Maitinu dukrytę, jai 10 mėnesių. Prieš kurį laiką pradėjau maitintis vien žaliu maistu, taigi labai norėčiau kuo daugiau apie tai sužinoti! Gydytojų nuomonę apie tai jau įsivaizduoju… Bet vis dėlto…
Ar vaikams sveika būti žaliavalgiams? Kokie augalai sveikiausi vaikučiams, nuo kokio amžiaus galima pratinti prie žalio maisto, kokius augalus patartina duoti dažniau, kaip dažnai, kokie augalai pavojingi, kokiuose augaluose kokių mikroelementų daugiausia… Domina viskas, kas susiję su žalia mityba (termiškai neapdorotu maistu).
Aš įsitikinusi, kad tai sveika ir kad tai – vaistas nuo visų ligų. Noriu ir dukrytę prie to pratinti, tik baisu su ja eksperimentuoti, ji dar per maža. Norisi padrąsinimo, pastiprinimo, ne tiek man, kiek tėveliui, seneliams. Būčiau be galo dėkinga, jei apie tai parašytumėte!
Žaliavalgė mama
ŽALIAS MAISTAS IR VAIKAI
„Žalio“ arba „gyvo“ (angliškai „raw food“) maisto idėjos ir valgymas pradėjo plisti 2008 m. „Gyvas“ maistas dažniausiai žalias maistas iš viso termiškai neapdorojamas, tačiau gali būti termiškai apdorotas ne aukštesnėje nei 42°C temperatūroje.
Pirmasis gyvas maistas kūdikiui yra jo motinos pienas. PSO mitybos ekspertai rekomenduoja kūdikius žindyti iki 2 metų, jeigu mama to nori ir pats mažylis neatsisako jos pieno.
Kitas gyvas maistas kūdikiui ir mažam vaikui yra įvairios uogos, vaisiai, daržovės ir patiekalai iš jų, bet netroškinti, nevirti, nekepinti, nerūkyti (termiškai nepaveikti).
Gyvas maistas kūdikiams (nuo 7-8 mėn.) yra smulkiai maltų grūdų, sėklų košės, o vyresniems kūdikiams ir mažiems vaikams – su mamos pienu ar švariu vandeniu pagamintos košės pridėjus nerafinuoto šaltai spausto aliejaus ar sviesto.
Gyvas maistas yra švarus vanduo – iš švaraus šulinio, gręžinio. Parduotuvinis angliarūgštės prisotintas mineralinis vanduo jau nebėra gyvas…
Vandentiekio vanduo gali būti dezinfekuojamas – jis irgi jau nebebus gyvas.
Gyvas maistas turi būti ne tik gyvas, bet ir natūralus – užaugęs savo natūraliose augimvietėse, kai dirva nepaveikta jokių cheminių medžiagų, trąšų, nenaudota jokių cheminių medžiagų. Pvz., kirmino pagraužtas obuoliukas yra tikrai geros kokybės, nes užteršto obuolio kirminas negraužia (nes žūsta).
Gyvas maistas turi būti šviežias. Uogas reikia suvalgyti per 1-2 paras nuo surinkimo. Jei nuskintas uogas laikote šaldytuve savaitę, jos jau nebegyvos. Kalbant apie daržoves, kad ir kokios jos bus gražios, gaivios išvaizdos, bet „gyvos“ bus tik tos, kurios tik ką išrautos, nuskintos. Jei perkate daržoves prekybos centruose, nežinote, nei kada derlius nuimtas, nei kiek lako tas agurkas ar pomidoras praleido sandėliuose. Toks maistas jau tik „pusgyvis“. Aišku, jis gyvesnis už marinuotus agurkus ar pomidorų tyrę.
Mamos laiške randu neaiškumų ir nemotyvuotų išankstinių nuostatų. Kaip suprasti: „Gydytojų nuomonę apie tai jau įsivaizduoju“. Ar tai ne išankstinė nuostata? Kokia mityba sveika, tiria mokslininkai, gydytojai-dietologai stebėdami kūdikių, mažų vaikų ir suaugusių žmonių sveikatą. Jie skelbia tyrimų duomenis ir tik tuomet pateikia rekomendacijas. Ar paisyti rekomendacijų – kiekvienos šeimos reikalas…
Kiekvienas augalas yra sudėtingas organizmas, kuriame susikaupia daug įvairiausių cheminių medžiagų. Todėl viskas gali būti vartojama su saiku.
Žmogui, nepriklausomai nuo amžiaus, reikalingos įvairios medžiagos – tiek augalinės kilmės, tiek gyvūninės. Kol kas nėra tiek žinių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad kūdikius ir mažus vaikus būtų galima maitinti vien tik žaliais augalais arba nevirtu gyvūniniu maistu – skerdiena ar kiaušiniais. Kitaip tariant, gyvu maistu. Kūdikio, mažo vaiko organizmas nesugeba įsisavinti žalios mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių, vėžiagyvių, kitų jūros gėrybių. Su kūdikiais ir vaikais kol kas niekas nedaro eksperimentų, nemaitina žalia mėsa ir kitais produktais ir nestebi, kas pamaitinus atsitiks ar neatsitiks.
Svarbiausia, kad bet koks maistas, nepriklausomai nuo to, ar jis augalinis ar gyvūninės kilmės, nebūtų užterštas cheminėmis medžiagomis, genetiškai modifikuotas, būtų be nenatūralių maisto priedų žymimų raide E su atitinkamu skaičiumi (natūralūs maisto priedai yra vitaminas C – citrinos rūgštis ir vitaminai B1, B2).
Mano nuomone, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp gyvo ir termiškai paveikto maisto. Svarbu nerizikuoti vaiko sveikata, nes termiškai neapdoroti produktai gali būti ir ligų šaltinis.Termiškai neapdorotas pienas gali būti užterštas bakterijomis. Gerdami nevirintą ožkos pieną galime užsikrėsti erkiniu encefalitu, kuriam gydyti dar nėra vaistų. Kiaušinis turi būti verdamas ar kepamas todėl, kad lengviau įsisavintume jo baltymus ir neužsikrėstume salmonelioze. Žalioje mėsoje ir paukštienoje ar žuvyje irgi greitai veisiassi bakterijos. Žinoma, galima gerti nevirintą pieną ar valgyti pusžalius kiaušinius, tačiau ar verta rizikuoti?
Komentavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Ponas Algirdas Vingras turbūt net neįsivaizduoja, kad yra sveikų vegetarų ir veganų kūdikių, jie neragavę mėsos ir kiaušinių auga sveiki. Labai siauras žmogaus požiūris į mitybą, kodėl jį pasirinko atsakyti į šį klausimą?
Algimantas*