Kiekvieną dieną mus lydi įvairios emocijos. Nors kartais net ir patys nepastebime, kaip mažytė smulkmena mus išmuša iš vėžių ar atvirkščiai – pakelia nuotaiką. Visos emocijos turi didelę įtaką žmonių gyvenime, nes gali lemti ir fizinę žmogaus sveikatą. Vaikų psichiatras Linas Slušnys sako, kad emocijų išvengti neįmanoma ir net – nebūtų logiška, tačiau galima išmokti jas atpažinti bei kontroliuoti. Be to, psichiatro teigimu, labai svarbu rūpintis, kad kuo daugiau teigiamų emocijų augdami patirtų vaikai.
Teigiamos emocijos – didesni pasiekimai
Visos teigiamos emocijos – džiaugsmas, pasitenkinimas, entuziazmas ar meilė, pasak L. Slušnio, padeda žmogui judėti į priekį bei siekti išsikeltų tikslų.
„Teigiamos emocijos leidžia pasiekti vadinamąją atpalaiduoto budrumo būseną, kurioje būdami galime pasiekti neįtikėtinų dalykų. Atsipalaidavęs, ramus ir gerai nusiteikęs žmogus per tą patį laiką padaro daugiau, užsibrėžtų tikslų pasiekia greičiau, o jo efektyvumas padidėja net kelis kartus. Tai suteikia žmogui dar daugiau teigiamų emocijų bei didina pasitikėjimą savimi“, – sako L. Slušnys.
Kad ir koks, kartais sudėtingas dalykas atrodytų laimė, bet ji, psichiatro teigimu, yra visų žmonių siekiamybė.
„Mes patys galime kurti savo laimę ar bent įgyvendinti žingsnių link jos programą, taip pat būti įkvėpti malonių kasdienybės smulkmenų. Dabar vyksta daug įvairių socialinių iniciatyvų ir akcijų, skatinančių teigiamas emocijas – „Apsikabinimų diena“, „Teigiamų emocijų vakaras“ ar neseniai prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse startavusi akcija „Emociukai“, kurioje yra vaizduojami įvairias emocijas perteikiantys veidukai, mokantys žmones jas atpažinti. Tokie, nors ir nedideli dalykai, visuomet yra malonūs ir suteikia tik teigiamas emocijas“, – sako L. Slušnys.
Emocijų kontrolė nėra jų tramdymas
Neigiamos emocijos, anot psichiatro, priešingai – gali trukdyti, blaškyti, lemti pačiam žmogui nenaudingą elgesį ir pasirinkimus.
„Daug žinių turintis, tačiau piktas ir viskuo nepatenkintas studentas, daugeliu atveju, egzamino metu pademonstruos prastesnius rezultatus nei galbūt menkiau pasiruošęs, tačiau ramus ir pozityviai nusiteikęs jo kolega“, – pavyzdį pateikia L. Slušnys.
„Neigiamos emocijos yra organizmo bandymas mus apsaugoti, pasiųsti signalą apie jaučiamą pavojų ar reaguoti į krizinę situaciją. Neigiamos emocijos yra susijusios su tam tikrų hormonų išskyrimu į organizmą, o tai turi poveikį daugeliui mūsų organų. Pavyzdžiui, supykus ar išsigandus mūsų kūną užplūsta adrenalinas, kuriuo dažnai ir ilgą laiką veikiamas organizmas yra varginamas“, – sako L. Slušnys.
Emocijų kontrolė – nėra jų tramdymas
Nors dažnai manoma, kad emocijos žmogų tiesiog užplūsta ir nieko čia nepadarysi, tačiau L. Slušnys pažymi, kad galima pramokti savo emocijas kontroliuoti ir netapti jų įkaitu. Galintys tai padaryti žmonės, psichiatro teigimu, turi išsiugdę itin aukštą savimonę.
„Aukštos savimonės žmonės, visų pirma, sugeba savo emocijas atpažinti ir jas įvardinti. Tai yra pirmasis žingsnis siekiant kontroliuoti savo emocinę būklę. Maža to, aukštos savimonės žmogus iš anksto geba numatyti tam tikrus dirgiklius ar situacijas, kurios iššaukia vienokias ar kitokias emocijas, todėl gali sąmoningai jų išvengti. Savimonė nereiškia, kad žmogus blogų emocijų nepatirs visai, tačiau jis turės geresnę savitvardą ir mokės su tomis emocijoms susitvarkyti“, – pasakoja L. Slušnys.
Psichiatras pažymi, kad gebėjimas kontroliuoti emocijas nereiškia, kad asmuo jas paprasčiausiai užgniaužia savyje. Priešingai – toks asmuo nebijo apie savo emocijas kalbėti, jų išreikšti, bet daro tai konstruktyviu būdu ir tinkamose situacijose, neleidžia emocijoms daryti įtaką jo elgesiui.
Teigiamos emocijos – ypač svarbios vaikams
Ugdyti savo savimonę – sudėtingas darbas, prasidedantis dar vaikystėje, o jos formavimui didelę įtaką turi ir tėvai.
„Vaikai pirmiausiai stebi suaugusiuosius ir mokosi iš jų. Jei vaikus ir suaugusiuosius supa teigiamos emocijos, jų santykiai bus atviresni, o toks asmuo drąsiau reikš savo mintis ir dalinsis idėjomis. Teigiamos emocijos augina žmogaus pasitikėjimą savimi, brandina humoro jausmą, todėl ateityje jis ramiau žiūrės į nepalankias gyvenimo situacijas, o krizės metu greičiau sugebės susitvardyti bei priimti sprendimus, kurie jam padės krizę ne tik įveikti, bet ir iš jos pasimokyti“, – pažymi L. Slušnys.
Psichiatro teigimu, teigiamas emocijas gali suteikti įvairios kasdienybės smulkmenos – praeivio šypsena, išgirstas komplimentas, maža dovanėlė ar paties žmogaus susikurta ar pagal kitų modelį sudaryta laimės žingsnių programa. Į šią programą gali įeiti patys įvairiausi dalykai – nuo įdomios knygos perskaitymo, apsikabinimo iki daržovių valgymo.
„LAIMĖS ŽINGSNIŲ PROGRAMA“ pagal psichiatrą Liną Slušnį:
- Dažniau sakykite „Taip“
- Nebijokite eksperimentuoti
- Pasakykite kam nors komplimentą
- Išeikite pasivaikščioti
- Kuo dažniau apsikabinkite
- Sportuokite
- Šypsokitės
- Klausykitės muzikos
- Perskaitykite knygą
- Valgykite daugiau daržovių
