10 žingsnių programa „Stipriname darželinuką“. Ar realu, kad darželį pradėjęs lankyti vaikas nesusirgtų iki žiemos? Išbandykite gydytojų patvirtintą ir mamų patikrintą 10 žingsnių programą.
1 žingsnis. Dažniau plaukite rankas. Banalu, bet dažnas kruopštus rankų plovimas apsaugo nuo daugybės virusų, tad vaikai ir suaugusieji rankas turėtų plautis prieš kiekvieną valgymą ir kaskart grįžę iš lauko. Kai rankos nešvarios, galima užsikrėsti galybe ligų. Pirmiausia pavojingos tos, kurios plinta oro lašeliniu keliu, kai apsirgęs nevalyvas žmogus čiaudėja, šnarpščia ar kosėja neužsidengęs burnos. Infekcijos sukėlėjai nusėda ant aplinkinių daiktų. Reikia tik tuos apkosėtus daiktus paliesti, paskui nenusiplovus rankų paliesti burną, nosį ar akis, – ir užsikrečiama. Per nešvarias rakas plinta ir kontaktiniu buitiniu keliu plintančios ligos. Tarkime, pasinaudojęs tualetu žmogus nenusiplauna rankų, po to prisiliečia prie aplinkos daiktų, glamonėja kūdikį ar jį valgydina, gamina maistą. Šiuo būdu dažniausiai užsikrečiama viduriavimu.
Kai tik kūdikis pradeda aplinkos daiktus tyrinėti burna, jo rankutes reikia pradėti plauti kelis kartus per dieną, o jam duodamus žaislus reikia kartkartėmis nuvalyti ar net nuplauti. Vaikų nagai greitai auga. Juos dera kirpti kas 3–4 dienas, nes panagėse irgi daug nešvarumų bei ligų sukėlėjų.
2 žingsnis. Daugiau meilės ir ramybės. Gebėjimui nesirgti daug įtakos turi psichinė sveikata, nepertemptas centrinės nervų sistemos darbas. Kai „nervai“ sudirginami – išsiderina ir fizinė sveikata, vaikas dažniau pradeda sirgti ūminėmis ligomis, jos ilgiau užsitęsia. Vaikus šaltuoju metų laiku reikia gerokai daugiau girti, glamonėti, myluoti, džiuginti. Vasarą jie ir taip „paklaikę iš laimės“ dėl maudynių, pasivaikščiojimų, gero oro, o rudenį ir žiemą džiaugsmo mažiau… Svarbiausius ir daugiausia pastangų reikalaujančius darbus reikia atlikti ryte, kad po pietų galėtumėte atsipalaiduoti. Kai vaikai mokosi antroje pamainoje, tai labai dirgina jų imunitetą, nes didieji darbai „supuola“ antroje dienos pusėje.
3 žingsnis. Kuo mažiau permainų gyvenime. Įrodyta, kad vaikas, pradėjęs lankyti darželį, ima dažnai sirgti ir dėl to, kad turi paklusti ten nustatytai tvarkai, pakinta jo buvę namuose įpročiai, kurie jam užtikrindavo gerą savijautą. Virusų siautėjimo metu nekeiskite vaiko režimo, nusistovėjusių įpročių – neperkelkite jo miegoti į atskirą kambarį, nenujunkykite, nesikraustykite į naują butą.
4 žingsnis. Daug poilsio ir gero miego. Šaltuoju metų laiku itin svarbus tinkamas miego ir poilsio režimas – mažam vaikui reikėtų pamiegoti dieną, anksti atsigulti vakare. Būtinas ir buvimas lauke, gryname ore. Stenkitės, kad vaikučio širdis ir kraujo apytaka būtų aktyvios – per dieną nors 30 minučių vaikas turi aktyviai judėti, todėl (jei neįmanoma būti lauke), užrašykite vaikutį į sporto ar šokių būrelį.
5 žingsnis. Naminiai masažai. Glostykite, glamonėkite vaikus. Tai tarsi imuninės ir nervų sistemos varikliai. Amerikoje atlikti tyrimai su infekuotais ŽIV žmonėmis parodė, kad kassavaitiniai masažai gali sustiprinti ląstelių gynybines funkcijas.
Jei prisilietimas malonus, odos nervinės ląstelės tuoj pat siunčia pranešimą į smegenis. Jų veikla išskiria daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, kurios užkerta kelią streso hormonams.
6 žingsnis. Natūralūs imunostimuliatoriai. Peršalimo sezono metu galima pastiprinti vaiko imuninę sistemą natūraliais imunostimuliaoriais. Tai vitaminas C (labiausiai imuninę sistemą veikiantis vitaminas, kurio pirmiausia reikia gauti natūraliai), ežiuolės, šeivamedžio, alavijo, islandinės kerpenos, gysločio preparatai, žuvų taukai.
7 žingsnis. Juoko terapija. Šeimoje dažniau, garsiau ir nuoširdžiau juokitės. JAV psichologai pateikia tokį pavyzdį. Buvo tirtos dvi grupės žmonių. Vienai parodyta juokinga komedija, kitai – neutrali drama. Nuo juokingos komedijos tiriamųjų organizme žaibiškai padidėjo antikūnų (medžiagų, kovojančių su ligų sukėlėjais), o emociškai neutralus filmas visiškai nepakeitė šio imuninės sistemos rodiklio.
8 žingsnis. Visavertė mityba ir rūgštūs pieno produktai. Stenkitės, kad vaikai kasdien valgytų kuo įvairesnio maisto, kuriame būtų daug žalių daržovių ir vaisių. Košes, salotas ir kitus patiekalus gardinkite šalto spaudimo alyvuogių aliejumi, nes jame yra medžiagų, stiprinančių imunitetą. Reikėtų kuo daugiau vartoti natūralios fermentacijos produktų, kuriuose yra vitamino C ir gerųjų bakterijų, – tai rauginti kopūstai ir rauginti agurkai, rauginti grybai, jogurtas, kefyras, rūgpienis. Vietoj jogurto puikiai tinka suplaktas kefyras su namine uogiene ar bananu. Gerosios bakterijos stiprina žarnyno, o kartu ir viso organizmo atsparumą.
9 žingsnis. Nenualinkite susirgusio. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, vaikų organizmą nualina gydymas. Nors tėvų supratimas apie vaistus beveik prilygsta medikų žinioms, vis dėlto dar labai mažai mąstoma apie šalutinius poveikius, be reikalo griebiamasi antibiotikų, „sunkių“ antiuždegiminių vaistų. Tėvai iš inercijos lengva ranka vaikams duoda žolelių preparatų (ar arbatų), nors įrodyta, kad daugybė vaistinių augalų veikia hepatoksiškai, alina kepenis. Tad po peršalimo ligos vaikas dar kurį laiką yra silpnas, nes tėvai per uoliai jį gydė. Vien simptomų slopinimas gali grįžti bumerangu, jei ligos priežastis dar tūno ir rusena kūne. Saugiausi ir švelniausi yra homeopatiniai preparatai. Jie ne tik gydo, bet ir padeda nesusirgti ateityje, nes jie aktyvuoja organizmo pasipriešinimą ligai, mobilizuoja kovą su liga, padeda atkurti organizmo darnų funkcionavimą, neslopina imuniteto, padeda greičiau pasveikti. Pavyzdžiui, nuo peršalimo virusų sukeltų ligų antibiotikai net nepadės, o laiku sustiprinta organizmo gynyba tikrai gali padėti greičiau pasveikti, sulaukti mažiau liekamųjų reiškinių.
10 žingsnis. Stiprus kraujas. Kai kraujyje sumažėja hemoglobino, sumažėja ir vaiko atsparumas ligoms. Geležies, nuo kurios priklauso hemoglobino kiekis, yra daugelyje maisto produktų, bet ne visi darželinio amžiaus vaikai pasižymi geru apetitu, be to, organizmas pasisavina tik dalį su maistu gaunamos geležies. Todėl tais gyvenimo laikotarpiais, kai geležies organizme sumažėja, reikėtų vartoti maisto papildų su geležimi.
Mamos turėtų atsiminti ir geležies išsaugojimo taisykles:
Labai svarbu valgyti ne tik tinkamus produktus, bet ir tinkamu būdu, kad geležis būtų kuo geriau pasisavinama. Pavyzdžiui, mėsą valgyti su daržovėmis, nes vitaminas C gerina geležies pasisavinimą. Ne veltui iš senovės atkeliavę receptai mėsą patiekti su bruknėmis, spanguolėmis ar rūgščiais obuoliais. Pavalgius mėsos patiekalų, naudinga išgerti stiklinę obuolių ar apelsinų sulčių.
Nepatariama mėsos užsigerti pienu, jis trukdo pasisavinti geležį.
Geležies įsiurbimą mažina filatai, esantys ankštinių augalų, sojų ir riešutų bei kviečių sėlenų sudėtyje.
Geležis iš augalinių produktų pasisavinama 3 kartus geriau, kai jie valgomi su mėsa, žuvimi ar paukštiena.
Įvairūs tyrimai parodė, kad burokų sultys kraujo negerina. Atvirkščiai – burokuose yra daug ciano rūgšties, trukdančios pasisavinti geležį.
Pirmą kartą geležies stokos anemija aprašyta 1554 m. Vokietijoje. Gydytojas taip apibūdino anemija sergančią mergaitę: „Silpna, liūdnai blyški, širdis dreba, ji dūsta šokdama ir lipdama laiptais“. Tam tikrais gyvenimo tarpsniais vaikams padidėja geležies poreikis. Labiausiai jautrūs – spartaus augimo ir brendimo laikotarpiai. Greičiausias augimas būna iki 3 metų ir 9–18 metais. Mergaitėms neretai mažakraujystė diagnozuojama, pradėjus sirgti mėnesinėmis. Berniukams – aktyviai sportuojant, auginant raumenis.
Nustatyta, kad geriausiai geležis pasisavinama iš raudonos mėsos – veršienos, jautienos, kiaulienos, avienos, gyvulių kepenų. Būtent geležis mėsai, kaip ir kraujui, suteikia raudoną spalvą. Antra produktų grupė, kurioje yra geležies, yra žuvis, trečia – daržovės.
Vaikas per dieną turėtų suvalgyti bent 2 porcijas produktų, kuriuose gausu geležies. Geležies turi žirniai, pupelės, sėklos, riešutai, džiovinti vaisiai, dilgėlės, slyvos, juodieji serbentai, erškėtuogės, tamsiai žalios daržovės.
Kraujodarai svarbių medžiagų, kurių yra mėsoje, yra ir kiaušiniuose, tad jei vaikas nevalgo mėsos, daugiau patiekalų gaminkite iš kiaušinių. Tarkime, į košę įmaišykite kiaušinio trynio.
Organizmui staiga prireikia labai daug geležies dėl pačių įvairiausių priežasčių. Viena jų – įtampa. Susinervinus sunaudojama didesnė nei įprastai geležies atsargų dozė. Tai viena priežasčių, kodėl vis daugiau žmonių serga mažakraujyste.
Parduotuvėje ieškokite produktų, praturtintų geležimi. Tarkime, jei mėsos nevalgo mažas vaikas, pieną galite pakeisti mišiniu su geležimi. Yra praturtintų geležimi sausainių, o saldumynus gali atstoti hematogenas.
Kuo vyresnis vaikas, tuo mažiau galite paisyti šių patarimų, nes vaikui augant, jo skrandžio rūgštingumas didėja, ir organizmas vis geriau pasisavina medžiagas iš maisto.
Labiausiai mažakraujystę siejame su mityba, atrodo, jei vaikas valgys mėsos, daržovių, tai ir nesirgs. Iš dalies tai tiesa, tačiau yra ir kitų mažakraujystės priežasčių. Pavyzdžiui, vaikai naminukai mažakraujyste serga dažniau nei tie, kurie kasdien bet kokiu oru išvedami į lauką. Mat medžiagų apykaitos procesai, taigi – ir hemoglobino sintezė – geriausiai vyksta gryname ore, nes ten daugiau deguonies.
Jau praėjusį šimtmetį pastebėta, kad imunitetą silpnina:
Cheminės medžiagos – įvairūs teršalai, pesticidai, herbicidai, fungicidai (nors ir maži jų kiekiai, patekę į maistą), kai vartojama daug vaistų.
Pramonės atliekomis užteršta atmosfera ir aplinka.
Sustiprėjusi jonizuojanti spinduliuotė (natūrali saulės spinduliuotė dėl plonėjančio ozono sluoksnio ir dirbtinė spinduliuotė, pvz., Černobylio avarijos pasekmės).
Nuolatinė elektromagnetinių bangų lavina (elektriniai prietaisai buityje, ryšio priemonės, ilgas kalbėjimas mobiliaisiais ir radijo telefonais), elektros perdavimo linijos.
Nesveika, neracionali mityba, kuomet trūksta natūralių, neperdirbtų produktų.
Vibracija (nebemokame žingsnio žengti be automobilio ir vaikų nemokome eiti „savo kojomis“).
Nuolatinis triukšmas.
Nuolatinis visur lydintis stresas, štai dėl ko taip serga naujokai darželinukai ar pirmokai.
Dideli fizinio ir protinio darbo krūviai, po pamokų nuolatiniai darbai namuose, poilsio stoka.
Šviesos, saulės spindulių trūkumas.
Geros Jums sveikatos!
Konsultavo doc. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
