Kai kuriems kūdikiams – neišnešiotiems ar gimusiems mažesnio svorio – jau nuo gimimo skiriama geležies preparatų. Jų vartojimas sukelia tėvams nemažai problemų.
Kodėl taip anksti baigiasi geležis? Situacijų, kai naujagimiui ir kūdikiui skiriama geležis, – daugybė.
Neišnešioti. Vaisius geležies atsargas kaupia 2 mėnesius iki gimimo, jų turėtų pakakti iki pusės metų. Jeigu kūdikis gimsta prieš laiką, jis geležies atsargų neturi, reikia skirti papildomai.
Mažo svorio. Mažo svorio naujagimiams (iki 2500 g) taip pat profilaktinėmis dozėmis (1 miligramas vienam svorio kilogramui) skiriama geležies preparatų.
Mamos mažakraujystė. Idealiu atveju krūtimi maitinamam kūdikiui sukauptų geležies atsargų turi pakakti iki 6 mėnesių, tačiau yra daugybė situacijų, kai geležies atsargos išsenka greičiau, ir reikia papildomai vartoti geležies papildų. Tarkime, mamos mažakraujystė nėštumo metu, kūdikio virškinamo trakto ligos.
Papildomo maitinimo pradžia. Pradedant įvedinėti papildomą maitinimą, geležies trūkumą pajaučia beveik visi kūdikiai, nes būtent tuo metu (apie 6 mėnesį) kūdikiui sparčiai didėja geležies poreikis. Iki 6 mėnesių kūdikiui reikia 1–5 mg geležies svorio kilogramui, o nuo 7 mėnesių – jau 10–15 mg geležies kilogramui. Mamos pienas tokio kiekio nebesuteikia, o su papildomu maistu dar nepavyksta tiek gauti.
Pašalinis geležies preparatų poveikis. Kuo mažesnis kūdikis, kuriam skirta geležis, tuo didesnė tikimybė, kad pasireikš pašaliniai poveikiai, nes iš daugumos preparatų geležis rezorbuojama žarnyne, o kūdikių žarnynas iki 4 mėn. dar nebrandus. Daugelis geležies druskų sukelia virškinamojo trakto disfunkciją, kurios požymiai: pilvuko pūtimas, diegliai, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, dažnesni atpylimai.
Norint išvengti pašalinių poveikių, kūdikiams reikėtų rinktis tokį preparatą, kuris neturi poveikio virškinamajam traktui, nes geležies jonas atskyla jau po rezorbcijos (pvz., geležies bisglicinatas).
Sugirdyti papildus sudėtinga. Gydytojų darbas skirti papildų, o tėvų darbas – juos sugirdyti. Kai papildai skiriami vyresniam vaikui ar suaugusiajam, galioja paprastos taisyklės: vengti kontakto su dantimis, neužgėrinėti pienu, kava, arbata, gerti tarp valgymų (labiau prieš valgį, kai skrandžio terpė rūgštesnė). Mažam kūdikiui šių taisyklių nepritaikysi – jis valgo tik pieną, o tarpai tarp maitinimų maži. Tada labiau tinka geležies bisglicinato preparatas, nes jis nesąveikauja su maisto medžiagomis, todėl jį galima vartoti valgio metu ar iškart po valgio, pavyzdžiui, pamaitinus krūtimi ar mišiniu.
Kaip atstatyti geležies atsargas. Tiek vaiko, tiek suaugusiojo organizmas geležį iš preparatų pasisavina gana gerai. Kai kūdikiui nustatoma geležies stoka, o mama jį maitina ne savo pienu, skiriami specialūs geležimi praturtinti mišiniai. Iš jų kūdikis geležį pasisavina kartais net geriau nei iš kai kurių natūralių maisto produktų.
Jei nustačius anemiją ir skyrus gydymą geležies preparatais vaiko hemoglobino kiekis ir toliau žemas, vadinasi, arba per maža geležies dozė, arba ne tokia diagnozė. Jei tai geležies stokos anemija, tai pradėjus gydymą nauji retikuliocitai (jauni eritrocitai) pasirodo po 10 dienų. Tada reikia pakartoti kraujo tyrimą. Gali būti, kad po 10 dienų hemoglobino augimas bus nedidelis, bet keisis kiti rodikliai. Pats hemoglobino rodiklis pradeda didėti per 2–3 savaites nuo gydymo pradžios. Jei nedidėja, siūloma gydytojo hematologo konsultacija.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
