prieskonių (ar žinote, kad imbieras turi vitaminų B6, C, ciberžolė – PP, D, C, B12).
Reikėtų išsilydyti sviesto ir jį dažniau dėti į košes, sriubas.
Sugrąžinkite tradiciją gaminti maistą namuose.
Kiek leidžia galimybės, užsiauginkite kuo daugiau produktų patys.
Maistą reikėtų suvartoti per tris valandas.
Ryte iki 12 val. reikėtų neapkrauti skrandžio, nes tuo metu vyksta virškinimo darbas, pietus reikėtų valgyti nuo 12 iki 14 val.
Nevartokite arba kuo rečiau vartokite konservuotą maistą, pusfabrikačius, baltą cukrų, baltus miltus, baltą druską – taip maistas karo metu buvo paruošiamas kariams, kai skaičiuodavo kalorijas. Mes turėtume galvoti ne apie kalorijas, gaunamas iš maisto, o vitaminus, mineralus, naudingas medžiagas.
Puikus vitaminų ir energijos šaltinis – žalias kokteilis, kai jame derinami žalėsiai ir vaisiai arba daržovės.
„Mamos žurnalas“
