Rasite nuomonių, kad pakanka „nuvalyti į rankovę“, nes sterilumas kenkia mūsų mikrobiotai. Kitur bus teigiama, kad net vandens nepakanka, – reikia naudoti specialius daržovių ploviklius. Konsultuoja vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras
Kas nutiks, jeigu valgysime visiškai neplautus vaisius, uogas ar daržoves?
Gali nieko nenutikti, bet gali ir nutikti – galima užsikrėsti įvairiausiais užkrečiamųjų ligų sukėlėjais, kirmėlių kiaušinėliais.
Ką patariate mamoms, kurios nori idealaus saugumo?
Jei norite idealaus saugumo, vaisius ir daržoves plaukite tekančiu vandeniu, po to sudėkite į dubenį su stalo actu parūgštintu vandeniu ir palaikykite jame 5–10 min., po to vėl perplaukite tekančiu vandeniu, tada 5–10 min. pamerkite į valgomosios sodos tirpalą, po to vėl perpilkite tekančiu vandeniu. Acto arba citrinos rūgštis bei valgomoji soda naikina infekcinių ligų sukėlėjus. Tačiau sunku patikėti, kad rasime laiko taip kruopščiai viską plauti.
Žiūrint paprasčiau, – pakanka vaisius ir daržoves gerai nuplauti švariu vandeniu.
Kada pakaks „nuvalyti į rankovę“? Apsipirkinėjant turguje močiutės vaikui siūlo visko paragauti…
Turguje mielos močiutės siūlomų uogų, agurkėlių, pomidoriukų ir kitų gėrybių neplautų neragaukite, jų į rankoves nevalykite, nes rankovės paprastai nebūna švariausios. Neužtenka nuvalyti ir vienkartine popierine servetėle. Neužmirškite, kad ir namuose negalima ragauti turguje nusipirktų gėrybių, jei rankytės nenuplautos.
O štai miške surinktas uogas galima valgyti ir neplautas. Jos turi būti surinktos į švarias talpas ir suvalgytos gana greitai. Svarbu, ar uogos neturtėjo kontakto su musėmis, vapsvomis, širšėmis, tarakonais, – visi jie perneša infekcinių ligų sukėlėjus.
Savame sode nuo medžio nuraškytą obuolį, kriaušę, vyšnią galima valgyti neplautus. Taip pat nebūtina plauti uogų, skintų nuo krūmų, jeigu krūmų šakos aukštesnės už naminius šunis, kates ir patys krūmai neauga ten, kur gausu musių, vapsvų, širšių.
Visi šie patarimai galioja tik tuomet, jeigu skinate švariomis rankomis.
O kaip dėl braškių? Jas taip skanu valgyti iš lysvės.
Jeigu braškės auginamos mulčiuotoje lysvėje, uogos nesiliečia su žeme, jūsų rankos švarios, neseniai nebuvo lietaus, ant uogų netupėjo skraiduoliai, po lysvę nebėgiojo šunys ar katės, – galite mėgautis uogų neplaudami.
Papasakokite apie užsikrėtimą kirmėlėmis. Ar tiesa, kad apsikrėtus parazitais nuo neplautų vaisių ir daržovių, paskui kirmėlės įsikuria kepenyse ar net smegenyse?
Taip, tai tiesa. Šunų ir kačių apvaliųjų kirminų, vadinamų toksokaromis, lervos gali parazituoti bet kuriame žmogaus organe. Beje, kirmėlėmis gali užsikrėsti bet kokio amžiaus žmonės, ne tik suaugusieji. Dažniausiai užsikrečiama per užterštą maistą ar vandenį, bet netrūksta atvejų, kai užsikrečiama per nepakankamai nuplautas žalias daržoves, uogas, kurios buvo užaugintos dirvožemyje, tręštame žmogaus ir ar kačių, šunų išmatomis. Užsikrečiama ir per vaisius krituolius.
Žmogaus organizme gali parazituoti keliolika rūšių apvaliųjų ir plokščiųjų kirmėlių. Jos, gyvendamos virškinamajame trakte, pasisavina maisto medžiagas reikalingas organizmui, išskiria savo gyvybinės veiklos produktus. Visa tai neigiamai veikia organizmą – atsiranda ligos požymių.
Kaip suprasti, kad vaikas turi kirminų?
Pablogėja vaiko apetitas, sumažėja svoris. Vaikas greitai pavargsta, atsiranda nuotaikų svyravimų, vaikas pasidaro irzlus, nervingas, gali sutrikti miegas. Skundžiasi galvos svaigimu ir skausmu. Pablogėja atmintis, pradeda blogiau mokytis. Kamuoja įvairaus intensyvumo, trukmės pilvo skausmai. Viduriavimas gali kaitaliotis su vidurių užkietėjimu. Kai kurių kirmėlių invazijos gali pasireikšti alerginėmis reakcijomis, kosuliu, sukelti komplikacijas, pvz., žarnyno nepraeinamumą. Spalinukės sukelia stiprų niežėjimą apie išangę. Pavienių apvaliųjų kirmėlių, pvz., askaridžių, plaukagalvių kirmėlių invazijos dažniausiai yra besimptomės. Todėl specialistai rekomenduoja du kartus per metus patikrinti, ar vaikas neturi kirmėlių.
Ar nitratai, kurių gausu mūsų valgomose daržovėse, nusiplauna su vandeniu?
Vaisiai ir daržovės gali būti užteršti pesticidais, nitratais, kitomis medžiagomis. Vieni vaisiai ar daržovės jas kaupia luobelėje, kiti – minkštime. Jeigu gerai nuplausite daržoves švariu vandeniu, sumažinsite esančių ant luobelės nitratų kiekį, nes jie gerai tirpsta vandenyje. Tačiau iš daržovės „vidaus“ plaudami nitratų neišimsite. Tad jeigu įtariate, kad vaisiaus ar daržovės luobelėje yra daug susikaupusių nitratų, juos nuplovus dera nulupti.
Mažiau nitratų gausite, jeigu pasinaudosite šiais patarimais:
-
- Klaidinga manyti, kad citrusinius vaisius nuplovus soda, jų žievelę jau galima naudoti maistui. Todėl nenaudokite žievelių stalo gėrimams ar arbatoms gardinti, netarkuokite į pyragus.
- Soda nepašalina vaško, kuriuo yra padengti atvežtiniai vaisiai bei daržovės, tad protingiausia būtų juos nuplovus dar ir nulupti.
- Ridikėliuose, svogūnų laiškuose, salotose daugiausia nitratų susikaupia vasario ir kovo mėnesį, kai daržovės auginamos šiltnamiuose, o mažiausiai – liepos–rugpjūčio mėnesiais, kai daržovės auga atvirame grunte ir gauna daug šviesos.
- Nitratų kaupimasis daržovėse vegetacijos metu labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų – kuo daugiau saulėtų dienų, tuo nitratų kiekis daržovėse mažesnis.
- Atskirose augalo dalyse nitratai kaupiasi nevienodai. Daugiausia jų yra tuose augalo audiniuose, kuriais maisto medžiagos tirpalų pavidalu iš dirvožemio patenka į augalą,
Daugiausia nitratų susikaupia:
- Prie agurko kotelio ir luobelėje, todėl agurką derėtų nulupti ir nupjauti 2–3 cm jo dalies, kuri yra prie kotelio.
- Salotų išoriniuose lapuose – iki dviejų kartų daugiau negu vidiniuose, tad derėtų vartoti gūžines salotas, atsisakant išorinių salotų lapų.
- Burokėlio vidinėje dalyje – apie du kartus daugiau negu išorinėje, tad iš burokėlio reikia išgręžti šerdį ir ją išmesti.
- Šviežių bulvių luobelėje ir pačiame viduryje nitratų daug daugiau negu kitoje bulvės dalyje, todėl šviežių bulvių luobelę kruopščiau nutrinkite ir po to bulves pamirkykite vandenyje.
- Morkose ir kopūstuose daugiausia nitratų susikaupia šerdyje, todėl šerdys turėtų būti išpjaunamos ir nevalgomos.
- Svogūnų laiškų apatinėje dalyje – 1,3 karto daugiau negu viršutinėje, tad apatinių svogūnų laiškų dalių nevalgykite.
- Petražolių, salierų stiebuose ir lapkočiuose nitratų yra 2 kartus daugiau negu lapuose.
- Žiedinių kopūstų žiedynuose ir brokoliuose nitratų yra 70 proc., mažiau nei jų koteliuose.
- Ruošiant patiekalus, dera atsisakyti tų augalo dalių, kuriose yra daugiausiai nitratų. Daržoves, kurios kaupia nitratus, reikėtų mirkyti vandenyje. 1–2 val. vandenyje mirkytose salotose nitratų kiekis sumažėja 25–30 proc., svogūnų laiškuose – 35–40 proc., kopūstuose – 25 proc.
