Žarnyno mikrobiota (mikroorganizmų, gyvenančių žarnyne, visuma) jau vadinama atskiru žmogaus organu. Maždaug prieš dešimtmetį prasidėję didelio masto mikrobiotos tyrimai pakeitė požiūrį į imunitetą, lėtines ligas, alergiją. Atradimai buvo tokie svarbūs, kad dėl mikrobiotos perrašomi medicinos vadovėliai.
Kas lemia vaiko mikrobiotą
Kadangi tyrimai toliau tęsiasi, visko gali būti, kad po 5 metų šis sąrašas bus ilgesnis, bet šiandien laikomasi nuomonės, kad žmogaus mikrobiotai daro įtaką šie veiksniai:
Tėvų, ypač mamos, mityba dar iki vaikučio gimimo.
Gimimas – gimusių natūraliu būdu vaikų žarnynas stipresnis.
Kūdikio maitinimo būdas, čia, žinoma, pirmenybė motinos pienui, kuriame yra unikalių prebiotikų.
Namų aplinka – sterilumas nėra privalumas, nes vaiko imuninė sistema sterilioje aplinkoje negali treniruotis.
Gyvenamoji vietovė – kaimas ima viršų prieš miestą.
Toksinai, patenkantys į organizmą iš aplinkos, maisto, vandens. Pavyzdžiui, sintetiniai maisto priedai, stiprikliai, konservantai.
Mityba, ypač pirmaisiais 3 vaiko gyvenimo metais, ji turi būti kuo įvairesnė. Labiausiai mikrobiotai tinkamas yra maisto skaidulų turintis maistas, o tai yra daržovės, vaisiai ir grūdai.
Stresas – tiek staigus bei didelis, tiek ir nedidelis, vos juntamas, bet lėtinis.
Fizinė veikla – gerosioms bakterijoms palanku, kai žmogus juda. Ne veltui sakoma, kad ir bakterijos sportuoja.
Operacijos, ypač kasos, tulžies pūslės, skrandžio, žarnyno.
Žarnyno parazitai, kirmėlės.
Kai kurių medžiagų, pvz., geležies, vitamino D, trūkumas.
Vaistų vartojimas.
Taigi tik kai kurie veiksniai nepriklauso nuo mūsų valios ir galios ribų (gimdymas, toksinai, stresas, operacijos). Vis dėlto daugumą dalykų, kurie lemia mikrobiotą, mes galime kontroliuoti.
Kokie vaistai kenkia
Kadangi šaltuoju metų laiku dažnai užsukame į vaistines, verta išsiaiškinti, kokie vaistai labiausiai kenkia mikrobiotai. Gal tuomet pasversime, ar mums tikrai jų reikia, vartosime trumpiau ir tiksliau (taip, poveikį turi ne tik vaisto veikliosios medžiagos, bet ir netinkamas vartojimas). Žiūrint plačiau, absoliučiai visi vaistai ir maisto papildai turi įtakos žarnyno mikrobiotai, todėl vis garsiau kalbama apie tai, kad viskas, ką perkame vaistinėje ir dedame į burną sau ir vaikui, turi būti gerai apgalvota.
Mikrobiotą silpninantys vaistai:
- Antibiotikai;
- Chemoterpija;
- Kontraceptikai;
- Statinai;
- Rūgštingumą mažinantys vaistai. Skrandyje dalis blogųjų bakterijų dėl rūgštinės terpės žūsta, o vartojant rūgštingumą mažinančius vaistus, jos lieka gyvos ir dauginasi, po to patenka į žarnyną;
- Vaistai, slopinantys gliukozės gamybą (sergant 2 tipo diabetu);
- Antiuždegiminiai vaistai – tiek steroidiniai, tiek nesteroidiniai;
- Kai kurie psichotropiniai vaistai.
Iš šio sąrašo suaugusiesiems labiausiai kenkia skrandžio sulčių rūgštingumą mažinantys vaistai (nes skiriami dažniausiai), o vaikams – antibiotikai – dėl tos pačios priežasties.
Mažas vaikas, net jeigu jo sveikata laikoma puikia, per metus keletą kartų suserga peršalimo ligomis, kurios gali komplikuotis įvairiausiais uždegimais. Dėl imuninės sistemos gležnumo, anatominių savybių, vaikai kur kas dažniau, nei suaugusieji, serga ausų, plaučių, bronchų, gerklų, sinusų ir kitais uždegimais. Nors šeimos gydytojai šiais laikais gali taikliau skirti gydymą, nes nebėra sudėtinga atlikti greituosius testus ar reaktyvaus baltymo tyrimą, vis dėlto antibiotikų skiriama dar gana daug.
Jau daug metų perteklinio antibiotikų skyrimo problema sprendžiama šviečiant gydytojų visuomenę ir tėvus. Rezultatus matome – pagal antibiotikų suvartojimą Lietuvą kur kas lenkia Pietų Europos šalys, na, o nuo Šiaurės Europos – Skandinavijos šalių, Nyderlandų, Danijos – atsiliekame. Šiaurės šalyse antibiotikai skiriami tik išimtinai retai.
Antibiotikai – jie tokie galingi
Kai vaiko sveikata tiesiog akyse pagerėja po pirmos ar antros antibiotikų dozės, sakome – tai stebuklas. Tik pagalvokime, kokio galingumo šie vaistai, jeigu taip žaibiškai įveikia ligą. Būtų naivu tikėtis, kad, esant tokiam stipriam veikimui, nebus pašalinio poveikio.
Labiau mikrobiotai kenkia geriamieji antibiotikai. Racionaliausia būtų visus antibiotikus skirti leidžiamus, tačiau tai įmanoma tik gydymo stacionaruose arba išskirtiniais atvejais namuose.
Naujausių tyrimų duomenimis, vartodami gali viduriuoti net 80 proc. vaikų, kuriems skirti antibiotikai. Dažniau viduriavimas atsiranda vartojant plataus veikimo spektro antibiotikų, paprastai trečią gydymo dieną.
Kas nutinka žarnyne, kai vaikas pradeda vartoti antibiotikus? Principas labai panašus į gydymą chemoterpija. Vaistas sunaikina ligos sukėlėjus, vadinkime juos blogiečiais, bet kartu žūsta ir armijos gerųjų bakterijų. Net jei antibiotikų gydymas truko neilgai, mikrobiota jau pažeista.
Kai sutrinka gerųjų ir blogųjų bakterijų balansas, sakoma, kad vaikui disbiozė. Ji gali pasireikšti visais simptomais, kurie susiję su žarnynu, o ne tik viduriavimu, kaip galima įsivaizduoti. Tai gali būti ir vidurių užkietėjimas, pūtimas, pilvo skausmai, spazmai, raižymas, vėmimas, apetito sutrikimai. Sutrikus žarnyno bakterijų balansui, pablogėja medžiagų pasisavinimas, kaupiasi kenksmingos medžiagos, prasideda puvimo procesas, išmatos įgauna joms nebūdingą kvapą, lieka nepasisavintų medžiagų.
Pagalba vaikui
Pirmiausia – laikykitės tikslaus vaistų vartojimo, jei reikia, nusistatykite priminimą, duokite tiksliai tada ir tiksliai tiek, kiek skirta.
Antra – kaip ir vartojant bet kokius rimtesnius vaistus, stenkitės, kad vaikas gertų daug vandens ar kitų skysčių. Antibiotikus reikia užsigerti ne dviem gurkšniais, o visa stikline vandens.
Trečia – labai svarbu duoti probiotikų, kurie atkurtų gerąsias bakterijas virškinimo sistemoje. Jei po antibiotikų vartojimo nedingo dažnesnis tuštinimasis, vidurių pūtimas ar neįprastas išmatų kvapas, gerųjų bakterijų duokite bent 2 mėnesius ar net ilgiau. Vartojant antibiotikus, pasirinkimas NR.1 yra probiotikas mieliagrybis. Jis natūraliai atsparus antibiotikams, taigi išliks gyvybingas, net geriamas kartu su vaistu. Kitas mieliagrybio privalumas – jį galima maišyti su maistu, nes jis atsparus rūgštims.
Yra šalių, kuriose probiotikai vaikams skiriami nuolatos. Mūsų šalyje probiotikus patariama vartoti tam tikrais etapais. Yra 3 svarbiausios situacijos, kai rekomenduojami probiotikai: žarnyno infekcijų sezonas, vaikas viduriuoja, vaikui skyrė antibiotikų. Vaiko gydytojas gali skirti probiotikų, ir esant kitoms situacijoms, pavyzdžiui, kai gydoma alergija ar stiprinamas imunitetas.
Mikrobiota turi savybę atsinaujinti, regeneruotis, net jeigu ir pažeidėme ją. Tik šis procesas gana ilgas. Po antibiotikų vartojimo prireikia pusės metų, kad mikrobiota būtų tokia, kaip prieš gydymą.
Konsultavo vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas
