Ką MO muziejaus parodoje „Susitikimas, kurio nebuvo“ atranda moksleiviai? Pasakoja MO edukatoriai

Edukacijų metu siekiama kviesti moksleivius atviram pokalbiui įvairiomis temomis naujoje, nekasdienėje erdvėje

Pagrindinė MO muziejaus žinutė yra „visas menas – apie mus“, tad jame vykdomų edukacinių programų pagrindinis tikslas yra atskleisti vaikams meno galimybes kalbėti ir pasakoti apie pasaulį, išjudinti jiems svarbius vidinius klausimus, leisti patirti asmenišką santykį su menu.

Edukacijų metu siekiama kviesti moksleivius atviram pokalbiui įvairiomis temomis naujoje, nekasdienėje erdvėje, todėl MO edukacijas veda skirtingų sričių specialistai: psichologės, aktorės, istorikas, lietuvių kalbos ir muzikos mokytojos, rašytojos. Edukatoriai dalijasi, kokie įsimintiniausi moksleivių įspūdžiai dalyvavus edukacijose didžiojoje tarptautinėje MO muziejaus parodoje „Susitikimas, kurio nebuvo“.

Parodoje su įvairaus amžiaus grupių moksleiviais aptariama daugybė klausimų – pavyzdžiui, kodėl kartais nesuprantami, keisti meno kūriniai, sukeliantys reakcijas „Kodėl tai menas?“ ar „Ir aš taip galiu“, yra įėję į pasaulio dailės istoriją, įsigyjami garsiausių pasaulio muziejų? O ką, tyrinėdamas meno kūrinius, galiu suprasti apie save ir apie pasaulį?

Rašytoja Aneta Anra Makarevičienė MO vedamose edukacijose moksleiviams siūlo įsijausti į dailininko vaidmenį. Pavyzdžiui, MO parodoje eksponuojama naujojo realizmo atstovo Yves‘o Kleino ultramarino mėlio drobė – dailininkui dangus buvo įstabiausias meno kūrinys. Edukatorė moksleivių klausia, kokio meno kūrinio autoriumi jie norėtų būti? Mokiniai parodoje ieško „savo“ darbo, o vėliau rate aptaria pasirinkimus, kurie neretai būna itin netikėti.

Moksleivius sudomina ir japonų konceptualistas On Kawara, niekada nepasirodydavęs savo parodose ir nedalijęs interviu. MO parodoje eksponuojami jo kūriniai – ant juodos drobės baltai užrašyta data. „Nebūčiau pagalvojęs, kad užrašytos datos gali turėti tokią prasmę, kol nesužinojau menininko sumanymo!“, – nustemba edukacijos dalyvis, sužinojęs, kad kiekvienas Kawaros pradėtas kūrinys turėjo būti baigtas tapyti tą pačią dieną. Laiko, jo tėkmės tema gilinama ir prie Eugenijaus Cukermano konceptualaus gyvenimo kūrinio „Skrajojantis olandas“, taip pat prie Jan Dibbets darbo, viename lange fiksavusio praeinančią parą.

„Mokyklos programoje šiuolaikinei literatūrai dėmesio beveik neskirta, bet šiuolaikinio meno muziejuje jai tikrai atsiranda vietos“, – sako integruotas literatūros ir dailės pamokas MO muziejuje vedanti rašytoja Ilona Ežerinytė. Mokiniai, meno kūriniuose ieškodami ryšių su čia pat skaitoma šiuolaikine poezija, nustemba: „Nežinojau, kad man gali taip patikti poezija“, „Ėjau į muziejų galvodamas, kad bus nuobodu, bet buvo labai gerai“, – paauglių refleksijomis dalijasi edukatorė.

Integruotų istorijos pamokų edukacijas vedantis istorikas Audrius Dambrauskas džiaugiasi, kad parodoje mokiniai turi galimybę išvysti ne tik ryškiausių pasaulio meno vardų kūrinius, bet per juos gilintis ir į istoriją. Pavyzdžiui, parodoje eksponuojamas Anselmas Kieferis, vienas garsiausių šiuo metu kuriančių dailininkų, gimęs Vokietijoje iškart po karo, savo kūryboje nuolat apmąsto nacizmo košmarą. Savo kūriniuose jis dramatiškai maišo dažus su šiaudais ir pelenais. Edukatorius sako, kad kūrinių patirtį praplečiantys kontekstai moksleivius į istoriją įtraukia daug paveikiau.

MO edukatorė Dalia Mečkauskaitė, vedanti Vizualinio mąstymo strategijos metodu paremtus užsiėmimus ir grafičių edukacijas, dalijasi: „Mokiniai dažnai komentuoja, kad buvo įdomu išgirsti, kaip kiti mato tą patį kūrinį, ir suvokti, jog žmonės meną patiria labai skirtingai, savaip.“ Moksleiviai patiria, kad edukacijų metu vyksta ne tik meno, bet ir savęs, vienas kito pažinimas, nors pradžioje gali būti ir nedrąsu. „Skatiname kurti autentišką ryšį su meno kūriniu, drąsiname nebijoti išsakyti savo idėjų, pasidalinti mintimis“, – pasakoja D. Mečkauskaitė.

Tam antrina ir edukatorė Miglė Kuolaitė-Jurgelionienė, pastebinti, kad po edukacijų vaikai ir suaugusieji išeina atsipalaidavę, jausdamiesi saugūs ir įsikvėpę apmąstymams. „Diskutuojame prie meno kūrinių, aptariame, kokias emocijas, idėjas menininkas užkodavo interpretuojamame kūrinyje. Dalyvių įžvalgas kviečiu argumentuoti kūrinio detalėmis, asmenine patirtimi, taip tampant aktyviu stebėtoju be baimės suklysti“, – dalijasi edukatorė.

Patirtį apibendrinti tinka parodoje „Susitikimas, kurio nebuvo“ eksponuojamas italo „skurdžiojo meno“ pradininko Michelangelo Pistoletto paveikslas-veidrodis, į kurį žvelgdami mokiniai tampa meno kūrinio dalimi – pamato, kad yra piešiami moters, pasidėjusios ant kelių piešimo sąsiuvinį.  Kai pasitraukiama nuo kūrinio – jis išnyksta. Taip! Pasak Pistoletto, kūrinys gyvas tol, kol į jį žiūrima. Kai žiūrovai palieka muziejų – kūrinys nebetenka prasmės.

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

 

Žymos: , , ,

Rekomenduojami video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


3 + keturi =

Kitos temos: