Visos mes trokštame meilės, ieškome meilės, kovojame už meilę, gyvename vardan jos.
Visos svajojame būti laimingos ir norime sukurti šiltus, ilgalaikius, sėkmingus santykius.
Skamba romantiškai….
Tačiau kartais santykiai išyra tarsi be priežasties, ir mes nesuprantame, kodėl. Atrodo, darėme viską vardan mylimojo gerovės ir jūsų dviejų bendrystės ir ateities… O galbūt mums tai tik atrodė? Galbūt ne visos gyvenimo sritys buvo mums vienodai svarbios?
Skaitykite interviu su Anna Iotko
Psichologai – tai žmonės, kurie taip pat kaip visi, turi problemų, tiesiog jų požiūris į jas yra kitoks.
„Srityje, kurioje nėra specialisto – visuomet yra daug patarėjų“ – ši frazė atspindi psichologijos padėtį šiuolaikinėje visuomenėje. Šio mokslo augantis populiarumas yra beveik tolygus aukštosios mados populiarumui, tačiau ir čia deja, atsiranda apsišaukėlių.
Mūsų pašnekovė Anna Iotko, įsitikinusi praktikė, turinti daugiau nei 15 metų darbo patirties individualios bei grupinės praktikos srityje, visuomet suteikia pirmenybė rezultatui, ir be abejonės jos viešas seminaras-konsultacija yra retas reiškinys ir tikra dovana daugeliui moterų, norinčių pakeisti savo gyvenimą.
Anna, papasakokite apie save. Kaip Jūs pasirinkote šią profesiją? Kodėl nusprendėte verstis šiuo amatu ir kokiose psichologijos srityse dirbate šiuo metu?
Esu humanistinės psichologijos srities atstovė. Būtent ši atšaka kažkada padėjo man išspręsti asmenines problemas ir pakeisti pasaulio ir jame vykstančių procesų suvokimą. Nesiruošiau būti psichologe, turėjau ketinimų būti nuostabi žmona, gimdyti vaikus, rūpintis namais, tačiau mano pirmoji santuoka iširo dėl mano psichologinio nestabilumo. Teko kreiptis į specialistus, psichologus, kardiologus, ir nepaisant jaunystės, klausimas – kodėl taip įvyko – kankino mane pernelyg ilgai. Kaip dauguma moterų, aš stengiausi būtų ideali žmona, patenkinti vyro lūkesčius, mano erdvė ir mano poreikiai buvo susiję tik su juo. Mes išsiskyrėme praėjus 2 mėnesiams po mūsų vestuvių. Nevilties būsena mane tuo metu labai išgąsdino. Žiūrėjau į kitas moteris ir bandžiau suprasti, kodėl man taip atsitiko? Deja, tuo metu nei vienas specialistas nedavė man konkretaus atsakymo į šį klausimą.
Kaip radote atsakymą?
Tuo metu studijavau psichologijos universitete ne todėl, kad norėjau tapti psichologe, o dėl to, kad nesimokėme matematikos (juokiasi). Man patiko istorija ir filosofija, gerai mokėjau anglų kalbą, todėl vėliau pratęsiau mokslus užsienyje. Individualios terapijos kursą man vedė Irvin D. Yalom – Stanfordo universiteto profesorius, trečiosios (naujausios) bangos kognityvinės ir elgesio psichoterapijos atmainos atstovas, egzistencinės terapijos mokyklos įkūrėjas. Jis padėjo suprasti, jog disbalanso gyvenime priežastis slypi baimėse, kurias patys sau išsigalvojame. Likau dirbti genderinių tyrimų institute.
Tuomet pradėjote dirbti psichologe?
Tuo metu turėjau stiprią teorinę bazę, žinias ir patirtį, tačiau pradėti praktiką buvo labai sunku, teko kovoti su stereotipais. Atrodžiau labai jauna, į mane nežiūrėjo rimtai. Kreipiausi į vietinio leidinio redakciją, paprašiau, kad išskirtų man autorinę skiltį. Atsakinėjau į skaitytojų laiškus ir svajojau, kaip pildau savo darbo kalendorių, užrašydama žmones į individualias konsultacijas.
Taip ir įvyko – šiuo metu Jūs esate aukšto lygio specialistė, konsultuojate aukštus pareigūnus ir verslininkus. Kokio pobūdžio yra šios konsultacijos – pasiruošimas svarbioms deryboms ar asmeniniai reikalai?
Verslininkai irgi žmonės, ir kartais tiesiog pavargsta. Sėkmingi vyrai ir moterys – lyg didvyriai, kasdien kovojantys su įtampa. Pagrindinė užklausa – tai įtampos sumažinimas, kai žmonės negali nei miegoti, nei galvoti, negali persijungti ir tiesiog ilsėtis bei džiaugtis gyvenimu.
Kartais modeliuojame svarbias derybas. Tačiau vienas pagrindinių klausimų – vis dėlto asmeniniai santykiai. Nuolat užsiėmę žmonės tiesiog nemoka skirti pakankamai laiko šeimai, prasideda problemos, santykiai pradeda byrėti, tuomet atsiranda jau antra problema. Taigi, sprendžiame visas (šypsosi).
Kas dažniausiai kreipiasi į psichologą – vyrai ar moterys? Kuo skiriasi jų problemos?
Dažniau – moterys, žinoma. Nors prieš tris metus moterų buvo apie 90%, o dabar 50/50. Vyrai taip pat yra pasigedę jausmų ir nuoširdumo, nori išmokti bendrauti su savo moterimi. Tačiau jie yra mažiau pasitikintys, neina pas astrologus ar būrėjas, o kreipiasi į specialistus, turinčius aukštą kvalifikaciją ir nepriekaištingą reputaciją. Vyrų pasitikėjimą užkovoti nėra lengva. Moteris jaudina tokios temos kaip meilė, santykiai, vyrų dėmesys. Vyrai nori atsipalaiduoti, jie stengiasi neapsunkinti sau gyvenimo.
Kokia Jūsų nuomone yra dažniausiai pasitaikančią žmogaus problemą šiuolaikinėje visuomenėje?
Žmonės yra pasimetę, kai nesupranta, kaip juos mato ar nori matyti aplinkiniai ir artimieji. Tad stengiasi atitikti kitų nustatytus kriterijus.
Galu gale supranta, kad gyvena svetimą gyvenimą. Esame pasimetę tarp stereotipų, o juk kiekvienas nori būti mylimas, nori pasitikėjimo, artumo ir supratimo. Kai žmogus pats nesupranta, koks jis yra, jį labai sunku mylėti.
Anna, ar planuojate rašyti knygą, kurioje atskleisite savo praktikos ir patirties pavyzdžius?
Labai norėčiau tai padaryti. Laukiu, kol žmonės išmoks atskirti vertingus patarimus nuo nenaudingų.
Šiuo metu yra daugiau rašančių, negu skaitančių. Populiarioje psichologinėje literatūroje dažnai yra rašoma apie dalykus, nesuderinamus su realiu gyvenimu. Norėčiau parašyti knygą, skirtą visiems, bet šiandien parašyčiau knygą, skirtą tik moterims, kuri gali iš tikrųjų padėti. Jos tikrai nepavadinsiu „Kaip kovoti su vyrais“ arba „10 manipuliacijos būdų“. Knyga bus apie tai, kaip kalbėtis su savimi, apie meilės ir gyvenimo vertę.
Įdomu. Atrodo, ji turi kuo pasidalinti su publika…