Visi žinome, kokia nemaloni savijauta, kai bėga nosis, peršti gerklę, užgula ausis. Bet mes, suaugusieji, galime išsišnypšti, mokame gerklę išsiskalauti, galų gale – tikrai neuždusime gerdami ar valgydami likę be kvėpavimo šaltinio. Užtat kūdikiams peršalimas ar sloga gali būti tikru išbandymu.
Dr. Eglė Markūnienė, gydytoja neonatologė, Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovė, medicinos mokslų daktarė
Kai kūdikis apžioja spenelį, lieka vienintelis kvėpavimo šaltinis – nosis, o jei ji užkimšta?
Sloga – tai būklė, sukelianti nemažai nepatogumų suaugusiam žmogui, o kūdikiui tai tikrai rimta problema. Kai kūdikis valgo iš krūties ar buteliuko, jam tenka kvėpuoti tik per nosytę, o jei ji užgulta, pilna sekreto, mažylis jaučiasi labai nelaimingas.
Prieš maitinant sloguojantį kūdikį, reikia išvalyti jo nosytę. Koks būdas geriausias, pamatysite juos išbandę. Susikaupusį sekretą iš nosytės galima bandyti pašalinti išsiurbiant nedideliu guminiu balionėliu. Balionėlį įspauskite ir galiuką įkiškite į nosytę. Atleidus balionėlis išsipučia ir ištraukia sekretą. Galima sekretą išsiurbti minkštu plonu vamzdeliu, kurio viduryje yra rezervuaras. Vieną vamzdelio galą įkiškite į kūdikio nosytę, kitą galą tegul apsižioja mama ar tėtis ir švelniai siurbkite. Sekretas patenka į rezervuarą ir jame kaupiasi. Galima pasinaudoti susuktu vatos gabalėliu.
Sukamaisiais judesiais bandykite ištraukti sekretą iš nosytės. Dažnai vata sudirgina nosiaryklėje esančius receptorius, ir kūdikis „skaniai“ nusičiaudi. Pats tokiu būdu jis tarsi išpučia sekretą. Taip išvalę nosytę, ją galite išplauti jūros arba bent virintu vandeniu. Įlašinę kelis lašiukus ar įpurškę vandens, kartokite anksčiau aprašytą procedūrą. Išvalę nosytę, kad sumažintumėte gleivinės paburkimą galima įlašinti sumažintos koncentracijos kūdikiams tinkamų nosies lašų (dėl vaistukų naudojimo pasitarkite su savo šeimos gydytoju). Praėjus 5-10 minučių po šių procedūrų mažylį galima bandyti maitinti.
Sloguojantį kūdikį geriau žindyti sėdint, stengiantis kiek labiau pakelti galvutę, krūtinėlę. Galima žindyti priglaudus kūdikį prie krūties vertikaliai.
Taip lengviau nuteka sekretas į nosiaryklę. Dirbtinai maitinamą kūdikį irgi būtina imti ant rankų, nemaitinti gulinčio. Jo padėtis maitinimo metu turėtų būti kuo vertikalesnė.
Ar galima žindyti rečiau, jei kūdikis sloguoja, ar, atvirkščiai, žindyti daug dažniau, bet po truputį?
Jeigu nosytė vis tiek trukdo mažyliui valgymo metu normaliai kvėpuoti, reikia daryti dažnas pertraukėles. Taigi kūdikį žindykite dažniau, bet trumpiau. Taip pat ir su kūdikiu, maitinamu iš buteliuko. Jokiu būdu negalima žindyti rečiau, nes gausios sekrecijos iš nosytės metu reikia daugiau skysčių kūdikiui, o dažnesnis, bet trumpesnis žindymas būtent ir patenkina sloguojančio ir karščiuojančio kūdikio poreikius. Jei dirbtinai maitinamas kūdikis trumpesnio ir dažnesnio maitinimo metu suvalgo jam reikalingą normą, tarpuose reikėtų duoti gerti arbatėlių.
Ar sloguojantį kūdikį galima nešti į lauką, maudyti? Gal grynas oras padės atsikimšti nosytei?
Vos tik pasirodžius slogytei, 2-3 dienas reikėtų pabūti namie. Bet jei mažylis nesukarščiuoja, reikėtų tęsti įprastą gyvenimą: eiti į lauką, maudytis.
Namuose, ypač pradėjus šildymo sezoną, oras būna labai sausas, o prasidėjus slogai reikėtų stengtis namų orą drėkinti. Kartais padeda garų inhaliacijos. Tam galima pasidaryti garų „palapinę“ arba panaudoti inhaliatorių, kurį galima įsigyti vaistinėje. Jis pravers visiems šeimos nariams kosint, sloguojant.
Ar galima kūdikiui sloguojant pieną nusitraukti ir maitinti iš buteliuko, nes per čiulptuką lengviau traukti ir kūdikiui nepritruks oro?
Jei išvalius nosytę, pasigarinus, sulašinus vaistukų, trumpiau, bet dažniau žindant, kūdikis vis tiek nepajėgia pavalgyti, geriau pamaitinkite iš šaukštelio, puodelio ar švirkšto. Mokslas įrodė, jog iš buteliuko valgyti kūdikiui yra sunkiau nei iš krūties, nes jam tenka nugalėti buteliuke esantį neigiamą slėgį. Krūtyje tokio slėgio nėra. Atvirkščiai – daugumos mamų pieno atpalaidavimo refleksas toks aktyvus, jog pienelis tiesiog sustumiamas vaikui į burnytę, tik spėk ryti. Kol naujagimis mokosi žįsti, gali pasirodyti, jog jam labiau patinka ar lengviau valgyti iš buteliuko. Taip atsitinka todėl, kad kūdikis turi susivokti, kaip gauti maistą iš buteliuko ar krūties. Iš krūties pienas gaunamas banguojant liežuviu, o iš buteliuko – pliaukšint liežuviu. Taip, kaip mums – vieniems geriau sekasi matematika, kitiems lietuvių kalba. Taip ir naujagimiams, kuriems geriau ir greičiau pavyko gauti pieno pliaukšint liežuviu, nei banguojant – renkasi pastarąjį būdą. O štai bandant antrą mėnesį kūdikiui pasiūlyti valgyti iš buteliuko, tenka ilgai padirbėti, kol jam pavyksta iš jo gauti maisto.
Kiek trunka kūdikių sloga? Kada sunerimti, jei ji ilgai užsitęsė?
Paprastai sloga trunka 7-10 dienų. Jei ji trunka ilgiau, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Dažnai su sloga gali būti ir ausyčių uždegimų. Žinoma, šiai ligai būdingi ir savi simptomai. Jei kūdikis žvalus, gerai valgo ir miega, bet nosytė vis dar bėga, labai baimintis dėl to tikrai nereikėtų.
Kai kuriems kūdikiams ir nesloguojant nosis būna užkimšta, jie kvėpuoja švogždami. Kodėl?
Užsikimšusi nosytė, šnarpščiantis kvėpavimas be slogos dažniausiai pasitaiko pirmą gyvenimo mėnesį (naujagimiams) arba, kai labai sausas namų oras. Naujagimis gimsta iš vaisiaus vandenų. Jo gleivinė devynis mėnesius buvo drėgmėje, todėl kai kada labai išdžiūsta nosies gleivinė, kol galų gale mažylis prisitaiko prie naujos aplinkos. Pagalba – nosytės drėkinimas fiziologiniu tirpalu ar jūros ar virintu vandeniu kas 2-3 val. Aplinkos oro drėkinimas. Dažniausiai šnarpšiantis kvėpavimas kūdikiui maitintis netrukdo. Daugiau tai kelia nerimą tėvams. Visada savo nerimu verta pasidalinti su šeimos gydytoju. Jis apžiūrės vaikelį ir pasakys, kiek tai rimta.
Kaip žindyti kosėjantį kūdikį?
Jei bežįsdamas kūdikis kosėja, reikia jį atitraukti nuo krūties ir leisti išsikosėti. Tada vėl bandyti maitinti. Galioja ta pati dažnesnio, trumpesnio žindymo taisyklė. Kosintiems kūdikiams reikia skystinti sekretą. Todėl geriausia čia tinka garų „palapinės“ arba inhaliatoriai, iš kurių eina šiltas, drėgnas garas, kuriuo mažylis turėtų kvėpuoti apie 20 minučių.
Peršalusiam ir kosėjančiam kūdikiui kvėpavimą palengvins krūtinėlės ir nugarytės įtrynimai eteriniais tepaliukas (paprastai sirupai ir tabletės skiriami vyresniems kūdikiams, o tepaliukas tinka nuo gimimo).
Kokie karščiuojančio kūdikio žindymo ypatumai?
Karščiavimo metu kūdikį irgi reikėtų maitinti dažniau, bet trumpiau. Karščiuojantį kūdikį visada turi apžiūrėti šeimos gydytojas. Būtina stebėti, ar neryškėja skysčių trūkumo požymiai (pirmiausia išdžiūsta gleivinės). Sergantis kūdikis gali neturėti apetito, bet krūtį trumpam, kad gautų šlakelį skysto pienelio, jie dažniausiai ima. Ligos metu reikėtų stengtis nenaudoti žinduko, o pasiūlyti krūtį. Tokiu būdu jis nusiramins ir žįsdamas krūtį gaus dar papildomą pieno gurkšnelį.
Gal karščiuojantys, sergantys kūdikiai daugiau valgo naktį?
Negaluojantis kūdikis dažniausiai būna neramesnis tiek dieną, tiek naktį, dažniau nori žįsti, kad atsigertų ar nusiramintų. Ne veltui net liaudies dainose apdainuotos bemiegės motinų naktys, prarymotos prie lopšio…
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
