Nėščioms moterims nerekomenduojama dirbti su kompiuteriu pirmąsias 10-12 nėštumo savaičių
Negalime įsivaizduoti gyvenimo be kompiuterio, kompiuteris namuose, kompiuteris darbe. Jei „normaliame gyvenime“ apie jį moterys nė nesusimąsto, tai pradėjus lauktis vaikučio iškyla aibės klausimų. Kaip darbas su kompiuteriu atsilieps mamos sveikatai, o kas bus su vaikučiu? Konsultuoja ginekologė Žaneta Kasilovskienė, Medicinos centras „Maksmeda“
Labai svarbu nustatyti, kaip stipriai vaisiaus išsivystymą ir normalų augimą veikia įvairūs endogeniniai ir egzogeniniai veiksniai.
Nuo pat kompiuterinės eros pradžios nebuvo paslaptis, kad darbas kompiuteriu, visa aplinka, kurioje žmonės naudojasi šiuo genialiu žmonijos išradimu, veikia mūsų sveikatą.
Kuo kenkia kompiuteris
Galima išskirti keturis pagrindinius sveikatai kenksmingus veiksnius:
Įrangos spinduliuotė.
Regėjimo sistemos apkrovimas.
Sėdima suvaržyta poza.
Psichologinė įtampa.
Ar nėščiajai galima dirbti su kompiuteriu?
Nėščioms moterims nerekomenduojama dirbti su kompiuteriu pirmąsias 10-12 nėštumo savaičių, nes tada vaisaus ypač jautrus neigiamam aplinkos poveikiui. Vėlesniu nėštumo laikotarpiū galima būtų naudotis kompiuteriu 2-4 val. per dieną.
Aišku, atsižvelgiant į darbo ir poilsio režimą.
Apskritai dirbti kompiuteriu be pertraukos galima ne ilgiau kaip 2 val. Po to reikia 10-15 minučių pertraukėlės. Nėščiosioms būtų geriau dirbti 45 min. ir daryti 15 minučių pertraukėles.
Kodėl ginekologai nėščiosioms pataria nepiktnaudžiauti kompiuteriu?
Dirbant kompiuteriu didžiausią pavojų sukelia elektromagnetinis laukas. Šiuolaikiniai kompiuteriai ir monitoriai gaminami atsižvelgiant į griežtus tarptautinius ISO standartus, kurie smarkiai riboja elektromagnetinių, elektrostatinių ir magnetinių laukų lygį.
Kalbant apie tiesioginį elektromagnetinio lauko poveikį vaisiaus vystymuisi, kol kas nėra pakankamai duomenų dėl vienos ar kitos patologijos, kadangi sunku kompiuterio poveikį atskirti nuo kitų išorinių veiksnių, be to, tokie eksperimentai su nėščiomis moterimis neatliekami. Todėl kažkokius apibendrinimus sunku daryti.
Kaip elgtis, kad dirbti kompiuteriu būtų saugu?
Elektrinis displėjaus ekrano potencialas įgreitina ore esančias dulkes, kurios kaip kulkos įsiskverbia į priešais displėjų sėdinčiojo odą. Todėl būtina mažinti patalpos ore esančias dulkes, patalpą drėkinti ir baigus dirbti nusiprausti šaltu vandeniu.
Kas labiau kenkia akims – skaitymas ir rašymas kompiuteriu ar filmų žiūrėjimas?
Šiuolaikinių displėjų ekranai kur kas geresnės kokybės už televizoriaus ekranus, tačiau prie displėjaus sėdima gana arti, todėl jo neigiama įtaka gali būti didesnė.
Mažiausiai akis vargina dideli spalvoti vaizdai, lydimi muzikos ar diktoriaus teksto. Blogiau regėjimo sistema priima kompiuterinį piešimą, nes klausos sistema nedalyvauja, muzika nenukreipia dėmesio, ir visas apkrovimas tenka akims. Dar blogiau akims, kai reikia skaityti tekstą iš ekrano. Judantieji elementai labai pervargina akis, kurios atsistato labai negreitai.
Dėl įtempto žiūrėjimo į ekraną po kurio laiko gali skaudėti galvą, pasireikšti galvos svaigimo požymiai. Ilgiau padirbėjus prie displėjaus pervargsta regėjimo sistema, gali išsivystyti trumparegystė.
Ką daryti, kad akys mažiau pavargtų?
Akims kenkia darbas su kompiuteriu prieblandoje. Dienos metu kompiuteris turi būti gerai apšviestas. Geriausia, kad šviesa būtų iš kairės pusės ir neatsispindėtų nuo ekrano. Vakare reikia naudoti dirbtino apšvietimo nukreiptos šviesos šaltinius.
Svarbu imtis priemonių atspindžiams nuo ekrano sumažinti. Labai ryškus ir netolygus apšvietimas patalpoje gali sukelti nemalonius atsispindėjimus ekrane. Jiems sumažinti reikia užtraukti užuolaidas, atitinkamai pasukti displėjaus ekraną, naudoti ekrano filtrus, išjungti viršutinį apšvietimą.
Kai kurie specialistai nuovargiui mažinti rekomenduoja nesudėtingus pratimus akims: stebėti matymo zonoje judančius objektus, sutelkti žvilgsnį į nutolusius daiktus.
Reikėtų darbą su tekstais kaitalioti su kompiuteriniais žaidimais, kuriuose yra judantieji objektai. Toks kaitaliojimas reikalaus pakeisti akių dėmesį, mažins jų pervargimą dėl ilgo įtempto žiūrėjimo į vieną objektą (tekstą).
Ar dirbant kompiuteriu daryti „fizines“ pertraukas?
Žiūrėdami televizorių galime laisvai judėti, o dirbdami kompiuteriu turime iš tam tikro atstumo stebėti ekraną ir kartu laikyti rankas ant klaviatūros. Tam reikalinga priverstinė kūno būsena iki darbo pabaigos, dėl to gali atsirasti šie pakitimai:
Pasukėjęs kvėpavimas. Sėdima prie kompiuterio poza neleidžia laisvai judėti krūtinės ląstai, dėl to gali išsivystyti kosėjimo priepuoliai, astma.
Osteochondrozė. Dėl ilgo sėdėjimo nuleistais pečiais gali iškrypti stuburas, pakisti kaulų-raumenų sistemos patvarumas.
Rankos plaštakos sąnarių ligos. Dirbant su kompiuteriu ranka atlieka daugybę smulkių judesių, labai pavargsta, o ilgai dirbant išsivysto chroninės ligos.
Gali didėti stazė mažajame dubenyje, kojų pabrinkimas, hemorojus.
Todėl svarbu laikytis šių patarimų:
Padirbėjus 45 minutes būtina keisti pozą – pajudinti pečius, atlikti sukamuosius galvos pratimus, pajudinti kojas, pamankštinti kojų pirštelius.
Kad pilvas nespaustų klaviatūros galima naudoti nešiojamus kompiuterius.
Kėdė turi būti su ratukais, reguliuojama atrama nugarai, besisukanti apie savo ašį ir reguliuojamu aukščiu.
Stalas turi būti su ištraukiama lenta klaviatūrai. Kuomet naudojamasi pele, reikalingas aukštesnis stalas, o kai suvedamas tekstas – klaviatūra, esanti 7-10 cm žemiau. Tai užtikrina ištraukiama lenta ir tuomet galima periodiškai keisti pozą.
Tam, kad nėščia moteris nebūtų nuskriausta ir atskirta nuo pasaulio, ji gali trumpai naudotis kompiuteriu, o ne ištisai sėdėti prie jo.
„Mamos žurnalas“
