Daug mamų skundžiasi, kad vaikas visiškai nenori valgyti daržovių. Nei šviežių, nei virtų, nei raugintų. Kodėl daržoves valgyti svarbu ir kaip padėti jas pamėgti? Konsultuoja prof. Vaidotas Urbonas, vaikų gydytojas gastroenterologas
Kodėl daržovių nemėgsta?
Žmogaus organizmas nėra toks tobulas, kad norėtų valgyti tik sveiką ir naudingą maistą. Dažnai būna atvirkščiai – norisi valgyti tai, kas nesveika. Viena iš priežasčių, kodėl vaikai nemėgsta daržovių, – jos nėra tokios saldžios, kaip kiti maisto produktai. Vaisiai, duonos gaminiai, kepiniai yra kur kas saldesni. Mes jau gimstame su įgimtu saldumo potraukiu. Jis išsivystęs evoliuciškai, nes kai žmogus valgydavo kokius nors saldžius vaisius, saldumas rodydavo, kad jie yra prinokę ir jais greičiausiai neapsinuodysi. Rūgštus ar kartus skonis įspėdavo, kad maistas gali būti netinkamas. Tad evoliuciškai saldumas mums malonus, net naujagimį paprasta nuraminti davus atsigerti ko nors saldaus. Įrodyta, kad tada jis mažiau verkia. Tad būtent saldumo stoka gali būti priežastis, kodėl vaikas daržovių valgyti nenori.
Kokios gudrybės padėtų pamėgti?
Nemažą įtaką turi tai, kaip atrodo produktas. Viename Vilniaus darželyje buvo atliekamas eksperimentas: tos pačios daržovės buvo patiekiamos įprastai supjaustytos gabaliukais ir riekelėmis, o kitoje lėkštėje – supjaustytos mašinėlių, lėktuvėlių formomis. Vaikams buvo leidžiama pasirinkti, ir nenuostabu, kad žaismingai patiektos daržovės dingdavo pirmiausia. Prie paprastų daržovių lėkščių vaikai beveik neprisiliesdavo. Vaikams svarbus patiekalo vaizdas, kvapas, ne tik skonis. Todėl siūlant paragauti kokios nors naujos daržovės, reikėtų pagalvoti, kad ji būtų estetiškai patiekta.
Kartais tėvai įsigudrina daržoves paslėpti po mėgstamais patiekalais – pavyzdžiui, kepant kotletus įtarkuojama cukinijos ar į trintų daržovių sriubą įmaišoma daugiau rūšių daržovių, kurių šiaip vaikas nevalgo. Ko gero, toks metodas geras, vaikas gaus naudingų medžiagų ir po truputį prisipratins skonį.
Dar labai gerai pratinti prie naujų skonių neįprastomis sąlygomis – gamtoje, kelionėje, žygyje, kai pavargę ir išalkę. Kai šalia mėgstamų užkandžių padedama ir pjaustytų paprikų, agurkų, vaikai neįkyriai raginami pabandyti naują skonį. Ir dažnai pamėgsta! Kai kurie vaikai turi naujo maisto baimę, neofobiją, dėl to kartais reikia palankių aplinkybių, kad ryžtųsi pabandyti. Kai vaikas yra nestandartinėje vietoje, emociškai pakilioje aplinkoje, jaučiasi laimingas, jį lengviau įtikinti paragauti. Pavyzdžiui, draugo gimtadienyje visiems pasiūloma burokėlių! Mažų vaikų įtikinėjimas, kad daržoves valgyti sveika, neveikia. Iki dešimties metų tokie argumentai apskritai jų nejaudina. O vyresniems vaikams jau pasidaro svarbu sveikas gyvenimo būdas, mityba.
Vienintelis netinkamas metodas, kad vaikas pamėgtų kokį nors maistą, yra prievarta. Kai tėvai sako, jog nuo stalo nenueisi, kol nesuvalgysi, rezultatas būna vienas – vaikas įbauginamas, jis patiria spaudimą. Būna, suvalgo ir išvemia.
Kokios vaikų mėgstamiausios ir nemėgstamiausios daržovės?
Dauguma vaikų mėgsta tas, kurios turi saldumo, pavyzdžiui, morkas. Visiškai nemėgstančiam daržovių vaikui nebloga alternatyva būtų siūlyti tas saldesnes daržoves. O nemėgsta dažniausiai lapinių, nes jos „beskonės“. Kartais vaikas gali nemėgti to, ko nevalgo ir jo tėvai.
Daržoves galima pagardinti užberiant druskos, užpilant aliejaus ar įdedant į patiekalą prieskoninių žolelių. Tai šiek kiek pakeičia natūralių daržovių skonį. Majonezas – ne pats geriausias pagardas, nereikėtų vaiko pratinti nuo mažens valgyti majonezą, nes tai labai kaloringas, riebalų pagrindu pagamintas produktas. Ypač, jei vaikas linkęs į antsvorį. Majonezu gardinti maistą galima nebent vaikui, kuris per mažo svorio, kuriam gydytojai rekomendavo daugiau priaugti.
Nors sakoma, kad riebalai padeda geriau pasisavinti daržovėse esančius vitaminus, pavyzdžiui, vitaminą A, iš tiesų tas pasisavinimo skirtumas labai mažas. Gausiai pilti aliejaus vien tam, kad būtų geriau pasisavinami vitaminai, neverta.
Lietuvoje tradiciškai įprasta pomidorų ir agurkų salotas gardinti grietine. Grietinė mažiau kaloringa, negu majonezas, tad toks patiekalas gali būti siūlomas vaikui, kuris neturi problemų dėl antsvorio.
Šiais laikais turime daug bėdų dėl nutukimo, tad papildomos kalorijos visiškai nereikalingos.
Žalios ar termiškai apdorotos daržovės?
Vaikui būtinai reikia valgyti žalių, termiškai neapdorotų daržovių. Žinoma, čia nekalbame apie tas, kurios žalios nevalgomos, – tarkime, bulves. Žaliose daržovėse gausu vitaminų, kurių didelė dalis žūva verdant ar kepant. Ypač temperatūrai jautrūs C, B grupės vitaminai. O mums daržovės ir yra svarbiausios kaip vitaminų šaltinis. Taip pat jose yra mineralų: kalio, natrio, kalcio ir kt. Valgydami daržovių, gauname ir maisto skaidulų.
Termiškai apdorojant daržoves, mineralinės medžiagos ir skaidulos išlieka. Todėl tai irgi naudinga organizmui, nes su virtomis, troškintomis ar keptomis daržovėmis gauname daug medžiagų, kurių mums reikia.
Nereikėtų nuvertinti ir konservuotų daržovių „iš stiklainiukų“. Jos retkarčiais irgi gali paįvairinti racioną. Svarbu, kad konservuotos daržovės būtų paruoštos be daug pridėtinio cukraus, druskos, acto, nes aitrus marinatas gali išprovokuoti skrandžio problemas.
Ar gera išeitis – daržovių glotnučiai ir žalieji kokteiliai?
Tokie kokteiliai nėra išeitis. Kur kas natūraliau valgyti šviežią obuolį ar agurką negu gerti jų sultis. Sultys nerekomenduojamos vaikams, kurie turi antsvorio, nes tai labai greitai gaunamos papildomos kalorijos. Kiek laiko užtruksime išgerti stiklinę apelsinų sulčių? 10 sekundžių. O tris apelsinus, iš kurių išspausta ta stiklinė sulčių, valgysime kokias 10 minučių. Žalieji kokteiliai gali būti naudingi vaikams, kurie per mažo svorio arba turi blogą apetitą.
O šiaip sultys ar glotnučiai laikomi desertu, kuris turėtų būti vartojamas tik retkarčiais. Apie sultis iš pakelių apskritai nekalbu – tai smarkiai gliukozės kiekį kraujyje keliantis produktas, kuriame mažai organizmui naudingų medžiagų ir daug „tuščių“ kalorijų. Lietuvoje populiarios natūralios obuolių sultys, nes daugelis turi sodus, spaudžia sultis žiemai. Tokias sultis reikėtų vartoti saikingai, jei padidėjęs rūgštingumas. Dabar ir vaikai dažnai skundžiasi šia problema. Sulčių rūgštis gali pažeisti stemplę, skrandį, sukelti gastroezofaginį refliuksą.
Daržovės pratina kramtyti
Šviežios, traškios daržovės naudingos ir tuo, kad jas tenka ilgokai pakramtyti. Kramtant išsiskiria seilės, o seilėse yra fermento, kuris skaido daržovėse ir vaisiuose esantį krakmolą. Seilėse yra ir kitų labai reikalingų medžiagų, kurios padeda virškinimo procesui.
Vaikus reikia skatinti gerai sukramtyti maistą ne tik dėl to, kad nepaspringtų. Tik sukramtytas maistas gali būti pasisavinamas. Juokaudamas sakau, kad nei skrandis, nei žarnynas dantų neturi. Jei nuryjame didelius maisto gabalus, jie pasišalina iš organizmo nesuvirškinti.
Kitas kraštutinumas – tik daržovės
Kartais vaikai valgo tik daržoves, bet nenori mėsos ar žuvies. Mes nežinome, kodėl jie taip daro, – medicina to paaiškinti negali. Bet jei mažas vaikas pats atsisako natūraliai, versti valgyti per jėgą nereikia. Jei nevalgo tik mėsos, bet valgo kiaušinius, žuvį, pieno produktus, tada nerimauti nereikia – iš šių produktų jis gauna pakankamai geležies ir cinko. Augančiam vaikui tos medžiagos labai svarbios, todėl porą kartų per metus reikėtų padaryti bendrą kraujo tyrimą. Jei kyla įtarimas, kad vystosi mažakraujystė, gydytojai gali skirti geležies preparatų atsargoms organizme atkurti. O jei vegetaras vaikas dažnai serga infekcinėmis ligomis, yra žemo ūgio, lėtai auga, gal pravartu patikrinti ir cinką, kuris labai svarbus augimui ir imuninei sistemai. Beje, šių dviejų medžiagų yra ir kituose produktuose, ne visi vegetarai ir veganai turi šių medžiagų stoką.
Ar daržovių trūkumas maiste pasireiškia kokiais nors specifiniais simptomais?
Kokių nors išorinių požymių nėra, bet gali varginti vidurių užkietėjimas, nes su maistu organizmas gauna per mažai skaidulų.
Geriausiai pamatyti, ar vaikas valgo visavertiškai, gali patys tėvai. Jei makaronų valgo porą kartų per savaitę, – viskas gerai. Jei du kartus per dieną, tai jau nėra normalu. Maistas turi būti įvairus, ir daržovės labai svarbi raciono dalis.
Dar tėvams patarčiau vaikui suprantamais argumentais aiškinti, kodėl daržoves valgyti sveika. Galbūt dabar jis tai nuleis negirdomis, bet pasąmonėje ši informacija išliks, ji bus svarbi suaugus.
Tyrimai rodo, kad gyvenime žmogui labai svarbi ta informacija, kurią jis gavo vaikystėje iš savo tėvų. Buvo tirtos dvi alkoholio ir narkotikų priklausomybes turinčios žmonių grupės. Viena grupė, kurioje esantys žmonės augo darniose šeimose, kur nebuvo vartojami svaigalai, nuo priklausomybių sveiko kur kas lengviau. Kita grupė žmonių, kurie vaikystėje matė svaigalus vartojančius tėvus, iš priklausomybių vadavosi kur kas sunkiau.
Todėl ir požiūrį į sveiką mitybą, į daržoves ir jų teikiamą naudą reikia formuoti nuo mažų dienų.
Ginta Liaugminienė
