Tikroji sloga ar „kūdikių slogytė“

slogytė

Daivos Sirvydienės nuotr. www.fotodina.lt

Dažnai rašomi straipsniai apie tikrąją slogą. Tačiau taip ir neradau platesnio komentaro apie vadinamąją kūdikių slogą nuo sauso oro. Norėčiau, kad gydytojas atsakytų į mano klausimus. Mama Irina

Irinos klausimus perdavėme gydytojui

Kaip atskirti, kada jau prasideda tikroji sloga, o kada kūdikiui vis dar sloga nuo sauso oro?

Tokios „kūdikių sauso oro slogos“ nėra. Sloga yra tuomet, kai prasideda sekrecija iš nosies, paburksta nosies gleivinė. Tuo pat metu gali būti aptinkami ir kiti viršutinių kvėpavimo takų uždegimo simptomai – čiaudulys, pakitusi kūdikio elgsena, nes jam gali skaudėti gerklę. Kai nosis dėl jos gleivinės paburkimo ir gleivių sekrecijos užsikemša – sutrinka miegas ir apetitas, nes kūdikis negali žįsti, jei nekvėpuoja pro nosį. Kai kada susirgus sloga gali kilstelti temperatūra. Ūminę slogą, Jūsų žodžiais, „tikrąją slogą“ dažniausiai sukelia įvairūs virusai, rečiau – bakterijos. Dažnai atsekamas ryšys – kūdikio kontaktas su kitais sloguojančiais šeimos nariais ar atsitiktinai sutiktais sloguojančiais asmenimis.

Mums ligoninėje sakė, kad mažyliui yra „kūdikio sloga“ ir turi praeiti iki mėnesio, tačiau iki šiol (3 mėn.) ji nepraėjo, ir dabar gydytojai sako, kad tai nuo sauso oro.

Į nosį atsiveria iš akių einantys ašarų kanaliukai. Ašaros gali pridžiūti prie nosies gleivinės. Be to, nosies gleivinė ir fiziologiškai truputį išskiria sekreto, kurio paskirtis yra apvalyti nosį, nes su įkvėpiamu oru patenka smulkiausių dulkelių, esančių ore. Jos nusėda nosyje, nes nosis valo orą. Kai sekretas pridžiūsta, kūdikiui tampa sunkiau kvėpuoti. Sekretas greitai pridžiūsta tuomet, kai aplinkos oras yra sausas.

Džiovina ne tik sausas, bet ir karštas oras, kai aplinkos temperatūra aukštesnė nei 24°C. Kūdikio amžius neturi įtakos nosies sekreto pridžiūvimui. Kad kuo mažiau nosyje pridžiūtų sekreto, dabar atsisakyta į nosį lašinti motinos pieną, kaip priemonę gydančią virusų ir bakterijų sukeltą slogą. Čiaudulys yra normalus reiškinys, kuris šalina tai, kas susikaupia nosyje. Esant daugiau pridžiūvusio sekreto, čiaudulys gali būti dažnesnis, nes organizmui sunkiau atsikratyti to, kas jam yra nereikalinga.

Ar gargaliavimas kažkur nosies ertmėj ar gerklytėj yra sloga, ar kas nors kita (bandant ištraukti nieko nepavyksta)?

Galima atsiurbti tik tą sekreto dalį, kuri yra prie šnervių, negiliai.Išdžiūvusio sekreto atsiknojusios luobelės ir skystas jo perteklius sukelia įvairius garsus. Garsų pobūdis pakinta po nusičiaudėjimo, sukosėjimo. Jūsų įvardintas gargaliavimas gali būti ir infekcinės slogos požymis.

Jei nosytė nebėga, bet ištraukiami snargliukai skysti, ar tai jau sloga?

Sekrecija iš nosies priklauso nuo nosies gleivinės uždegimo intensyvumo, dėl to susidarančio sekreto kiekis gali būti gausus ir mažiau gausus. Todėl visai normalu, „kad nosytė nebėga, bet ištraukiami snargliukai skysti“. Jeigu nėra kitų slogos požymių, manoma, kad slogos nėra – tai normali sekrecija, kad apsivalytų nosis.

Ką daryti, jei kūdikis net švilpauja kvėpuodamas, o gerai išvalyti nosytes vatos suktukais ir nosyčių atsiurbėju nepavyksta?

Pridžiūvusio sekreto nei vatos suktukai, nei nosyčių atsiurbėjas neišvalo, todėl kūdikis ir švilpauja. Beje, žaisti vatos suktukais ant plastmasinių ar kitokių pagaliukų yra neatsargu, nes galima sužeisti mažylio nosį. Švilpavimo garsas gali keistis, priklausomai nuo kūdikio padėties, po nusičiaudėjimo, sukosėjimo.

Taip būna dėl to, kad pasikeičia kliūties kvėpavimo takuose konfigūracija ir lokalizacija. Vienintelė priemonė nuo švilpavimo – nesudaryti sąlygų sekretui pridžiūti, nebūti aplinkoje, kurioje yra įvairių kvapų, cheminių medžiagų, kurios gali dirginti kvėpavimo takų gleivinę ir dėl to padidinti sekreciją. Orui einant pro susikaupusį skystą sekretą irgi gali pasigirsti švilpiantys, cypiantys garsai. Pridžiūvusį sekretą geriausia „atmirkyti“ plaunant nosytę jūros vandeniu. Dabar yra ir saugių fasuočių, skirtų net mažiausiems kūdikėliams. Nosytę praplaukite kelis kartus per dieną, o tada atmirkusį sekretą išsiurbkite atsiurbėju, kokį turite.

Kodėl kūdikiai kvėpuoja su garsu? Kada tai praeis?

Kūdikiai gali kvėpuoti su garsu ne tik dėl atsakymuose į kitus klausimus išvardintų priežasčių, bet ir dėl siaurų kvėpavimo takų (amžiaus normos ypatumų). Kūdikiui augant, auga ir jo kvėpavimo takai.

Kvėpavimas pagarsėja, kai mažylis suserga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, taigi – ir infekcine sloga.

Kiekvienas vaikas auga nevienodai greitai. Todėl tiksliai atsakyti į klausimą „Kada tai praeis“ neįmanoma. Paprastai tai praeina baigiantis pirmiesiems gyvenimo metams. Viena iš kvėpavimo su garsu priežasčių yra antgerklinės kremzlės minkštumas, dar vadinamas įgimtu stridoru. Jis yra nesusijęs su jokia sloga. Jis pasunkėja susirgus peršalimo ligomis, taigi – ir sloga.

Kaip palengvinti „kūdikių slogos“ dėl sauso oro simptomus? Kaip gydyti?

Reikėtų nesudaryti sąlygų atsirasti sausam orui, leisti kūdikiui į valias čiaudėti, (natūraliai valytis viršutiniams jo kvėpavimo takams). Pastebėjus skysto sekreto, reikia jį išsiurbti. Reikia kuo dažniau vėdinti patalpas, kuriose būna mažylis, būti gryname ore, nes jame susitraukia nosies gleivinė, ir kvėpavimas pro nosį palengvėja. Oro drėkikliai ne visada yra efektyvūs. Jokia „chemija“ sauso oro nepanaikina. Ir vėl gi – jei oras patalpoje sausas, nosytę drėkinkite plaudami jūros vandeniu.

Atsakė docentas Algimantas Vingras

„Mamos žurnalas“


Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


aštuoni − 3 =

Kitos temos: