Dantų ėduonies susidarymą lemia du veiksniai: dantų apnašų bakterijos ir angliavandeniai. Dantų apnašų bakterijos, kaip ir žmogaus organizmas, naudoja tuos pačius angliavandenius. Jie ant dantų patenka su įvairiais maisto produktais.
Angliavandenių turinčiam maistui patekus į burną dantų apnašose esančios bakterijos per 5 min. padidina burnos rūgštingumą. Atsiradusios rūgštys, ten kur yra daugiausiai apnašų, pradeda tirpdyti paviršinį sluoksnį emalę – prasideda dantų ėduonies formavimosi procesas. Padidėjęs rūgštingumas dažniausiai laikosi apie 20 min., kol seilės neutralizuoja padidėjusį rūgštingumą iki mažiau pavojingo dantims. Pavojingai padidėjęs rūgštingumas gali išsilaikyti ir iki 2 val.
Tai priklauso nuo suvalgyto cukraus ir angliavandenių tipo: ar buvo valgomas gryno cukraus turintis maistas, ar cukraus pateko valgant vaisius, uogas, medų, saldžius pyragaičius, geriant pieną ir jo saldžius produktus, pvz., jogurtą. Kaip ilgai saldumynai buvo burnoje ir kaip dažnai buvo valgomi saldumynai.
Kuo ilgiau ir dažniau dantys maudėsi angliavandenių vonioje, tuo didesnė ėduonies susidarymo rizika.
Ėduonies susidarymui ne mažiau svarbu ir maisto konsistencija, pvz., ar patekę į burną angliavandeniai greitai iš jos pasišalina, ar jie prilimpa prie dantų, ar neprilimpa, pvz., obuoliai, bananai. Energingai tuojau pat po valgio skalaujant burną vandeniu galima pašalinti maisto likučius. Skalavimo „meno“ jau galima išmokyti 18-24 mėn. vaikus, tuomet, kai jie supranta, ko iš jų norima. Suprantama, mažylio autoritetai – mama, tėtis ar močiutė – turi nuolat daryti tą patį ir rodyti, kaip tai daroma.
| Maistas | Maisto likučių kiekis vienetais išskalavus burną | |
| Po 1 minutės | Po 5 minučių | |
| Karamelė | 16 | 0 |
| Drebučiai | 7 | 1 |
| Šokolado, karamelės, riešutų patiekalai | 26 | 1 |
| Šokolado, karamelės patiekalai | 15 | 0,1 |
| Riešutų sviestas | 59 | 9 |
| Džiovinti vaisiai | 37 | 2 |
| Razinos | 4 | 0,2 |
| Pieniškas šokoladas | 0,3 | 0 |
| Pyragaičiai su kremu | 6 | 0 |
| Avižiniai patiekalai | 90 | 44 |
| Balta duona ir panašūs gaminiai | 2 | 0 |
| Bulvių traškučiai | 48 | 11 |
| Bananai | 0,3 | 0 |
| Obuoliai | 0 | 0 |
Ar tinka vaikams džiovinti vaisiai
Jokie džiovinti vaisiai, nesvarbu, ar jie sudžiovinti namuose, ar įsigyti parduotuvėje, savo maistine verte neprilygsta šviežiems vaisiams, uogoms, daržovėms. Džiovintose vaisiuose nebėra daugelio juose buvusių biologiškai aktyvių medžiagų, bet lieka mineralinės medžiagos, narveliena, angliavandeniai, kurie suteikia malonų skonį. Džiovintuose vaisiuose, įvairiuose riešutuose gali pasitaikyti mikroskopinių grybelių, kurie išskiria pavojingus nuodus, vadinamus mikotoksinais. Jie gali sukelti ūmias ir lėtines ligas.
Mikotoksinus gaminančių grybelių gali pasitaikyti ne vien džiovintuose vaisiuose, bet ir puvėsio pakenktuose obuoliuose ir kituose vaisiuose, uogose, daržovėse, net virtoje uogienėje, jei jos paviršiuje atidarę stiklainį aptinkama pelėsio „kepurė“, netinkamai gamintojų bei pardavėjų ir namuose laikomose kruopose, miltuose.
Pastebėjus nors mažiausią bet kurio produkto, net ir duonos, apipelijimą – jo nevartokite, nes ne visus produktus namuose įmanoma pakaitinti 145-165°C temperatūroje, kurioje suyra iki 50 proc. mikotoksinų.
Negalima spausti sulčių iš net ir nedaug įpuvusių bet kokių vaisių, uogų, nes pelėsiniai grybeliai greitai dauginasi. Negalima vartoti apipelijusių, praradusių natūralią spalvą, pradėjusių pūti vaisių, daržovių, grūdų, apipelijusios mėsos ir jų produktų.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
