Ištisus šimtmečius mūsų močiutės vystydavo kūdikius į drobinius vystyklus, kol buvo sukurtos vienkartinės sauskelnės. Tėvai lengviau atsikvėpė – nebereikia dažnai keisti, skalbti, virinti, lyginti. O štai dabar vis daugiau šeimų atsisako vienkartinių sauskelnių ir grįžta prie skalbiamų vystyklų. Kodėl?
Vieni numoja ranka – kažkokie viduramžiai! Esą, tai tik beprasmiškas žvalgymasis atgal ir nepagrįsti sentimentai natūralumui. Tačiau šeimos, priėmusios sprendimą atsisakyti vienkartinių sauskelnių, teigia, kad jų žingsnis yra rimtas ir gerai apgalvotas. Pasirodo, tobulėjo ne tik sauskelnės. Linksmais piešinėliais išmargintos grynos vilnos ar ekologiškos medvilnės kelnytės, patogiai užsegamos, puikiai sugeriančios drėgmę – visai nebepanašios į vystyklus, naudotus prieš kelis dešimtmečius. Vis dėl to įdomu, kodėl modernūs, išsilavinę, finansinio nepritekliaus nejaučiantys žmonės nutaria apsieiti be sauskelnių?
Sveikata – tai, kas visiems svarbiausia
Tai bene pirmasis argumentas, kurį pateikia sauskelnių atsisakiusios mamos. „Amerikos nacionalinė vystyklų asociacija teigia – sausa, tai dar nereiškia švaru. Šios asociacijos interneto puslapyje galima rasti tikrai daug įdomios informacijos apie sauskelnių žalą, ir ji paskelbta ne šiandien – taigi, netiesa, kad tyrimų nėra. Daug kam yra žinoma, kad sauskelnės gali sukelti berniukų nevaisingumą. Man buvo netikėta perskaityti, kad tyrimais jau įrodyta, jog sauskelnėse naudojama chemija gali sukelti astmą bei kitas kvėpavimo takų ligas. Aš manau, reikia tik prisiimti daugiau atsakomybės ir pasidomėti, ar iš tikrųjų sauskelnės nekenkia, net jei Lietuvoje apie tai iki šiol nekalbama,“ – savo mintimis dalijasi mama Jurgita, auginanti 1 metų 3 mėnesių sūnų Roką.
„Mano vaikai jau išaugo iš vystyklų, tačiau kartais dar šlapinasi naktimis, todėl po užpakaliukais kloju natūralios vilnos paklotukus. Vilna pasižymi unikalia savybe – gebėjimu suskaidyti šlapimo rūgštį. Ji neutralizuoja ir su šlapimu ar prakaitu išsiskiriančius toksinus. Netiesa, kad vilna yra šiurkšti ir nepatogi medžiaga. Jei taip manote, vadinasi, dar nematėte šiuolaikinių ekologiškos vilnos gaminių kūdikiams! Ir užpakaliuko mano dukrai niekuomet nebėrė, nors vyresnioji, augdama su sauskelnėmis, tokių problemų retkarčiais turėdavo. O natūralus šilkas net ir gydo visokias odos problemas,“ – dėsto mama Erika, auginanti jau dvejus perkopusias pametinukes mergytes, iš kurių pirmoji užaugo su sauskelnėmis, o antroji jas dėvėdavo tik retkarčiais.
Daugelis mamų jau įprato skaityti etiketes ir vertinti visko, kas supa vaiką, sudėtį. „Antrąjį vaikutį auginu su skalbiamais vystyklais ne dėl taupumo, bet dėl sveikatos. Nenoriu nuolat jo laikyti celofane ir šutinti. Visos sauskelnės yra su celofanu!“ – teigia mama Irma, auginanti 7,5 metų ir 1 metų 4 mėnesių berniukus. „Sauskelnių sudėtį pavyko aptikti tik gerokai pasirausus internete: medienos masė, absorbuojati medžiaga (natrio poliakrilatas), alijošius, polietilenas arba polipropilenas (plastmasė), celiuliozė, elastinė medžiaga, kvapai ir dar kažkokios medžiagos, kurių išsiversti nesugebėjau“, – juokiasi Erika. Besirinkdamos drabužėlius kūdikiui, visada ieškome ne sintetinių, o medvilninių ar vilnonių gaminių.
Medikai irgi rekomenduoja vaikus rengti natūralių medžiagų drabužiais. Kodėl ši taisyklė negalioja vaiko užpakaliukui? Ar tai nėra dėmesio verta kūno dalis?“
Dažnai sauskelnių atsisakančios mamos mini ir tą faktą, kad natūraliai vystomi vaikai greičiau pripranta naudotis tualetu. Tačiau medikai teigia, kad vaiką anksčiau sodinti ant puoduko – beprasmiška, nes jis dar neturi švaros poreikio. „Nesutinku“, – prieštarauja Erika. – „Mano pavyzdys akivaizdus. Vyresnioji dukra dėvėjo sauskelnes ir ant puoduko pradėjo sėstis tik 2,5 metų. O jaunesniosios, kuri sauskelnių nedėvėjo, naudotis tualetu net nemokiau! Ji pati pradėjo sėstis ant puoduko būdama 1,5 metų.“ Visos mamos sutinka, kad būna įvairių vaikų, įvairių laikotarpių, tai sėdasi ant puoduko, tai, žiūrėk, priešinasi visomis keturiomis. Tačiau faktas kaip blynas – natūraliai vystomi vaikai kur kas anksčiau įgyja gebėjimą jausti ir valdyti savo kūną.
Ekologija – net ir vienas vaikas gali padaryti daug
Lietuvoje prioritetas atiduodamas vaiko sveikatai, tačiau Europoje ir JAV svarbiausias motyvas, paskatinantis šeimas atsisakyti vienkartinių sauskelnių, yra ekologija.
„Skaičiau, kad vienoms sauskelnėms pagaminti reikia 1 puodelio naftos, o 1 vaikas sauskelnių sunaudoja tiek, kad joms pagaminti reikia 2-3 didelių medžių. Dar yra ir sauskelnių perdirbimo problema, sukeliamas šiltnamio efektas,“ – mąsto Jurgita.
Jai pritaria Erika: „Vienas sauskelnes dėvintis vaikas po savęs palieka toną šiukšlių, kurioms suirti reikia 500 metų. Taigi, galima sakyti, jos yra neyrančios. Pasakykite, kuris žmogus nori gyventi prie sąvartyno? Visi nori, kad sąvartynai būtų kuo toliau, o mažiau šiukšlinti nenori niekas.
Tiesiog žmonės apie tai nesusimąsto. Ar ne geriau yra rinktis medvilninius arba vilnonius vystyklus, kelnytes? Ir nereikia numoti ranka, kad vienas žmogus nieko nepakeis. Vienas kūdikis gali išsaugoti kelis medžius ir žemės neužversti tona nesuyrančių atliekų. O tai jau yra daug.“
„Kita ekologinė problema – tai paplūdimiai“, – tęsia Erika. – „Suprantu, kad karštą dieną dėvėti sauskelnes – tikrai menkas malonumas. Tačiau matyti vandenyje plūduriuojančius mažųjų poilsiautojų „turtus“ – irgi. Nereikia smerkti iš vystyklų neišaugusių vaikų. Jiems šie kūniški procesai yra tokie pat natūralūs, kaip valgymas ar žaidimas, tačiau suaugusieji švara pasirūpinti privalo. Arba surinkti ir išmesti arba, jei nenori šitaip vargintis, užmauti medžiagines kelnytes.“
Kaina – pinigus galima panaudoti geriau
Tai, kad vystyklai kainuoja pigiau, daugelį tėvų supriešina. Vieni teigia, kad savam vaikui negaila nieko ir tiesiog gėda taupyti mažojo žmogučio sąskaita. Kitiems kaina yra svarbus, kartais net lemiamas motyvas, renkantis tarp sauskelnių ir vystyklų. „Finansinis motyvas – beprasmiškas pinigų naudojimas – daug kam atrodo aktualus tik vargingiems kraštams. Bet aš tikrai taip nemanau, nes ir Europoje, ir JAV pabrėžiama finansinė nauda, nors ten pragyvenimo lygis kur kas aukštesnis, ir sauskelnės, palyginus su pajamomis, kainuoja nedaug,“ – svarsto Jurgita. Ji pripažįsta, kad šis argumentas, nors ir ne pats svarbiausias, vis dėlto turėjo įtakos jos sprendimui.
„O kam be reikalo švaistyti pinigus? Sauskelnių reklama – negailestinga. Sauskelnės – vaiko laimės garantas. Užpakaliukas sausas, todėl vaikas linksmas, laimingas, žaidžia, mokosi, tobulėja… Reklama tokia įtaigi, kad mažesnes pajamas gaunantys tėveliai verčiasi per galvą, bet sauskelnėms pinigų randa. Mintis, kad vaiką galima auginti be sauskelnių, net nekyla. Paskaičiavau – kol išmoksta naudotis tualetu, maždaug per dvejus metus, vienas vaikas vidutiniškai sunaudoja 6000 vienkartinių sauskelnių. Taigi vieno vaiko sausas užpakaliukas tėvams kainuoja virš 1000 eurų. Net ir labai geros kokybės kūdikių kelnytės ir vystyklai, įskaičiavus skalbimo sąnaudas, kainuoja kur kas mažiau. Galų gale, su tuo pačiu kelnyčių ir vystyklų komplektu galima užauginti ne vieną vaiką. Be to, taupios ar sunkiai besiverčiančios mamos jas gali pasisiūti ar nusimegzti pačios,“ – sako Erika. – „Sauskelnių atsisakėme tikrai ne dėl taupumo, bet tuos pinigus, kurie išleidžiami sauskelnėms, galima panaudoti kur kas geriau, kad ir ekologiškam maistui ar ekologiškai buitinei chemijai, geros kokybės vaiko drabužiams ar lavinimui.“
Filosofija – tai, kas neapčiuopiama
Nors ir labai neapčiuopiamas, egzistuoja dar ir ketvirtasis motyvas – natūralistinė gyvenimo filosofija. Apie tai kalba nedaug tėvų, gal šis motyvas yra per daug idėjinis, juo sunku ką nors įtikinti. Bet vis dėl to kelios mamos apie tai užsimena. „Pirmasis motyvas – paties vaiko reakcija į vienkartines sauskelnes: pyksta, stumia rankytėmis. Vyresnėlis taip darydavo nuo 5-6 mėnesių,” – juokiasi dar viena mama – Rasa, auginanti 9 metų sūnų ir 3 mėnesių dukrytę. Matyt, jos vaikai iš prigimties natūralistai.
Apie natūralumą gali nepaliaujamai kalbėti ir Erika: „Įsivaizduokite lauke, saulėje džiūstančius vystyklus. Iš karto užplūsta malonūs jausmai. O naujos sauskelnės? Nieko! Natūralios medžiagos turi ne tik paviršių, bet ir dvasinį gylį. Kiekvienas žmogus, nors ir nesąmoningai, tai jaučia. Todėl mus ir traukia natūralios medžiagos. Plastmasiniai vienkartiniai daiktai gal ir yra patogūs, bet negyvi. Be to, vystyklai gali turėti ne tik vieną gyvenimą. Kūdikių kelnytės gali būti dėvimos kitų vaikų, vidinis jų įklotas ar vystyklas gali tapti pašluoste ar paklotuku, naudojama tol, kol susidėvės visiškai. Gal tai iš pirmo žvilgsnio atrodo visai nesvarbu, bet taip nėra. Net ir daiktai turi teisę į ilgą ir gražų gyvenimą.“
Priežiūra – ne taip sunku kaip atrodo
Viskas, apie ką kalbėjo mamos, atrodo suprantama ir svarbu, bet pakalbėkime apie kitą šio „žaidimo“ pusę – skalbimą, vystyklų priežiūrą, sugaištą brangų laiką, kuris galbūt galėjo būti skirtas bendravimui su kūdikiu. „Gyvenimo tempas lygiai toks pat, ar vystyklus, ar sauskelnes vis tiek reikia keisti. Gal čia to žaidimo šiek tiek ir daugiau, nes tenka keisti dažniau, bet pakeitimas teužtrunka keletą minučių. Skalbimui laiko sugaištu nedaug.
Turiu pakankamai vystyklų, kurių užtenka visai dienai, vakare vaikučiui užsegu sauskelnes, o vystyklus sudedu į skalbimo mašiną. Ryte jau jie būna išdžiūvę, taigi vėl naudoju toliau,“ – pasakoja Rasa.
„Kai yra automatinė skalbimo mašina, skalbimas – ne problema, lieka tik pasirūpinti džiovinimu. Kad gyvenimas sunkesnis, tikrai nemanau, reikia tik pasirinkti patogią vystyklų sistemą, o kad sudėtingesnis, tai taip – sauskelnių visur nusipirksi, o normalių medžiaginių vystyklų Lietuvoje pirkti nemačiau, viską susipirkome Airijoje,“ – sunkesniu gyvenimu netiki ir Jurgita.
„Natūraliai vystomas vaikas greičiau išmoksta naudotis tualetu, todėl „skalbimo periodas“ trunka daugiausiai 2 metus. Palyginkite tai su 3-4 metais, kai turite pirkti ir tempti namo didžiules pakuotes sauskelnių, o po to rūpintis dar didesnių šiukšlių maišų išgabenimu. Be to, niekada nereikia galvotrūkčiais bėgti į parduotuvę, kai staiga supranti, kad tos suterštos sauskelnės, kurias laikai rankose, buvo paskutinės,“ – juokiasi Erika. – „Be to, šiuolaikiniai vystyklai yra labai patogūs. Natūralios vilnos kūdikių kelnytės sulaiko drėgmę ir palaiko optimalią temperatūrą, todėl visai saugu ir patogu su jomis kūdikį migdyti ar eiti į lauką – tikrai nesušals ir nesušus. Jų nereikia skalbti dažnai. Pakanka gerai išvėdinti – nebelieka net šlapimo kvapo. Jų yra įvairių dydžių ir pluoštų, įvairių spalvų, papuoštų įvairiausiomis aplikacijomis, galima nesunkiai išsirinkti tas, kurios tiks vaikui ir atitiks tėvų reikalavimus,“ – tikina ir Erika.
Lieka tik pasidžiaugti mamų entuziazmu, padėkoti už pokalbį ir palinkėti kuo geriausios kloties!
„Mamos žurnalas“
