Užaugo sąmoningų tėvų karta, ir tai pastebime leisdami žurnalą. Anksčiau tekstus apie vaikų sveikatos patikrą pradėdavome nuo tėvų mokymo, kad tai nėra tik pastangos dėl popierėlio (pažymos). Dabar tėvai puikiai supranta kasmetinės patikros svarbą ir nebesitenkina tik tyrimais poliklinikoje.
Apie vaikų sveikatos patikrą kalbamės su „Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja Rasa Isevičiene
„Pilnas kraujo tyrimas“
Kol kas vaiko kasmetinė patikra poliklinikose daugiau sutelkta į fizinę vaiko raidą: ūgį, svorį, laikyseną, regėjimą. Neretai pamirštami kraujo tyrimai, kurie irgi būtini atliekant vaiko sveikatos patikrą. Sveikiems vaikams kraujo tyrimas kartais neatliekamas kelerius metus, motyvuojant tuo, kad vaikas niekuo nesiskundžia. Tačiau be kraujo tyrimo ne visuomet galime įvertinti realią vaiko sveikatos būklę.
Dažniausiai vaikams atliekamas liaudiškai vadinamas „pilnas“ kraujo tyrimas, kuris reiškia tiesiog bendrąjį kraujo tyrimą. Gydytojai jį vadina – bendras kraujo vaizdas. Ar to pakanka?
„Iš šio tyrimo, deja, negalime pasakyti, kad viskas vaikui yra gerai. Taip, iš šio tyrimo mes sužinome apie trombocitus, leukocitus, eritrocitus, hemoglobiną. Tačiau kol nėra labai rimtų pakitimų, šie parametrai gali būti visiškai geri, ir vaikas gauna pažymą – sveikas. Tyrimai, kuriuos siūlome atlikti privačioje laboratorijoje, yra daug platesni ir parodo būkles dar iki ligos“, – sako gydytoja Rasa Isevičienė.
Svarbiausias – geležies atsargų tyrimas
Pasak gydytojos, įsivaizdavimas, kad hemoglobinas užtikrintai parodys geležies stoką, jau pasenęs. Kartais, net esant geram hemoglobinui, geležies atsargų vaikui trūksta, ir jo organizmas nepakankamai gauna deguonies. Geležies atsargų trūkumą padeda nustatyti feritino tyrimas.
Kai sumažėja hemoglobino, tai jau ženklas, kad geležies atsargų organizme nebeliko. Tuo tarpu feritinas parodo, kiek organizme yra geležies atsargų. Feritino tyrimo rodiklis gali parodyti, kad geležies atsargų nebėra (organizmas tuomet ima ją iš raumenų), o tuo tarpu hemoglobino kiekis gali vis dar būti normos ribose.
„Apie geležį mes, gydytojai, galėtume kalbėti ir kalbėti, nes ji, vaikui augant, labai svarbi. Juk geležis tiesiogiai susijusi su deguonies pernešimu į audinius. Jeigu jos trūksta, ląstelės negauna užtektinai deguonies ir negali sklandžiai vystytis, gali atsirasti negrįžtamų pakitimų, kurių nebekompensuosime jokiais preparatais. Deja, bent 30 procentų mano mažųjų pacientų geležies trūksta“, – dalinasi šeimos gydytoja.
Vaikams trūksta ir kitų medžiagų
Atliekant išplėstinį kraujo tyrimą, galima sužinoti ir tai, kokių kitų medžiagų trūksta vaikui. Dabartinis požiūris į maisto papildus, vitaminus, įvairius organizmo stiprinimui skirtus preparatas yra pasikeitęs – manoma, kad vaiko organizmo nereikia perkrauti nereikalingais papildais, o reikia iš kraujo tyrimo sužinoti, ko konkrečiai vaikui trūksta. O vaikams, pasirodo, gali trūkti įvairiausių medžiagų.
„Nuo senų laikų likęs įsivaizdavimas, kad vaikas savaime yra sveikas, – jam nieko nepritrūks, nesvarbu, kaip jį prižiūrime ir maitiname, – mat jo organizmas moka pasiimti tai, kas jam reikalinga. Galbūt, kai augome mes, buvo galima taip samprotauti. Juk mūsų saldumynai buvo uogos ar agurkai su medumi.
Dabartiniai vaikai tiesiog užkimšti nesveiku maistu, jiems viskas ranka pasiekiama, jie nė nebejaučia tikro alkio jausmo, o kartu dingsta organizmo pojūtis, ko jam tikrai reikia. Tad jau kelerius metus pastebime tendenciją – vaikams trūksta paprasčiausių maisto medžiagų, vitaminų, mineralų“, – sako gydytoja Rasa Isevičienė.
Kai vitaminų ir mineralų trūksta mums, suaugusiesiems, mes tiesiog blogiau jaučiamės, o gal net nepastebime, nurašome nuovargiui. Jeigu kažko trūks labai ilgą laiką, gali išsivystyti liga. Bet kai vitaminų ir mineralų trūksta vaikui, pagalbos reikia čia ir dabar, nes lėtinama jo vystymosi raida, blogėja mokslo rezultatai.
Nevalia pamirši raidės D
Gydytoja tęsia vitaminų ir mineralų temą: „Šių dienų vaikams labai svarbu atlikti vitaminų tyrimus. Jų valstybė neapmoka, o juk būtent šie tyrimai tėvams suteiktų gaires, kaip keisti vaiko mitybą, kokių papildų pasiūlyti. Itin svarbus vaikams yra vitaminas D, nes jis jungiasi prie beveik visų organizmo ląstelių, turi nepaprastai didelę svarbą vaiko raidos vystymuisi. Sužinojus, kad vaikui šio vitamino trūksta, tereikia skirti vitamino D papildomai ir po kurio laiko pakartoti tyrimą.
Kitų vitaminų tyrimų nebūtina atlikti kasmet. Jei pamatome, kad vaikui nieko netrūksta, tyrimą siūlome pakartoti po kelerių metų.
Kokias medžiagas ištirti svarbiausia? Jau apkalbėta geležis su feritinu ir vitaminas D, dar rekomenduojame ištirti folinės rūgšties ir vitamino B12 kiekį. Tuomet rikiuotųsi mikroelementai – magnis, kalcis, kalis, natris“.
Atidumas per augimo šuolius
Tėvai neturėtų aklai laikytis požiūrio, kad vaiką ištirti užtenka tik vieną kartą per metus, būtent vasaros pabaigoje. Vaikų savijautą svarbu stebėti per didžiuosius augimo šuolius. Šių šuolių ribos plačios, tėvai patys pamatys, kai jų vaikas staiga styptelės per metus keliolika centimetrų. Tuomet tikrai verta padaryti jam išsamų kraujo tyrimą.
Ir, žinoma, nedelsiant siūloma tokius tyrimus atlikti, jeigu matote, kad vaikas greičiau pavargsta, atrodo vangesnis ar prastos nuotaikos.
„Galiu pasidalinti savo patirtimi – būdama paauglė, pradėjau jausti be galo didelį nuovargį, širdies permušimus. Gydytojai tik traukė pečiais. O vėliau paaiškėjo, kad man labai trūksta kalio. Jo trūkumą protarpiais pajaučiu iki šiol, bet jau žinau, kas man yra, – vos pajuntu didesnį nuovargį, pavartoju kalio, ir viskas stojasi į savo vietas. O kiek yra tokių vaikų, kurie blogai jaučiasi, bet taip ir nežino, kodėl, ir negauna pagalbos“, – sako gydytoja.
Kaip stebėti vaiką
Vaikai nemoka papasakoti, kaip jaučiasi. Jie nesugeba išvardinti skundų, negali atskirti, kas yra gera savijauta, o kas yra bloga. Jie gali tapti irzlūs, vangūs, mieguisti, abejingi, pikti – bet taip ir nepasakys, kad tiesiog blogai jaučiasi, jaučia silpnumą ar kitus simptomus.
Todėl vaikus reikia stebėti, ir ne tik tada, kai jie vieni namie, bet ir kitų vaikų kontekste. Ar vaikas su bendraamžiais žaidžia vienodu tempu ir pavargsta kartu su jais, ar pirmas pasitraukia iš žaidimo, nes pritrūko jėgų? Daug pasako vaiko miego poreikis. Ar vaikui pakanka tiek miego, kaip anksčiau, ar tapo mieguistas, ryte sunkiai keliasi, vakare anksti užmiega, nori prigulti dieną? Stebėkite ir mokslo rezultatus. Gal iki šiol gerai besimokęs, dabar vos spėja su kitais, nesupranta. Barti ir pykti – paskutinis jūsų žingsnis, o pirmasis – padaryti kraujo tyrimą, nes gal vaikas tiesiog nebepajėgia mokytis, nes jam kažko trūksta.
Kartais tėvai dėl lėtos vaiko raidos kaltina genetiką ar sunkų gimdymą, o vaikui paprasčiausiai trūksta geležies, ką visai nesunku būtų ištirti ir skubiai atstatyti.
„Užbaigčiau mūsų laboratorijos šūkiu – brangiausias yra laiku neatliktas tyrimas. Tad raginčiau nedelsti ir patikrinti vaikų sveikatą dar prieš naujuosius mokslo metus.
Mūsų laboratorijoje tėvai gauna nemokamą pirminę šeimos gydytojo tyrimų rezultatų interpretaciją – gali konsultuotis telefonu arba, jei reikia, ir ateiti į konsultaciją gyvai. Šeimos gydytojas išsamiai paaiškins, ką koks tyrimo parametras rodo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį“, – sako gydytoja.
Nuo redakcijos: šiemet galite pasinaudoti vaikų tyrimų akcija, daugiau skaitykite ČIA
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
