Aprengti vaikus nebrangiai, bet gražiai – toks mamų, vaikštančių į dėvėtų drabužių parduotuves, tikslas. Ir jis beveik visada įgyvendinamas. Juk prekės čia tikrai neblogos.
Pigios gėrybės
Ko jau ko, o prekybos dėvėtais drabužiais vietų netrūksta nė viename Lietuvos mieste, ypač provincijoje. Kai kurios miestietės džiūgauja, kad mažesniuose miestuose ir miesteliuose gyvenančių mamų skonis šiek tiek kitoks, tad vasarą atostogaudamos kaime užsuka ir savo vaikus apiperka visiems ateinantiems metų sezonams.
Anot vienos dėvėtų drabužių parduotuvės pardavėjos, čia dirbančios jau kone 20 metų, kai kurios mamos, anksčiau pirkusios drabužius kūdikiams, dabar jau ieško aprangos paskutinių klasių gimnazistams.
Šeštadieniais apsipirkti traukia su šeima, visu būriu. Ir kodėl netraukti, jei naujų drabužių parduotuvėje už tokį patį pirkinį paklotų kelis kartus daugiau, už sumą, išleistą vienam pirkiniui, dėvėtų drabužių parduotuvėsje galima įsigyti keletą? Kartais mamos „nukauna“ visai naujų suknelių, nertinių ir kitokių drabužių. Net ir garsaus gamintojo. O jei nusišypso laimė, už kelis eurus įsigyja drabužėlį, firminėje parduotuvėje kainuojantį 20–30!
Todėl dėvėtų drabužių parduotuvės – puiki galimybė aprengti vaikus nebrangiais ir gražiais apdarėliais, jie yra tikras išsigelbėjimas gausioms ar nepasiturinčioms šeimoms.
Mamos kartais nuogąstauja, kad tai mirusių vaikučių drabužiai. To sakyti negalima, nes parduotuvėjeprekiaujama užsienyje suaukotais drabužiais, kurie į Lietuvą patenka „šeimyniniuose“ maišuose ir jau dezinfekuoti. Juk vakarietės mamos neretai prisiperka per daug, gauna dovanų, tad vaikai grožybes išauga taip ir nespėję pasipuošti arba vilkėję vos vieną sykį.
Deficitai ir vaiko amžius
„Vaikų apranga prekiauja ne visos dėvėtų drabužių parduotuvės, nes šių prekių kaina maža, o darbo su jomis daug. Mūsų parduotuvė drabužėlių mažiesiems gauna iš didmenininkų, todėl čia užsuka pasižvalgyti tiek nuolatinės, tiek ir atsitiktinės klientės, auginančios vaikus. Užeina ir kukiai, ir net labai nekukliai gyvenančios, kurios ieško gražių, kokybiškų ir žinomos firmos gaminių, kad ir brangesnių.
Jeigu tinka kainos ir kokybės santykis, atsitiktinai užėjusios mamytės mūsų duris praveria ir kitą kartą.
Vasarą – neretai kartu ir su mažais vaikučiais. Mamos dažniausiai perka viršutinius drabužėlius kūdikiams ir darželinukams iki 5 metų (apatiniais neprekiaujame). Pastebėjau, kad ūgtelėjusios mergaitės jau pačios renkasi, kas joms labiau patinka. Tinkamos avalynės būna retai ir labai nedaug, šiuo metu neturime nė vienos, kad ir nudėvėtos, poros, nes vaikai dažniausiai batelius sudėvi. Jei pasitaiko geri batukai, iškart nuperka“, – savo klienčių įpročius ir parduotuvės asortimentą atskleidžia vienos padėvėtų drabužių parduotuvės direktorė.
Pasak jos, vyresniems vaikams kažką gražaus ir mažai dėvėto rasti sunkiau, ypač berniukams, nes jie viską labai sunešioja. Didžiausias deficitas – sportinės kelnytės 4-5 metų berniukams. Vos tik parduotuvė gauna, mamos tuoj pat įsigyja. Nuo 7 metų vaikai tampa mokinukais ir kasdien vilki mokyklines uniformas arba uniformines liemenes, megztinius, švarkus. Todėl dėvėtų drabužių mokinukų mamos perka mažiau. Be to, tokios aprangos pasiūla menka.
Direktorės nuomone, jau praėjo laikai, kai mamos nežinojo, kokie drabužėliai geriau tinka. Dabar net ir močiutės, kurios vaikaičius dažnai apiperka, skaito etiketes, atkreipia dėmesį į audinio sudėtį ir žino, kad tiek naują, tiek dėvėtą drabužėlį, kuris liečiasi prie vaiko kūnelio, būtina išskalbti. Dėvėtų drabužių parduotuvė atgal nieko nepriima. Nebent pirkėja iš anksto paklausia, ar galės grąžinti vaikui netikusią striukytę arba kitą viršutinį drabužėlį. Tačiau dažniausiai mamos nelabai jaudinasi, jei kas nors ir netinka, tuos kelis litus nurašo į nuostolius. Tai daryti prireikia gana retai, nes drabužių etiketėse nurodoma, kokio amžiaus ar ūgio vaikui drabužis skirtas, ir mamos išsirenka tinkamus.
Pirkau ir pirksiu!
Mamos Aistės patirtis
„Dėvėtų drabužių parduotuves aptikau augindama pirmą vaikutį. Įpročio jose apsipirkti nepraradau iki šiol. Esminis ankstesnių ir dabartinių prekių skirtumas – kainos. Dabar jos kur kas didesnės. Deja, dviem vyresniems vaikams jau nepavyksta nieko tinkamo rasti. Be to, jiems ir pataikyti daug sunkiau, nes turi savo nuomonę ir skonį. Net ir perkant visiškai naujų drabužių parduotuvėse įtikti paaugliams sunku, jeigu jiems kas nors nepatinka, nesivilks nė už ką. O štai mažylius apiperku, tik renkuosi daug atidžiau nei anksčiau: ieškau gražių, spalvingų, nenudėvėtų, nenuskalbtų, gal vos porą kartelių vilkėtų drabužėlių. Atsižvelgiu ir į tai, ar jie madingi. Aišku, tokie turi savo kainą, ir sakyčiau, gana nemažą“, – pasakoja keturių vaikų (16 m., 11 m., 4 m. ir 3 m.) mama. Ji mano, kad pirkdama dėvėtus drabužius tikrai nerizikuoja dėl kokybės, nes jau akivaizdu, kad drabužis skalbiamas neblunka, netįsta, nesitraukia ir neyra siūlės.
Aistė pastebėjo, jog dėvėtų drabužių parduotuvėse galima nusipirkti kur kas gražesnių apdarų už turguje pardavinėjamus naujus. Yra buvusi ir brangiose parduotuvėse, bet jose pirko labai mažai – neapsimoka.
Štai visai neseniai dėvėtų drabužių parduotuvėje įsigijo visiškai naują drabužį už 8 eurus, kuris vienoje firminėje parduotuvėje kainuoja per 20 eurų. Prekybos centre Aistė perka tik tada, kai aprangai taikoma 40 proc. nuolaida.
Visus drabužius, kad ir kur pirktų, moteris išskalbia, išlygina, tikrai nedaro nieko kito, nei naujiems.
Avalynės, patalynės ir žaislų neperka, yra įsigijusi tik vienas šlepetes, kurias irgi išskalbė. Pirko ir smėlinukų, šliaužtinukų, nors gydytojai gąsdina, kad vaiką gali išberti.
„Manau, tie gąsdinimai nėra pagrįsti – nė vieno mano vaiko niekada neišbėrė, nė vienas nesusirgo alergija. Juk beveik visi prie kūnelio besiliečiantys kūdikio drabužėliai būna balti arba šviesių spalvų, todėl galima virinti. Ir kas sugalvojo drausti jais prekiauti? Juk dėvėtų drabužių parduotuvėje už tą pačią sumą galima nusipirkti ne vieną drabužėlį, bet visą šūsnį. Dėvėtų drabužių parduotuvės – didžiulė finansinė paspirtis. Aš jose pirkau ir pirksiu. Tik gaila, kad kuo vaikas didyn – tuo pasiūla mažyn. Mergaitėms rasti lengviau, kabo įvairiausių sijonų, suknelių, sarafanų, megztinių, o berniukams aprangos aptinku daug rečiau. Todėl jei ką randu, visada perku net ir ateičiai“, – savo apsipirkimo įpročius atskleidžia mama.
„Mamos, eikite į dėvėtų drabužių parduotuves ir ieškokite. Jose tikrai būna labai puikių, stilingų ir gražių drabužių, kuriais vaikus galite aprengti gražiau nei pirkdamos įprastose parduotuvėse. Net ir suderinti jų spalvas, stilių įmanoma, vieną kartą nuperkant vieną, o paskui prie jo derinant kitus. Aišku, gerų dėvėtų drabužių kaina didesnė, nesitikėkite už eurą nusipirkti labai kokybiškų“, – nuoširdžiai pataria Aistė.
Būkite apdairios!
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija pataria:
Vaikai greitai auga, o nauji drabužėliai brangūs, ne visos šeimos gali įpirkti. Todėl Lietuvoje dėvėtų drabužių parduotuvės yra paklausios. Naudotomis prekėmis leidžiama prekiauti ne tik specializuotose (tik naudotoms prekėms skirtose) parduotuvėse, bet ir prekyvietėse bei kitose prekybos vietose – ten, kur skirtas leidimas.
Dabar reikalavimai dėvėtų tekstilės gaminių ir avalynės prekybai yra paprastesni: prekybos patalpoms nereikia leidimo-higienos paso ir etiketėje nereikalaujama rašyti, kur, kada ir kokiomis cheminėmis medžiagomis dėvėtos prekės buvo apdorotos, siekiant pašalinti augalinės, gyvūninės kilmės kenkėjus ir ligų sukėlėjus. Užtenka pažymėti, kad tai dėvėtas tekstilės gaminys (avalynė) ir nurodyti prekės kainą.
Tik būtina turėti dėvėtų drabužių (avalynės) siuntos dezinfekcijos (dezinsekcijos) pažymėjimą. Be to, visi, prekiaujantys dėvėtais tekstilės gaminiais ir avalyne, privalo įspėti pirkėjus, kad prieš naudojant šias prekes būtina išskalbti, išvalyti ar kitaip pašalinti dezinfekavimo priemonių likučius.
Ar gali parduotuvės darbuotojai pardavinėti savo vaikų išskalbtus drabužėlius? „Galbūt ir nieko nenutiktų, tačiau taip daryti nevalia, nes nėra teisės aktų, kurie tai reglamentuoja. Be to neišspręstas dėvėtų drabužių (avalynės) dezinfekcijos klausimas Lietuvoje“, – sako inspektorė N. Murauskienė
Dažniausi jos ir kolegų randami pažeidimai – tai, kad dėvėtų drabužių parduotuvėse prekiaujama dėvėtu apatiniu trikotažu kūdikiams ir vaikams iki 3 m. (iki 56 dydžio), dėvėta vaikiška avalyne, dėvėtais minkštais žaislais. Šiomis prekėmis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu prekiauti negalima.
Verslininkai, kurie tiekia dėvėtus drabužius (avalynę), išrūšiuoja gautą siuntą, draudžiamas prekes išima ir persiunčia į šalis, kuriose tokiomis prekėmis prekiauti nedraudžiama, arba priima kitokius sprendimus. Kiti didmenininkai visą nerūšiuotą turtą parduoda mažmenininkams. Todėl prekių, kuriomis neleidžiama prekiauti, galima aptikti parduotuvėse, kurių prekiautojai nežino apie šiuos reikalavimus arba tiesiog rizikuoja.
Patarimai
1. Vaikams pirkite iš natūralaus pluošto pagamintą aprangą. Tokia jiems labiausiai tinka.
2. Nematuokite vaikams neskalbtų dėvėtų drabužių. Ypač tų, kurie liečiasi prie nuogo kūnelio (yra dezinfekcinių medžiagų likučių).
3. Nepamirškite, kad naudotą drabužėlį būtina išskalbti, kad jis nesukeltų alergijos (nepašalinti cheminių medžiagų likučiai gali paveikti organizmo imunitetą). Be to, atvežti drabužėliai nors ir dezinfekuoti, nebūtinai yra saugūs, nes parduotuvėje juos papildomai gali būti užkrėtę juos lietę ir matavęsi pirkėjai. Todėl net ir naujus drabužėlius iš dėvėtos aprangos parduotuvės rekomenduojama gerai išskalbti ir papildomai išskalauti. Tuos, kuriuos galima, reikėtų išvirinti. Išskalbtus drabužius padžiaukite lauke arba balkone, kad gerai išsivėdintų. Skalbinius išlyginkite.
4. Nepirkite dėvėtos avalynės vaikams, bent kol formuojasi jo pėda. Dėvėta avalynė yra įgijusi kito vaiko pėdų formą, todėl gali pakenkti augančioms vaiko pėdoms, jas deformuoti bei „kopijuoti“ batą. Taip gali išsivystyti pilnapadystė, šleivumas. Jei yra nors mažiausia galimybė, pirkite naują vaikišką avalynę.
5. Rinkitės apavą lanksčiu padu ir turintį tinkamą pakulnę, su tvirtu užkulniu ir užsegimu.
Raištelių spąstai
Vaikams skirti drabužiai turi būti saugūs, atitikti Europos komisijos standartą, kuris buvo nustatytas atsižvelgiant į vaikų amžių ir raidai būdingą elgseną. Reikalavimai bendri visoms ES šalims, todėl iš Europos į Lietuvą atkeliaujančios prekės dažniausiai atitinka reikalavimus, net kinai, prekiaujantys Lietuvoje, jau prisitaikė. Tiesa, kai kada netinkamų drabužių parduotuvėse aptinkama.
Tarp dėvėtų vaikiškų drabužių gali pasitaikyti tokių, kokiais prekiauti tikrai negalima, net jei jie būtų visiškai nauji, pvz., su aplikacijomis, kuriose formaldehido kiekis yra didesnis už leistiną. Naujais drabužiais prekiaujančiose parduotuvėse tokių radus, tenka išimti iš prekybos. O dėvėtų drabužių parduotuvėse jokie drabužių standartai netikrinami.
Nelaimingų atsitikimų statistika labiausiai nepalanki drabužių virvelėms, kaspinėliams ir raišteliams.
Mažyliai maždaug iki 7 m. (ir vaikai iki 164 cm) įsipainioja į gobtuvo, taip pat ties kaklu esančias virveles, kai žaidžia žaidimų aikštelių įrenginiuose, supasi. Todėl Suomijos vartotojų institucija pasiekė, kad šalyje nebūtų ne tik gaminami, bet ir įvežami drabužiai su įveriamomis virvelėmis gobtuvo ir kaklo srityje nors vaikams iki 120 cm ūgio. Švedai išsikovojo kur kas daugiau – apribojo virvelių naudojimą ir jų ilgį drabužiuose vaikams net iki 170 cm ūgio.
Vyresniems vaikams maždaug iki 14 m. (134-182 cm ūgio berniukams ir 134-176 cm mergaitėms) yra labai pavojingos virvelės ties juosmeniu bei kelnių apatinėmis palankomis, nes jos įsipainioja į dviračius, priveria autobusų durys ar pan. Dėl šios priežasties pasitaiko ne tik sunkių sužalojimų, bet ir žūčių.
5 patarimai
1. Įsidėmėkite, kad jokie pakabukai, traukikliai ant užtrauktukų, jokie kaspinėliai, juostelės, raišteliai bei virvelės drabužiuose mažiems vaikams negali viršyti 7,5 cm ilgį, o sportinių kelnių klešnių galų raišeliai – neturi kaboti žemiau drabužio. Dekoratyvios arba funkcinės apatinių palankų virvelės turi būti prigludusios prie drabužio, kai jis yra užrištas ar užsektas, o kulkšnis siekiančių drabužių apatinių palankų raišteliai turi likti vidinėje drabužio pusėje. Kaip ir visų rankovių galų virvelės (išskyrus rankovių, kurios aukščiau alkūnių, raištelius, jie negali būti ilgesni nei 7,5 cm).
2. Jaunesniojo amžiaus (iki 7 m.) vaikams skirtų drabužių gobtuve draudžiami bet kokie rašteliai, nes mažyliai gali už ko nors užsikabinti ir pasismaugti. Drabužių modeliai su kaklasaičiu turi būti sumodeliuoti taip, kad gobtuvo bei kaklo srityje neliktų laisvų galų.
3. Kelnyčių ir sijonukų, skirtų mažiems vaikams, petnešos turi būti privirtintos ir prie priekinės, ir prie nugarinės dalies.
4. Drabužių, skirtų didesniems vaikams ir paaugliams, įveriamos virvelės negali būti elastinės, išskyrus petnešas ir kaklasaičius.
5. Atsiminti visus reikalavimus, skirtus drabužių puošmenoms, jums gali būti sunku. Geriausia būtų pabandyti įsivaizduoti, kas gali nutikti, kai vaikas žais, lakstys, važinės dviratuku ir pan., vilkėdamas jūsų pirktu drabužėliu.
P.S. Minėti reikalavimai netaikomi specialiems šventiniams drabužiams, teatro kostiumams, specialiajai sportinei aprangai, dėvimai treniruočių ir varžybų, metu, nes tokius drabužius vaikai vilki prižiūrimi suaugusiųjų.
Irena Mickevičiūtė
„Mamos žurnalas“
Aš visoms būsimoms mamytėms rekomenduoju savo vaikeliui būtinai įsigyti bent kelis rūbelius iš merino vilnos. Labai kokybiški, švelnūs ir puikiai nešiojasi. Pati savo vaiką nuo mažens tokiais rengiu, nes jie nepakeičiami žiemos metu. Siūlau ir jums išbandyti. Labiausiai tinkantys ir patinkantys smėlinukai.
Aš seniau irgi pirkdavau dėvėtus drabužius, bet dabar jų kaina tiesiog kosminė. Man pigiau nupirkti 1 kokybišką drabužį vaikui, kuris visus metus bus geras, nei nupirkti 10 senų. Prieš keletą metų suradau „Drabužiai vaikams internetu” http://www.drabuziai-vaikams-internetu.lt ir galiu pasakyti, kad jų kokybė yra nuostabi, o kaina tikriausiai vienintelių įvedus eurą nepadidėjo.