Mankštinantis, valgio, miego ar streso metu nežymiai kintantis kraujospūdis yra normali kūno reakcija į įprastą gyvenimo ritmą, tačiau kraujospūdžiui be priežasties pakilus ar nukritus per daug ar staiga, žmogui reikėtų sunerimti dėl savo sveikatos būklės. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Dovilė Šilinskienė pažymi, kad nekontroliuojama ši problema gali būti išties pavojinga, o priežasčių jai atsirasti – begalės.
„Problemų su „šokinėjančiu“ kraujospūdžiu turintys žmonės patikins, kad tokia būklė gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių, viena iš kurių galėtų būti fizinio aktyvumo stoka ar perteklius. Tokius fizinius kūno pojūčius kaip kraujospūdžio svyravimas gali sukelti ir emocinė būklė: dažna nervinė įtampa, nerimas ar stresas, panikos atakos. Kraujospūdžio svyravimams įtakos turi ir kasdienė mūsų mityba, pavyzdžiui, didelio druskos kiekio, alkoholio ar kofeino vartojimas, taip pat miego trūkumas ar tokios sveikatos būklės kaip miego apnėja, inkstų problemos. Taip pat kraujospūdis dažnai „šokinėja“, jei aukštam kraujospūdžiui gydyti paskirti vaistai yra vartojami netinkamai“, – teigia. D. Šilinskienė.
Aukšto ir žemo kraujospūdžio simptomai – skiriasi
Gydytojos kardiologės teigimu, kraujospūdis yra skirstomas į optimalų (mažesnis nei 120/80 mmHg), normalų (svyruojantį tarp 120-129/80-84 mmHg) ir aukštą normalų (svyruojantį tarp 130/85 mmHg ir 139/89 mmHg). Tačiau svarbiausia, kad kraujospūdis neviršytų 140/90 mmHg.
„Vienam žmogui įprastas kraujospūdis kitam jau gali būti per aukštas ar per žemas, todėl žmogus pradeda jausti įvairius simptomus. Pavyzdžiui, esant aukštam kraujo spaudimui pacientai dažnai skundžiasi stipriais galvos skausmais, mirgėjimu akyse, apėmusiu nerimu, padidėjusiu prakaitavimu, pulsavimo pojūčiu kakle. Nors tam tikrais atvejais aukšto kraujospūdžio žmogus gali ir nepajusti, neretai ši būklė siejama ir su paraudusiais žandais, oro trūkumu ar kraujavimu iš nosies. Priešingai, žemas kraujospūdis pasireiškia kiek kitais simptomais – bendru silpnumu, galvos svaigimu, besiliejančiu vaizdu akyse ar apalpimu“, – vardija kardiologė D. Šilinskienė.
Svarbu rūpintis kraujospūdžio svyravimų prevencija
Kraujospūdžio svyravimai yra itin dažnas susirgimas, pažymi gydytoja. Padidėjęs kraujospūdis arba arterinė hipertenzija yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių koronarinės širdies ligos atsiradimą, periferinių arterijų ligas, taip pat insultą, prieširdžių virpėjimą, inkstų ir širdies nepakankamumą.
„Padidėjusio, itin žemo ar smarkiai svyruojančio kraujospūdžio negalima ignoruoti, todėl labai svarbu, kad patys pacientai rūpintųsi savo sveikata ir siektų užkirsti kelią šiems susirgimams. Pavyzdžiui, kiekvienam žmogui rekomenduojama maitintis sveiku ir subalansuotu maistu, t. y. mažinti druskos vartojimą, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, taip pat viso grūdo ir nesočiųjų riebalų turinčių produktų. Siekdami suvaldyti ligą, pacientai turi neapsiriboti mityba ir priimti pozityvius gyvenimo būdo pokyčius: pradėti reguliariai mankštintis, vengti streso, atsisakyti žalingų įpročių“, – pasakoja kardiologė.
Jeigu pacientui jau nustatyta arterinė hipertenzija, svarbu tinkamai ir reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus bei vengti būklę galimai pabloginsiančių medikamentų. Kraujospūdžio problemų turintiems pacientams reikėtų atsargiau vartoti dekongestantus (purškalus, vaistus nuo slogos ar sinusito), kai kuriuos peršalimo, priešuždegiminius vaistus, kai kuriuos alergijoms ar depresijai gydyti skirtus medikamentus, kai kurias kontraceptines tabletes. Dėl medikamentų vartojimo geriausia pasikonsultuoti su gydytoju.
Būtina atlikti specialius kraujospūdžio tyrimus
Nors sveikos gyvensenos patarimai gali padėti išvengti kraujospūdžio svyravimų ar bent juos sušvelninti, pacientams būtina apie savo sveikatos būklę pasikalbėti su gydytoju.
Skubiau į gydytojus reikėtų kreiptis ir ženkliai padidėjus arteriniam kraujospūdžiui, nepavykstant jo sureguliuoti namuose vartojant antihipertenzinius vaistus ar kartu atsiradus įvairiems organų pažeidimo simptomams (pavyzdžiui, įvykus insultui, kraujui išsiliejus į akies tinklainę, išsivysčius hipertenzinei encefalopatijai ar miokardo infarktui).
„Siekdami kuo tiksliau diagnozuoti pacientą kamuojantį kraujospūdžio sutrikimą, dažniausiai atliekame 24 val. kraujospūdžio monitoravimo tyrimą. Jo metu paciento kraujospūdis kas 30–60 minučių matuojamas visą parą, todėl galima nustatyti, koks kraujospūdis būdingas besiilsinčiam žmogui, tiek užsiimant kasdiene veikla. Tyrimo metu pacientui ant žasto po drabužiais uždedama kraujospūdį matuojanti manžetė, matuojanti kraujospūdį, kurios negalima nusiimti visą parą, dėl to tyrimui atvykstantiems pacientams rekomenduojame dėvėti kiek laisvesnius rūbus, antraip bus kiek nepatogu. Taip pat pravartu žinoti, jog atliekant šį tyrimą negalėsite maudytis“, – pasakoja gydytoja kardiologė.
Įvertinti kraujospūdžio svyravimus galima ir atliekant elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ar veloergometrijos tyrimą, kurio metu pacientas mina dviratį apkrovai tolygiai didėjant. Pagal besikeičiančius elektrokardiogramos ir kraujospūdžio matavimus stebima, kaip šie rodikliai kinta pacientui patiriant fizinį krūvį bei po jo.
„Žmonėms nuolat primename, kad padidintas kraujospūdis yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Ilgalaikis aukštas kraujospūdis gali lemti širdies ligų, insulto ar inkstų nepakankamumo atsiradimą, todėl pacientams rekomenduojama reguliariai matuoti kraujospūdį, užsirašyti matavimus ir, užfiksavus aukštą kraujo spaudimą, kreiptis į gydytoją“, – teigia gydytoja kardiologė D. Šilinskienė.
Susiję straipsniai
