„Nepasirodysiu šiandien darbe, eisiu pas gydytoją: karščiuoju, bėga nosis“, – kur girdėtos tokios dejonės?
Tam, kad organizmas tinkamai pasiruoštų šaltam ir drėgnam metų sezonui, būtina pasirūpinti savo organizmu. Imunitetas yra gynybinis organizmo skydas, kurio tvirtumas priklauso nuo jūsų gyvenimo būdo ir mitybos.
Daug vitamino C – petražolėse
Labiausiai žinomi antioksidantai, yra vitaminai: „jų karalius – vitaminas C, tačiau retas yra girdėjęs, kad jo kiekis petražolėse kur kas didesnis, negu, pavyzdžiui, citrinose, nors visi kalbėdami apie vitaminą C pirmiausia pabrėžia būtent šį egzotinį vaisių. O česnako nauda žinoma visiems. Tik česnakas turėtų būti nekeptas, nevirtas ir netroškintas. Jame esantį aliciną mitybos specialistai tituluoja esant vieną stipriausių natūralių „bakterijų žudikų“.
Jis išsiskiria pjaustant ir traiškant aitrųjį prieskonį. Norint stiprinti imunitetą, šiuos natūraliuosius antioksidantus į mitybos racioną rekomenduojama įtraukti kartą dienoje“, – pasakoja sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta.
Norint užtikrinti tinkamą imuniteto veiklą greta vitaminų turinčio maisto, reikalingos ir „makro“ maisto medžiagos. Viena iš jų – baltymai. Juose yra visos reikalingos amino rūgštys – lizinas, valinas, leucinas ir kt. Ypač daug baltymų yra paukštienoje. Pavyzdžiui, iš 100g vištienos krūtinėlės gaunama iki 31g baltymų ir tik 164 kalorijas.
Gelbės vištienos sultinys
Nespėjus pasirūpinti imunitetu ir peršalus, dietologai ir mitybos specialistai pataria prisiminti seną, bet visiems puikiai žinomą būdą sumažinanti peršalimo simptomus – vištienos sultinį. Tai tikras amino rūgščių bei kolageno šaltinis. Sultinys ne tik sumažina ligos simptomus, bet ir gali turėti priešuždegiminį poveikį.
Žemiau pateikiami trys A. Sujetos receptai ir kaloringumas. Jie specialiai sudaryti iš imunitetą stiprinančių medžiagų.
„Tačiau, produktus, kuriuos galima įsigyti vietinės kilmės, geriau naudoti lietuviškus, negu atvežtinius. Tarkim, jei valgote liesą mėsą vištieną, rinkitės ją kokybišką, vietinės kilmės, užaugintą be antibiotikų. Valgydami sveikai bei atsakingai būsite sveiki jūs ir jūsų siela“ – sako A. Sujeta.
- Vištienos salotos: iki 400 kcal
100g vištienos filė, 40g besėklių vynuogių, 40g burokėlių lapų arba salotų mišinio, 20g sultenių, 20g graikinių riešutų, 15g morkų, 10g alyvuogių aliejaus, skiltelė česnako, šakelė čiobrelių, druskos.
Vynuoges supjaustykite puselėmis ir sudėkite į kepimo skardą kartu su čiobreliais ir aliejumi, kepkite apie 10 min. 180o C orkaitėje. Vištienos krūtinėlę įtrinkite druska ir česnaku, kepkite orkaitėje kartu su pjaustytomis morkomis apie 20 min.
Žalumynus sumaišykite su padažu, sudėkite kitus ingredientus ir patiekite su iškepusia vištiena.
- Vištiena su daržovėmis: iki 350 kcal
40 g bolivinės balandos (quinoa), 40g ridikėlių, 30g kviečių daigų, 25g cukinijos, 30g špinatų, 5g alyvuogių aliejaus, 100 g vištienos filė.
Išvirkite kruopas pagal instrukciją ant pakuotės. Išvirtas pakepinkite aliejuje su vištiena ir cukinijos griežinėliais. Sudėkite likusius ingredientus ir pagardinkite mėgstamais prieskoniais.
- Vištienos troškinys: iki 700 kcal
100g rudųjų ryžių, 100g porų, 100g saldžiosios paprikos, 150g pievagrybių, 200g vištienos filė, 10g alyvuogių aliejaus, petražolės, ekologiško sultinio kubelis, druska, pipirai.
Puode su aliejumi (pusę nurodyto kiekio) pakepinkite pjaustytą porą. Berkite ryžius, truputėlį pakepinkite ir įpilkite puodelį vandens. Užvirus vandeniui įdėkite sultinio kubelį. Po kelių minučių sudėkite smulkiai pjaustytus pievagrybius ir papriką. Jei reikia, papildomai įpilkite šiek tiek vandens ir kaitinkite, kol ryžiai išvirs. Baigus ruošti įdėkite smulkintų petražolių ir prieskonių. Vištieną kepkite likusiame aliejuje.
