Imunitetas – viena iš paslaptingiausių mūsų organizmo savybių. Per žurnalo leidimo metus šią temą nagrinėjome daugybę kartų, ir kaskart atsirasdavo vis naujų nuomonių. Šį tekstą inicijavo mamos laiškas.
Sveiki, turiu du sūnus: vienam 14, o kitam 10 metų.
Vyresnis neserga, o mažėlis serga labai dažnai. Tai angina, tai kosėja. Nesenai sugėrė antibiotikus dėl kosulio, o dabar pūlinga angina. Gal galėtumėte patarti, kaip sustiprinti organizmą, gal reikia atlikti kokius nors tyrimus?
Amžinasis klausimas: kaip sustiprinti vaiko imunitetą?
Imuninė sistema – žmogaus ir kitų gyvūnų organų ir audinių sistema, apsauganti organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitokių svetimkūnių. Imuninės sistemos ląstelės padeda atsikratyti užkrėstų, senų ar sergančių organizmo ląstelių.
Amžinasis klausimas: kaip sustiprinti vaiko imunitetą? Šis klausimas atitinka kitą amžinąjį klausimą: kas pirmiau atsirado – višta ar kiaušinis? Kaip nėra dviejų visiškai vienodos genetikos žmonių, taip nėra ir visiškai vienodų dviejų imuninių sistemų.
Jei dažnai serga
Jeigu vaikas dažnai serga peršalimo ligomis, ar tai reiškia, kad jo imunitetas silpnas, defektyvus?
Tikrai ne. Imunodeficitinės būklės yra rimtos ligos, kurioms taikomas specifinis gydymas. Mažas vaikas gali sirgti 8–10–12 kartų per metus. Ir tai normalu. Svarbu, kad organizmas kovotų su infekcijomis, kad ligos nesikomplikuotų.
Mūsų imuninė sistema be galo sudėtinga, sudaryta iš daugybės imuninių organų, ląstelių, antikūnų, cheminių junginių, kurie nuolat be poilsio dienų ir valandų dirba, kovoja su pakitusiomis, suvėžėjusiomis, defektyviomis savomis bei nepažįstamomis, iš aplinkos į organizmą patekusiomis svetimomis ląstelėmis.
Šių sudėtingų procesų metu imuninė sistema ne tik įvairiausiais būdais naikina tai, kas nereikalinga, svetima organizmui, bet ir mokosi – susidaro atminties ląstelės, atminties biocheminiai junginiai, antikūnai. Ne šiaip sau, o tam, kad kitą kartą susidūrus su tuo pačiu sukėlėju, jau būtų visa armija paruoštų kovotojų, – taip ir įgyjamas imunitetas tam tikroms ligoms, kuris, priklausomai nuo sukėlėjo, jo gebėjimo mutuoti ir būti atpažintam arba neatpažintam mūsų imuninės sistemos, gali apsaugoti mus mėnesius, metus, dešimtmečius, o kartais ir visą likusį gyvenimą.
Imunitetas susidaro ir sergant sunkiomis ligos formomis, ir sergant besimptomėmis ligos formomis, todėl gali būti taip, kad vienoje šeimoje augantys vaikai skirtingai reaguoja į ligos sukėlėją: vienas iš vaikų serga audringai, jo liga lydima karščiavimo, šaltkrėčio, galvos skausmo, o kitas serga lengvai ar besimptome ligos forma. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: nuo imuninės atminties, įgytos per visą prieš tai buvusį gyvenimą, nuo organizmo bendros būklės ir atsparumo ligoms, nuo užkrato dozės, patekusios į organizmą, nuo bendro organizmo nusilpimo ir nuovargio (juk žinote, kad pervargus, neišsimiegant ligos prikimba kur kas greičiau), nuo vitaminų ir mikroelementų bei maisto medžiagų trūkumo.
Kas silpnina imunitetą
Daugybė aplinkos veiksnių slopina imuninę sistemą, tarp jų – chemikalai, naudojami buityje, besaikis antibiotikų vartojimas, begalė maisto priedų, pesticidų, konservantų, augimo hormonų, sunkiųjų metalų maiste, kurį valgome, kiti aplinkos teršalai, stresas. Kai kuriuos dalykus mes galime kontroliuoti, tarkime, mitybą.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad imunitetą slopina:
Nesaikingas cukraus vartojimas. Daugiau kaip 100 g cukraus (8 arbatiniai šaukšteliai), kas atitinka 2 skardines gazuoto gėrimo, gali sumažinti leukocitų galimybę gaminti antikūnus net 40 proc.
Šis efektas pasireiškia per 30 min. nuo suvartoto produkto ir tęsiasi iki 5 val.
Piktnaudžiavimas alkoholiu. Jis pasižymi analogišku efektu (kaip cukrus) ir sutrikdo mitybos visavertiškumą, kadangi organizmas sunaudoja daug vitaminų ir mineralų jam nukenksminti.
Maisto alergenai. Dėl jų didėja žarnyno gleivinės ląstelių sienelių pralaidumas, todėl mikroorganizmams lengviau prasiskverbti pro jas ir įsikurti organizme. Tai vadinama „kiauro žarnyno sindromu“. Išvengti šio dalyko galima nevartojant maisto produktų, kuriems esate alergiški, paūmėjimo metu gali prireikti vaistų.
Viskas, kas kenkia mikrobiotai. Sergant rota-, noravirusinėmis infekcijomis ar kitomis žarnyno infekcijomis, vartojant antibiotikus, dėl neracionalios mitybos gali sutrikti žarnyno mikrobiotos pusiausvyra, sumažėti vadinamųjų gerųjų bakterijų ir kartu gali nusilpti imunitetas. Moksliškai įrodyta, kad vartojant probiotikų (gerųjų) bakterijų sutrumpėja viduriavimo trukmė, greičiau atkuriamas funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas.
Apie mikrobiotą – plačiau
Net 70–80 procentų imuninių ląstelių randasi plonajame žarnyne – Pejerio plokštelėse, todėl žarnynas labai svarbus imuniteto susidarymui.
Su motinos pienu kūdikis gauna ne tik maistinių medžiagų, bet ir imuninių ląstelių bei imunoglobulinų, kuriems padedant, organizmas apsaugomas nuo į žarnyną patenkančių patogenų. Jei žarnyno mikrobiota išderinta, tai dažniausiai sukelia ligas, nes atsiveria vartai patogenams patekti į organizmą. Mikrobiota turi didelės įtakos ir žmogaus svoriui, nes reguliuoja medžiagų apykaitą, o nutukę žmonės serga dažniau ir yra imlesni infekcijoms. Kiekvieno žmogaus mikrobiota yra tokia pat unikali kaip ir jo genomas, nėra dviejų žmonių su visiškai vienoda mikrobiota. Nuo 2000 metų tai viena iš labiausiai tyrinėjamų sričių medicinoje. Į mūsų žarnyną nuolat patenka gausybė įvairiausių bakterijų ir virusų, ir būtent žarnyne organizmo imuninės ląstelės turi atpažinti ir nepraleisti į organizmo vidinę terpę to, kas mums svetima ir nereikalinga, todėl jos nuolat treniruojasi ir yra pasiruošusios kovoti su patogenais.
Imuninė sistema turi atskirti, kas yra patogenas, o kas – reikalinga organizmui (bifido-, laktobakterijos). Alerginės bei autoimunės ligos – tai sutrikusio atpažinimo, kas sava ir naudinga, o kas svetima, pasekmė.
„Mamos žurnalas“
