• Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata
Mamos Žurnalas
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
Mamos Žurnalas
No Result
View All Result

Drabužėlių spintos revizija. Ar žinojote, kad vaikiškų drabužių gamyboje naudojama 1700 nuodingų cheminių medžiagų

Ekologija, Vaiko sveikata
0
drabužėliai

Ingos Deksnės nuotr. www.indexphotograpfy.lt

spinta
Nuotrauka easyfoto.lt

Tęsiame redakcijos eksperimentų ciklą – šį kartą ištyrėme skaitytojos savanorės vaikiškų drabužėlių spintą. Eksperimentą apžvelgia cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė

Drabužėliai nuodijami… 1700 medžiagų

Kiekviena mama, laukdama kūdikio, ruošia kraitelį, kurio didelę dalį sudaro drabužėliai ir tekstilės gaminiai (patalėliai, vaiknešėliai, vystyklai). O koks malonumas rinktis mažučių drabužėlių spalvas, modelius. Tokia gausa ir įvairovė verčia aikčioti mūsų močiutes ir pavydėti, kad galime puošti savo mažuosius kaip tikrus karalaičius.

Pirkdami drabužius, atsižvelgiame į madą, spalvą, kainą, o nevyriausybinės organizacijos „Moterys Europoje vardan bendros ateities“ (angl. „Womenin Europefor Common Future“) specialistai siūlo atkreipti dėmesį ir į audinio gamybą.

Šios organizacijos duomenimis, net 1700 cheminių medžiagų, naudojamų tekstilės pramonėje, nėra tinkamai įvertintos dėl ilgalaikio neigimo poveikio sveikatai ir aplinkai. Įrodymų apie šių medžiagų sąsajas su vėžinėmis ligomis, lėtinėmis ligomis, hormoninės sistemos trikdymu mokslininkai jau pateikia, tačiau laukia ilgas kelias, kol šių medžiagų naudojimas audiniams apdirbti bus uždraustas.

Šįkart susitikau su dviejų mergyčių – 3 metų Bernardos ir 7 mėnesių Danielės – mama Dominyka aptarti, kaip renkamės drabužius.

Skirtingi pluoštai

Paklaususi, kokius rūbus dažniausiai mama perka vaikams, išgirdau labai paprastą atsakymą: „Natūralaus pluošto, dažniausiai medvilninius. Kadangi mano pačios oda gana jautri, vengiu vilnonių apatinių rūbų, tokių neperku ir savo vaikams. O į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį?“. Mama nustebo, kad net natūralaus pluošto drabužiai gali būti apdoroti pavojingomis medžiagomis, kurios gali sukelti alergiją ar net kauptis organizme. Taigi pirmiausia pakalbėjome apie skirtingus pluoštus.

Medvilnė – populiariausias augalinis pluoštas. 60 proc. medvilnės užauginama Kinijoje, Indijoje ir Pakistane. Medvilnės auginimui sunaudojami dideli kiekiai pesticidų. Šios cheminės medžiagos naudojamos siekiant apsaugoti medvilnę nuo kenkėjų ir taip neprarasti dalies pajamų už derlių. Išsivysčiusiose šalyse pesticidai uždrausti dėl nekontroliuojamo pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai. Kadangi medvilnė auginama neturtingose šalyse, apie žmogaus sveikatą ir poveikį aplinkai nėra galvojama.

Deja, bet negalvojama ir apie darbuotojų sveikatą, daugelyje šalių medvilnę renka vaikai ir moterys, nes tik rankomis surinkta medvilnė vertinama audinių gamintojų.

Linų pluoštas gaunamas iš apdirbtų linų augalų stiebų. Šis pluoštas iš pradžių būna nelankstus ir šiurkštus, bet kuo daugiau apdirbamas, tuo tampa švelnesnis ir labiau žvilgantis. Yra stipresnis nei medvilnė, taip pat gali sugerti vandenį, nesulaiko šilumos. Visai neelastingas, bet gražiai krenta ir itin ilgaamžiškas. Gerai sugeria ir atspindi dažus. Nereikėtų apsirikti – Lietuvoje lininis audinys tik dažomas, susiuvamas, dažniausiai audinys siunčiamas iš Kinijos, Prancūzijos, Pietų Amerikos.

Bambukas laikomas vienu geriausiai atsinaujinančių planetos išteklių, kadangi labai greitai auga. Jis natūraliai suyra dirvožemyje. Bambukų siūlai gaminami iš bambukų stiebų celiuliozės. Pluoštas švelnesnis nei medvilnė. Pluošte esančios mažos skylutės gerai sugeria vandenį, šis pluoštas labai švelnus ir turi antibakterinių savybių.

Kanapių auginimui, palyginus su kitais augalais, reikia mažesnio žemės ploto. Kanapės užauga daug greičiau nei medvilnė, nenaudojama herbicidų ir sintetinių trąšų. Gaunamas labai tvirtas pluoštas.

Vilna dažnai vadinama antrąja oda. Vilna yra puiki izoliacinė medžiaga, sulaikanti savyje orą, todėl apsauganti nuo šilumos praradimo ir palaikanti pastovią kūno temperatūrą. Vilna gerai sugeria drėgmę, dėl to oda lieka sausa. Vilna gali sugerti drėgmės kiekį iki 34 proc. savo svorio. Vilna labai elastinga – ištempta ji ir vėl grįžta į pradinę formą ir yra labai stipri. Gali išsitempti iki 20 000 kartų ir nenutrūkti (medvilnė – iki 3 200 kartų, šilkas – iki 1 800 kartų, viskozė – 75 kartus).

Cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė
Cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė

Kuo daugiau apdorojamas natūralus pluoštas, tuo mažiau ypatingų savybių jis išlaiko, todėl renkantis natūralaus pluošto drabužį svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip jis apdorotas.

Visos išvardintos gerosios natūralaus pluošto savybės prarandamos, jei audinys impregnuojamas drėgmei ar nešvarumams atsparumo suteikiančiais chemikalais, dažomas, padengiamas chemikalais, kurie audiniui neleidžia glamžytis ir pan.

Yra ir tarpinių audinių, vadinamųjų „pusiau sintetinių“. Jie ypatingi tuo, kad yra higieniški, juose nesiveisia erkutės ir yra ilgaamžiškesni už natūralius.

Viskozė gaminama iš tirpinto medžio, celiuliozės tirpalą perleidus per specialų įrenginį su labai mažomis kiaurymėmis. Viskozės pakaitalas – acetatas.

Lajocelis (arba tencelis) – patobulintas celiuliozės apdorojimo produktas, beveik 2 kartus stipresnis už medvilnę ar viskozę, gerai absorbuoja drėgmę, gaminiai minkšti ir malonūs, būdingas pūkuotas paviršius.

Nors natūralūs pluoštai yra pralaidūs orui ir drėgmei, tačiau juos prižiūrėti reikia atidžiau. Reikia paminėti, kad jei sintetiniai audiniai yra gaminami „švariai“ – nenaudojant pavojingų cheminių medžiagų, jie gali būti lygiai tokie patys patogūs, ilgaamžiai ir nekenksmingi mūsų sveikatai. Tik vėliau, kad tokie drabužiai netaptų ilgai yrančiais teršalais gamtoje, reikėtų tokius susidėvėjusius rūbus išmesti į tekstilei skirtą konteinerį.

Sintetiniai pluoštai:

Elastanas – tamprus, gali išsitempti iki 500 proc. ir atsistatyti. Tvirtas, nesiglamžo.

Poliakrilas – patvarus, elastingas, nesugeria drėgmės, nesiglamžo.

Poliamidas – 10 kartų daugiau nei medvilnė ir 20 kartų daugiau nei vilna atsparesnis trinčiai. Nesiglamžo, elastingas, tvirtas, tačiau neatsparus šviesai, greitai elektrinasi, blunka.

Poliesteris – atsparus trinčiai, beveik nesiglamžo, tvirtas, nesugeria drėgmės, todėl greitai džiūna.

Poliuretanas – kietas pluoštas, nelaidus orui ir drėgmei.

Spandeksas – maišant su kitais pluoštais gaunamas nesideformuojantis gaminys.

Sintetiniai drabužiai puikiausiai tiks kaip viršutiniai, o apatinius, kurie liečiasi su kūnu, reiktų rinktis natūralaus pluošto – ypač kūdikiams ir mažiems vaikams.

Kas pavojinga vaikams

Vaikiškiems drabužiams gaminti netaikomi griežtesni standartai. Reikėtų žinoti, kad drabužių paveiksliukai paprastai gaminami iš PVC (polivinilchlorido), į kurį dedama ftalatų, kad paveiksliukas netrūkinėtų, būtų atsparus tempimui. Degumą mažina bromintos/chlorintos medžiagos. Ryškias spalvas garantuoja azodažikliai. Antibakteriškai veikia organiniai alavo junginiai. Atsparumą purvui ir vandeniui garantuoja perfluorinti organiniai junginiai. Spalvas suteikia sunkieji metalai (kadmis, švinas, gyvsidabris, chromas ir kt.). Kad drabužis nesitrauktų, nesilamdytų ir nebluktų, naudojamas formaldehidas.

Dalis pavojingų cheminių medžiagų išsiplauna, todėl prieš dėvint drabužį pirmą kartą, jį rekomenduojama išskalbti. Jei skalbiant vėliau rekomenduojamomis sąlygomis plika akimi matyti, kad drabužis išbluko, tokio rūbo dėvėti nepatariama. O jei jaučiamas nemalonus kvapas, sklindantis nuo rūbo dar parduotuvėje, – jokiu būdu tokio drabužio nepirkite.

Drabužio kilmės šalis

Aptarus įvairius pluoštus, Dominyka sutriko: „Supratau, kad natūralus pluoštas turi būti kaip įmanoma mažiau paveiktas įvairių priemonių – nemėgstu ryškių spalvų, nesilamdančių drabužių niekada ir neieškojau. Ar galima būti tikram, kad kažkur arba kažkokios firmos pagaminti drabužiai yra be pavojingų medžiagų?“

Tai galima užtikrinti tik tuomet, jei visas gamybos procesas vykdomas ES, nes čia galioja itin griežti standartai, bet kaip aptarėme, kalbėdami apie audinių pluoštus, dauguma žaliavos atkeliauja iš trečiųjų šalių. Deja, ir siuvama, ir audiniai dažomi šalyse, kuriose darbo jėga itin pigi. Apžiūrinėdami Dominykos vaikų drabužėlius, atkreipėme dėmesį, kad kai kurių jų prekinis ženklas yra, pavyzdžiui, švediškas, o etiketėje įrašas: „Pagaminta Bangladeše“.

Ką pamatyti etiketėje

Negalima sakyti, kad visi gamintojai neturi atsakomybės, net ir Kinijoje gali būti gaminami drabužiai, laikantis aplinkosauginės ir socialinės atsakomybės. Kadangi etiketėje gamintojas neprivalo nurodyti, kokiomis cheminėmis medžiagomis apdorotas drabužis atkeliavo į parduotuvę, pirkėjas gali pasikliauti tik nuojauta, papildomu ženklinimu (kurį suteikia atsakingos sertifikuojančiosios įstaigos) ir keliais požymiais, pagal kuriuos įmanoma nustatyti, kad tekstilės gaminys buvo apdorotas su mažiau cheminių medžiagų.

Reikia ieškoti vieno iš šių ekologinių ženklų:

Ekoženklai reiškia, kad visi audinio gamybos etapai, nuo pluošto surinkimo iki baigto gaminio pristatymo, atitinka griežtus kokybės reikalavimus, kuriuos kontroliuoja nepriklausomos kontrolės organizacijos. Skaičiuojama apie 3500 pavojingų cheminių medžiagų, kurios plačiai naudojamos tekstilės gamyklose, tačiau yra uždraustos ekologiniais ženklais pažymėtuose tekstilės gaminiuose. Dominyka nudžiugo, kai spintoje atradome bent trejetą drabužėlių, pažymėtu Oeko-Text ženklu: „Kaip smagu, kad nežinodama, bet vadovaudamasi nuojauta, pasirinkau tinkamai. O kas įdomiausia, kad, pavyzdžiui, naujas supakuotas vaikiškas kojinaites, paženklintas šiuo ženklu, pirkau dėvėtų drabužių parduotuvėje, vadinasi, nebūtinai ekologinis ženklas reiškia, kad drabužis bus gerokai brangesnis.“

Informacija apie drabužių gamintojus internete

Nebūtinai geros sudėties gaminys privalo būti pažymėtas ekoženklu. Tokiu atveju reikia pasidomėti gamintojo vykdoma veikla: ar kreipia dėmesį į aplinkos apsaugą, ar nenaudojamos pavojingos medžiagos, iš kur gauna audinius ir pan. Jei siuvatės pas siuvėją – šių klausimų galite paklausti tiesiogiai, jei perkate parduotuvėje – prekės ženklų informaciją galima rasti internete.

Žinoma, geri kompanijos norai – dar ne viskas. „Greenpeace“ organizacija vykdo kampaniją „Detox“ ir tinklapyje nuolat skelbia tekstilės įmonių, kurios pasiryžusios keisti veiklos sąlygas, sąrašus, nuolat šias įmones stebi, atlieka laboratorinius tyrimus bei kritikuoja, jei nesilaikoma žodžio. Taip pirkėjai skatinami rinktis tik atsakingų gamintojų drabužius. 2014 metų ataskaitoje minimos šios didžiosios įmonės: „Nike“, „Adidas“, „Puma“, H&M, M&S, C&A, „Zara“, „Mango“, „Esprit“, „Levi‘s“, „Benetton“, „Victoria‘s Secret“, „G-StarRaw“, „Valentino“, „Coop“, „Burberry“, „Primark“. Jos pasiryžusios atsisakyti pavojingų cheminių medžiagų ir besiimančios realių veiksmų šiai pozicijai įgyvendinti. Tačiau aršiai kritikuojamos tokios tekstilės kompanijos kaip GAP, „Disney“, „Versace“, „LouisVuitton“, „Dior“, „Dolce&Gabbana“.

Dėvėti drabužiai

Abi su Dominyka sutarėme, kad vaikai drabužių nesunešioja, ypač jei turi ne po trejas kelnes, todėl keitimasis rūbais arba pirkimas dėvėtų drabužių parduotuvėje yra puiki išeitis tiek norintiems sutaupyti, tiek sustabdyti besaikį drabužių naudojimą. „Ar tikrai saugu pirkti drabužėlius vaikams dėvėtų drabužių parduotuvėje?“ – kilo klausimai Dominykai.

Dėvėtų daiktų parduotuvėse parduodamos prekės Sveikatos apsaugos ministro įsakymu privalo būti dezinfekuojamos, mat per nenaujus daiktus gali plisti patogeniniai mikroorganizmai (įvairios bakterijos bei mikrobai), utėlės, pelėsiai, grybelis. Priklausomai nuo to, kaip šie daiktai buvo sandėliuojami, juose galėjo būti įsiveisę pelių, kurios per išskiriamus kūno skysčius platina įvairias ligas. Todėl prie kiekvienos importuotų dėvėtų tekstilės gaminių ir avalynės siuntos turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad siunta yra apdorota, prekės dezinfekuotos. Dezinfekavimo pažymėjime turi būti nurodyta šalis ir įstaiga, suteikusi šį pažymėjimą (jos pavadinimas, buveinė ir telefonas), apdorojimo data bei būdas, gaminiams apdoroti naudotų cheminių medžiagų pavadinimai.

Ar drabužiai buvo dezinfekuoti, geriausiai išduoda ne dokumentai, o daikto kvapas. Kvapas neturi būti pernelyg aštrus, neturėtų jaustis pelėsio kvapo. Dėvėtų drabužių bendra dezinfekcija paprastai atliekama karštais garais arba cheminėmis medžiagomis. Pagrindinis chemikalas – krezolis. Jis veikia organizmą per odą, prasiskverbia per kvėpavimo takus, todėl apsinuodyti šia medžiaga galima jos prarijus arba įkvėpus. Gana plačiai drabužiams dezinfekuoti naudojamas ir fenolis, etanolis, formaldehidas, amoniakas bei chloras. Lietuvoje parduodami dėvėti drabužiai dažniausiai būna apdoroti formaldehidu. Tiesioginis sąlytis su šia medžiaga gali sukelti odos alerginių reakcijų, siejamų su vėžinėmis ligomis. Išskalbtuose ir išvėdintuose drabužiuose šių chemikalų nelieka. O kadangi rūbai jau dėvėti ir skalbti, aukščiau išvardintų pavojingų cheminių medžiagų juose irgi mažiau.

Dominyka su vaikais
Dominyka su vaikais

Pasakoja eksperimento dalyvė Dominyka:

Laukdamiesi pirmagimės, daug drabužėlių gavome dovanų, draugių vaikų išaugtų drabužių, kuriais mielai dalinamės ir dabar.

Dėvėtų drabužių parduotuvėse prieš 3 metus buvo didesnis ir įvairesnis pasirinkimas nei naujų drabužių prekybos centruose.

Dabar kai Lietuvos rinkoje atsirado H&M, „Lindex“ ir kitų prekinių ženklų, drabužęlių yra įvairiausiam skoniui. Todėl, kai laukiausi Danielės, sunku buvo susilaikyti nenupirkus mielų drabužių, kojinaičių ar pėdkelnių. Pastebėjau, jog kai kurių pirkinių net ir neteko aprengti, jie vis dar spintoje su etiketėmis.

Mano vaikų didžioji garderobo dalis yra žemiškų spalvų, be ryškių lipdukų, tikriausiai instinktyviai, nė nežinodamas, kad ryškiuose dažuose daug chemijos, renkiesi tai, kas bent šiek tiek natūraliau.

Iki susitikimo su Laura nė nebuvau pagalvojusi, kad dėvint agresyviai apdorotus drabužius gali kilti alergija. Visada atkreipiu dėmesį pirkdama skalbimo priemones, bet į medžiagos apdribimą – ne. Todėl mūsų susitikimas buvo labai naudingas. Padariau labai puikią išvadą, jog brangesnis prekės ženklas – tai nebūtinai kokybiškas ir atsakingas, tenka ir nusivilti. Dabar žinodama, į ką atkreipti dėmesį, prieš perkdama drabužius savo dukterims bei sau, visada pasigilinu.

Ačiū šiai iniciatyvai, kuri padėjo apsispręsti ir suprasti, kas yra kokybiškair teisinga gamyba.

„Mamos žurnalas“

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

  • 3 vaikų mama biochemikė Laura Stančė: „Būtų mano valia, išmesčiau visus plastikinius žaislus“
  • Golfiukas
    Atnaujiname vaiko spintą
  • miegas
    Blogas vaiko miegas – kankynė šeimai
  • Buboo – kaip šeimos istorija
  • drabužiai
    Drabužiai vaikams – iš dėvėtų prekių parduotuvių? Yra 5 svarbios taisyklės, kaip pirkti
  • Ekologiški Lietuvos garsenybių įpročiai: nuo daugkartinių šiaudelių iki atliekų perdirbimo
  • čiulptukas
    Išvirinus naują čiulptuką pasklido chemikalų smarvė. Kodėl?
  • sauskenės
    Iššūkis – kūdikystė be sauskelnių
  • Peledos foto-
    Kodėl chemikai nepataria guldyti vaiko ant kilimėlio
  • Kodėl mergaitėms reikia princesės sijonų ir karūnų
  • mada
    Kodėl vaikus žavi kičas
  • Kūdikių vyniojimas grįžta į madą. Kodėl prieš 20 metų jis buvo paneigtas, o dabar vėl populiarėja?
  • Lino burtai. Apie patalynę, kuri daro stebuklus
  • kosmetika
    Nuodai iš mamytės kosmetikos krepšelio. Kodėl užrašas „natūralus“ ne visada teisingas
  • neringos-banienes-nuotr-6
    Patarimai, kaip stilingai rengti vaiką ir neišleisti krūvos pinigų
  • keruliene-mergyte su pizama bega
    Pavojus spalvingoje pižamytėje. Ką apie vaiko drabužių sudėtį turėtų žinoti kiekviena mama
  • Tarptautines siuntas siųskime lengvai: puikios galimybės keistis, pirkti ir parduoti
  • drabužiai
    Top 5 vaikiškų prekės ženklų 2022 metais
  • „Liza svajos“ įkūrėja Lina Zaveckienė: „Berniukai rožinę spalvą seniai atsikovojo iš mergaičių“
Gairės: Dėvėti drabužiaiEkologija buityjeLinasMedvilnėVilna
Next Post
dauniukas

Gimdysite dauniuką? Bet kam jis jums reikalingas?

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


+ septyni = 8

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Mamos puslapis

Madingiausi batai su velkro juostelėmis patiems mažiausiems
Mamos skalbykla atidaryta! Patarimai, kaip skalbti vaikų drabužius
Yra ne viena priežastis, kai svoris auga „iš oro“, ir kalorijų skaičiavimas nieko neduos
Anželos ir Žygimanto Gečų šeimoje auga ketverių su puse metukų performeris Žakas

Kūdikis

Kūdikio oda: būklės, kurių nereikia bijoti
Kaip reaguoti į kūdikio verksmą? Vienas patarimas yra esminis
Kūdikiai klykia, kad išgyventų, tačiau kaip išgyventi tėvams? Raminimui siūlomas 5S metodas
„Normalūs“ ir „nenormalūs“ dantų dygimo požymiai

Laisvalaikis

Kur atšvęsti pradinuko gimtadienį? Žurnalistinis redakcijos tyrimas
Keliaujančios mamos dalinasi – svajonių Balis su vaikais
Vaikas prašo augintinio? Specialistė pataria, kaip pasiruošti
„Atostogų parke“ – visada geras oras

Nėštumas

Antrojo vaikelio laukimas – psichologė pataria kaip pasiruošti pokyčiams
Atmintinė nėštumą planuojančioms ir jau besilaukiančioms – ką svarbu žinoti?
Akušerė apie gimdymą namuose: „Vargu, ar aš pati drįsčiau“
Strijos – nemaloni nėščiųjų, paauglių ir sportininkų problema

Receptai

Naminių ledų receptai – nuo egzotiškųjų skonių iki išskirtinių su pipirais ar avokadais. Dalinasi tinklarašis „Mano vaikas valgo viską“
Velykų burtai virtuvėje. Receptais dalijasi tinklaraščio „Paprasta gaminti“ autorė Karina
Ar humusas naudingas žmogaus organizmui?
VERGNANO – itališkos kavos kultūros ženklas, vertinamas pasaulyje jau 150 metų

Tėčiams

Tėčio dienos proga siūlome dovanų idėją tėčiams, kuri bus įveikiama bet kokio amžiaus vaikams
8–12 proc. vyrų yra nevaisingi. Jeigu tai jūsų vyras, perduokite jam – yra gerų žinių
Kūdikio gimimo proga: 11 dovanų idėjų mamai nuo vyro
Tyrimas atskleidė: 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyminės depresijos požymius

Vaiko psichologija

Juda ir garsiai kalba, trukdo kitiems vaikams, nesusikaupia ir elgiasi, kaip jam šauna į galvą. Judrus ar hiperaktyvus?
Vaikas nemoka spręsti konfliktų su draugais? Išmokykite jį sistemos SPRĘSK
Padėkite, namuose „sunkus“ paauglys
Tėvams atrodo, kad ir vaikams reikia tempo, kad išmoktų gyventi šitame pasaulyje. Tačiau vaikams trūksta tiesiog pauzės nieko neveikti

Ekologija

Kaip aš iš paskutiniųjų stengiausi būti „eko“ mama ir kas iš to gimė
Kartą ir visiems laikams – plauti ar neplauti rūšiuojamas atliekas?
Kaip sutvarkyti namus, kad juose būtų kuo sveikiau gyventi vaikui
Tvarios Kalėdos: patarimai, kaip neapšnerkšti planetos per didžiąsias metų šventes

Kelionės

Keliaujančios mamos dalinasi – svajonių Balis su vaikais
Ką su vaikais pamatyti Londone per savaitgalį: mokami ir nemokami objektai
Lekiam į Katovicus? Lina iš instagramo paskyros „Nėra Blogo Oro“ sudarė jums idealų maršrutą
Kelionė į Londoną Hario Poterio pėdsakais sužavės kiekvieną vaiką

Jaunas kaimas

Dėl ko gyvename kaime? Todėl, kad mieste nėra ką veikti
Kodėl vaikams augti kaime iki mokyklos yra nepalyginamai geriau
Sakalas Zacharijus ir jo ožkelės, kurios pozavo net „Playbojui“
Rojus Legų kaime: vilniečių šeima įsuko baidarių verslą ir nepasigenda sostinės

Dovanų kuponas

Dovanų kuponas
saulės apsauga
vitaminai mamoms
Iki pergalės
Mįsliaus dirbtuvės
kepuraitės vaikams

Vaikystės sodas

privatus darželis
batukai vaikams
vežimėliai
dantukų gydymas
batukai
kosmetika moterims
Deinavos baldai vaikų kambariui
Livin - ekologiški ir natūralūs produktai
saulės gojus
Mamos žurnalo prenumerata
kūdikių maistelis
revu klinika
sebamed baby
papuošalai
filharmonija
Zuza.lt - Vaikų prekės
žuvų taukai
dantų klinika
auksomeistrai.lt-300X300
neutral
knygos tėvams

ŽYMOS

Aktyvių mamų zona Antibiotikai Atopinis dermatitas Etnokultūra Garsi mama Gerosios bakterijos Gimdymo baimė Globa Imunitetas Kalbos raida Kalėdos Karantinas Knygos mamoms Knygos tėvams Knygos vaikams Ką veikti su vaiku Kūdikio raida Lieknėjimas Mamų bendruomenės Mažakraujystė Motinystė ir karjera Motinystė svetur Naujos knygos Neišnešiotukas Nevaisingumas Papildomas maitinimas Pirmokas Pogimdyminė depresija Skaitymas Skyrybos Svoris po gimdymo Teatras vaikams Vaikiškos knygos Vaiko raida Vaikystė senovėje Vaikų ir tėvų santykiai viduriavimas Vieniša mama Vilma Grigienė Vitaminas C Vitaminas D Vėlyva motinystė Įvaikinimas Šemeta Žaislai
  • Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata

Sekite mus:

  • Kontaktai
  • Sveiki pirmieji metai
  • Privatumo politika
  • Prenumerata
  • Nėštukė
  • liekna.com

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos