
Nėštumo metu reikėtų reguliariai lankytis ne tik pas ginekologą, bet ir pas odontologą. Būsimos mamos dantys per tuos devynis mėnesius irgi patiria nemažai išbandymų.
Konsultuoja burnos higienistė Kristina Paužienė.
Ar tikrai per nėštumą moters dantys netenka kalcio
Šiuo periodu būsimos mamos turėtų skirti daugiau dėmesio burnos ertmės priežiūrai. Nėštumo metu padidėja įvairių mineralinių medžiagų, baltymų ir vitaminų poreikis. Esu girdėjusi iš nėščių moterų tokį posakį, kad vaikas „išsiurbia“ kalcį. Tyrimai rodo visai ką kita, pats nėštumas dantų nepažeidžia.
Mineralinės medžiagos, esančios danties emalyje ar pulpoje, niekur nedingsta.
Jei būsimos mamos mityboje yra nepakankamai kalcio, fosforo, geležies tada naudojamos jos pačios organizmo atsargos.
Pagrindinis mineralinis elementas yra kalcis ir jis labai svarbus besivystančiam vaikeliui kaip statybinė medžiaga kaulams ir dantims: 4–5 nėštumo savaitę turi didelės įtakos būsimo vaikelio dantų užuomazgoms susidaryti, 9–12 nėštumo savaitę reikalingas dantų mineralizacijai. Būsimos mamytės turėtų pasitikrintų sveikatą, ar pakanka visų mikroelementų ir reikalingų mineralinių medžiagų, kad neeikvotų savo organizmo rezervo.
Nėštumo metu dėl nesuderintos mitybos, gausaus angliavandenių vartojimo, nepakankamo vandens kiekio, netinkamos asmens burnos higienos priežiūros, sumažėjusio seilių kiekio ir pH burnoje gali pradėti vystytis ėduonis ir emalio erozijos.
Seilių pH sumažėja dėl angliavandenių skilimo burnoje iki rūgščių, valgant rūgščius maisto produktus, taip pat dėl refliukso, esant virškinamojo trakto sutrikimams, tokiems, kaip rytinis vėmimas ir pykinimas. Susidaro rūgšti terpė, kuri skatina dantų demineralizaciją, vėliau – ėduonies atsiradimą.
Kada tikrintis pas odontologą
Besilaukiančios mamos turėtų pasitikrinti burnos sveikatą dar prieš nėštumą ir skirti didesnį dėmesį burnos ligų prevencijai, profilaktikai. Kai pastoja, moteris kreipiasi į šeimos gydytoją, paskui – į ginekologą. O kada reikėtų apsilankyti pas burnos priežiūros specialistą? Mes rekomenduojame kreiptis į burnos priežiūros specialistą prieš planuojant nėštumą arba iki 12 nėštumo savaitės. Specialistas įvertins burnos būklę, aptars gydymo planą, rekomenduos burnos priežiūros priemones. O atlikti profesionalią burnos higieną ir gydyti dantis rekomenduojama antruoju nėštumo trimestru.
Šiuo periodu gali būti atliekama profesionali burnos higiena ultragarso aparatu, rankiniais instrumentais, dantys nupoliruojami oro abrazijos būdu ir poliravimo pasta. Tuo metu aiškinama asmeninė burnos higiena ir parenkamos priežiūros priemonės pagal poreikį. Trečias vizitas rekomenduojamas 29–41 nėštumo savaites. Šiuo metu pacientė kviečiama kontroliniam vizitui – įvertinti burnos būklę. Jei skiriame ketvirtą vizitą, dažniausiai jis būna po gimdymo. Po gimdymo nėščioji susiduria su hormonų kaita, burnoje padaugėja mikroorganizmų, dėl to patinti ir kraujuoti dantenos.
Kokios burnos priežiūros priemonės rekomenduojamos nėštukėms

Jei nėščiosios burnos higiena yra puiki, tai nieko specialaus daryti ir nereikia. Tačiau dažnai pacientėms nėštumo hormonai apsunkina burnos būklę.
Dažnai nėščiųjų dantenos pasidaro jautresnės, jos kraujuoja, padidėja kapiliarų pralaidumas. Dėl padidėjusio vandens kiekio jungiamajame audinyje, dantys pasidaro paslankūs. Prasta burnos higiena – kuomet nepašalinami maisto likučiai, ant dantų paviršių gausu minkšto bakterinio apnašo. Esant tokiai būklei, pasireiškia dantenų uždegimas, vadinamas nėščiųjų gingivitu. Pacientė turėtų rinktis labai minkštą dantų šepetėlį su maža galvute, naudoti tarpdančių siūlą ir tarpdančių šepetėlį, dantis valyti du kartus per dieną ryte ir vakare.
Reikėtų nepamiršti liežuvio. Bakterijos, esančios ant liežuvio, sukelia dantų ir dantenų ligas, todėl labai svarbu įprasti kasdien valyti ne tik dantis ir tarpdančius, bet ir liežuvį. Tokios veikliosios medžiagos, kaip arbatmedis, enoksolonas (iš saldymedžio šaknies), alijošius, medetka, arbatmedis, esančios pastose, pasižymi antiuždegiminiu ir antibakteriniu poveikiu. Galima naudoti ir chorheksidiną. Tyrimais įrodyta, kad chlorheksidinas nėra kenksmingas. Pastas ir skalavimo priemones reikėtų rinktis su minimaliu veikliosios medžiagos kiekiu – iki 0,12 proc.
Jeigu burnoje yra ėduonis, dantys yra jautrūs, apnuoginti kakleliai, pacientė jaučia karštį, šaltį, tada reikėtų rinktis pastas, saugančias dantis nuo ėduonies ir nuo jautrumo. Tinka pastos, kurių sudėtyje yra fluoro, kalcio, kalio, ksilitolio. Ksilitolio yra ir gumoje.
Burnos ir dantų ligų profilaktikoje atsirado naujų produktų su probiotikais, pastų su bioaktyviu stiklu ir fluoru, kofermentu Q10, gelių su kalcio fosfatais. Specialistų rekomenduojamos profilaktikos priemonės, tokios kaip ilgalaikiai floravimo būdai, taikomi ankstyvojo karieso prevencijai.
Nėščioji turėtų kreiptis į burnos priežiūros specialistą, kuris įvertins burnos būklę ir parinks tinkamas burnos priežiūros priemones.
Vėmimas ir dantys
Daugelį nėščiųjų rytinis pykinimas ir vėmimas lydi visą nėštumą, tai gali turėti įtakos emalio demineralizacijai ir rūgštinei erozijai dantų paviršiuose.
Skrandžio sultys po vėmimo patenka į burną ir skatina dantų emalio erozijos susidarymą. Literatūroje rašoma, kad tai vyksta dėl susilpnėjusio ezofaginio sfinkterio ir padidėjusios gimdos spaudimo sukelto refliukso. Dažniausiai iš karto po vėmimo, kai skrandžio sultys patenka į burną, nereikėtų pulti valyti dantų mechaniškai, o paprasčiausiai burną praskalauti vandeniu arba sodos tirpalu.
Kuo skalauti burną, kad nebūtų nemalonaus kvapo? Nemalonus kvapas atsiranda dėl blogų dantų valymo, kraujavimo iš dantenų, gilių dantenų kišenių, burnos sausumo. Nemalonų burnos kvapą galima panaikinti mėgstamo skonio kramtomąja guma be cukraus su ksilitoliu. Praskalauti burną vandeniu. Vanduo neutralizuoja burnos ertmėje pH, skatina seilių išsiskyrimą, išvalo burnos ertmę nuo bakterijų. Galima rinktis skalavimo skystį su hialuronu, kuris padeda kovoti su nėštumo metu atsiradusiu gingivitu, malšinti dantenų skausmą ir paburkimą.
Kai norisi ištisai užkandžiauti
Nėščios moterys ištisai nori mėgautis maistu, tačiau turėtų vengti tai daryti labai dažnai. Dažni užkandžiavimai, ypač džiovintais vaisiais, saldainiais pyragėliais, yra pavojinga, nes šie produktai ilgai išsilaiko burnos ertmėje, prilimpa prie dantų paviršių. Jei nuolat maitinimasi minkštos konsistencijos maistu, savaime blogiau apsivalo dantys, greičiau susiformuoja mikrobinė dantų plėvelė, susidaro sąlygos kauptis baltajam dantų apnašų sluoksniui bei maisto liekanoms ant dantų paviršių.
Jei labai norisi tokio maisto, po valgio burnos ertmę reikėtų praskalauti burną vandeniu.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai