Iki naujų mokslo metų skubėsime su vaikais apsilankyti dantų apžiūrai, o jeigu reikia, – išgydyti visas skylutes bei padengti dantukus silantais. Sėkmė, jeigu gydytojas odontologas per apžiūrą neranda nė vieno pažeisto dantuko. Dažniausiai vis dėlto prireikia gydymo.
Gydyti dantis mažiems vaikams – iššūkis. Vaikai ir net jų tėveliai turi su dantų gydymu susijusių baimių. Vizito metu vaikus aplanko įvairios emocijos, kurios ne visuomet yra tik teigiamos. Vaikų odontologui tenka visa tai suvaldyti ir dar atlikti savo darbą kokybiškai. Ne visada pavyksta susitarti su vaiku ir išgydyti dantukus, todėl kartais taikome ir papildomas priemones, tokias kaip sedacija ar bendroji nejautra.
Apie tai kalbamės su klinikos „Denticija“ specialistais: gydytojais vaikų odontologais Egle Vitaite, Rūta Minkevičiene ir Nerijumi Zaku.
Dantukai prižiūrėti, bet vis tiek sugedo…
Šiais laikais tėveliai puikiai informuoti, kad dantys yra didžiulis turtas, todėl juos reikia tausoti, saugoti, prižiūrėti, puoselėti. Higienos standartai labai aukšti, naujovių, skirtų vaikų dantų priežiūrai, pasirodo nuolatos. Tėvai labai apsiskaitę, aktyvūs socialiniuose tinkluose. Pagalbinių priemonių irgi gausu: nuo įprastų iki vieno danties ar elektrinio šepetėlio, tarpdančių siūlų, laikmačių, irigatorių, apnašą dažančių tablečių.
Tiek toli pažengę dantų higienos srityje turėjome pamiršti kelią pas vaikų odontologus, tačiau taip neatsitiko. Kartais sugenda net labai gerai prižiūrimi dantys. Ar visada higiena yra vienintelė priežastis, dėl ko vaiko dantys gali gesti?
„Ėduonies atsiradimą lemia ne vienas, o keletas veiksnių: kiek stiprūs ir kokios formos dantukai išdygo, kokios bakterijos vyrauja vaiko burnoje, mitybos ir higienos įpročiai. Net ir toje pačioje šeimoje augantys vaikai gali valgyti skirtingu dažnumu, mėgti skirtingus maisto produktus, vienas vaikas gali labiau mėgti saldumynus, o kitam labiau reikės mėsos. Vieni dantukai bus minkštesni, kiti kietesni, vieni turės gilias vageles, kuriose gali užsilaikyti maisto likučiai, o kiti vaikai turės lygius, sekliomis vagelėmis dantukus. Vieno vaiko dantukai dygsta su tarpeliais, kito stipriai susiglaudę – sudarantys sąlygas maisto likučiams ten įstrigti ir daryti savo juodą darbą. Vitamino D kiekis, magnio ir kalcio pasisavinimas irgi gali būti vienas iš veiksnių, lemiančių skirtingą toje pačioje šeimoje augančių vaikų dantų būklę. Jeigu nerandame priežasties kitose srityse, pravartu pasitikrinti, ar nėra šio vitamino trūkumo“, – pasakoja gydytojas vaikų odontologas Nerijus Zakas.
Per kiek laiko atsiranda skylutė
Daugumos šių gydytojo išvardintų veiksnių pakeisti negalime. Dantukai prasikala tokie, kokie yra užprogramuoti genetiškai. Ką mes galime ir turime padaryti – tai rūpintis individualia burnos higiena, riboti saldžius užkandžius tarp valgymų arba švęsti saldumynų dieną kartą per savaitę, reguliariai (dukart per metus, jei gydytojas nenurodo dažniau) atvesti vaiką pas gydytoją odontologą apžiūrai. Ar galime mes, tėvai, laiku pastebėti visas dėmeles ir šešėlius dantyse ir taip užkirsti kelią dantų gydymui?
Gydytoja vaikų odontologė Eglė Vitaitė sako: „Dažnai tėveliams atrodo, kad skylutė atsirado per kelias savaites, tačiau iš tikrųjų ėduonį jau buvo galima pamatyti anksčiau, tik jis nebuvo toks pastebimas nepatyrusiai akiai, nes dar nebuvo įlūžęs danties viršutinio sluoksnio – emalio – „stogelis“. Dažniausiai dantys pradeda gesti arba vagelėse, arba iš tarpdančių. Iš pradžių galima pastebėti pabalimą, nedidelį šešėlį, o problemai gilėjant galų gale išlūžta viršutinis sluoksnis ir atrodo staiga atsiranda skylutė“.
Pirmąjį vizitą pas vaikų odontologą kviečiame planuoti jau išdygus pirmajam vaiko dantukui, vėliau (jei viskas gerai, ir gydytojas nenurodo atvykti anksčiau) vizitai turėtų būti planuojami kas pusmetį. Visoms besilaukiančioms mamoms labai nuoširdžiai rekomenduoju savo gydytojų odontologų paprašyti pagrindinės informacijos apie būsimo vaikelio burnos priežiūrą. Kiekvieno apsilankymo metu įvertiname vaiko dantų ir sąkandžio būklę, tėveliams akcentuojame, kuriuos dantis ir kaip geriau išvalyti, aptariame mitybos įpročius ir kitus kasdienius dalykus (pvz., kaip vaikas kvėpuoja). Tokie reguliarūs susitikimai ne tik kuria pasitikėjimo aplinką, mezga draugystę tarp vaiko ir odontologo, bet ir leidžia mums, gydytojams, pastebėti ankstyvuosius ėduonies požymius ar sąkandžio problemas ir laiku suteikti pagalbą, – dalinasi gydytoja vaikų odontologė Rūta Minkevičienė.
Daugybinis kariesas: vaiko metai +2
Daugelis iš savo vaikystės prisimename, kad, jei sugedusių pieninių dantų neskaudėdavo, niekas jų ir negydydavo. Šis požiūris dabar atrodo atgyvenęs ir neetiškas.
„Pieninius dantis gydyti būtina, jie atlieka daugybę svarbių funkcijų: kramtymo, kalbėjimo (padeda taisyklingai tarti raides), estetikos, socialinę ir vietos išlaikymo funkciją. Burnoje esantys sveiki dantys laiko vietą vėliau dygsiantiems nuolatiniams dantims. Anksti netekus ar turint sugedusius ir negydytus pieninius dantis, prarandama vieta ir padidėja tikimybė ateityje turėti susigrūdusius, burnoje netelpančius nuolatinius dantis“, – sako gydytojas vaikų odontologas Nerijus Zakas.
Jam pritaria ir gydytoja vaikų odontologė Rūta Minkevičienė: „Su sugedusiais dantimis burnoje vaikas vaikšto tarsi su „tiksinčia bomba“. Taip, ir pieninius negydytus dantis gali pradėti skaudėti (ir net labai). Nusilpus vaiko imunitetui, ligos atveju vaikas gali net ištinti. Nuolatinė infekcija burnoje yra iššūkis visam vaiko organizmui.
Tėveliai nustemba ir išsigąsta, kai išgirsta terminą „daugybinis ėduonis“. Daugybiniu ėduonimi gydytojai vadina situaciją burnoje, kai vaikas turi bent dviem skylutėmis daugiau sugedusių dantų, nei vaikui yra metų. Vienerių metų vaikui tai bus trys sugedę dantys, penkerių – septyni ir t.t. Šiandien visiems žinoma liūdna statistika, kai su daugybiniu ėduonimi pas gydytojus atkeliauja vis daugiau mažamečių vaikų.
Vaikas priešinasi dantų gydymui
Gydytojai ant pirštų gali suskaičiuoti mažuosius pacientus, kurie „šaltais nervais“ gulasi į kėdę ir kantriai laukia, kol gydytojas atliks manipuliacijas burnoje. Be abejo, yra tokių vaikų, kurie puikiai bendradarbiauja.
Vis dėlto grįžkime prie dažniau pasitaikančios situacijos: vaikui diagnozuotas ėduonis, jam dveji, treji metai, jis odontologo kėdėje nesižioja, muistosi, verkia. Tuomet turime spręsti, kokiu būdu gydysime vaikui dantis. Galbūt vienoje situacijoje rinksimės sedaciją, o kitoje – gydymą taikant bendrąją nejautrą. Tai labai individualu.
„Tiek pasiūlyta sedacija, tiek bendroji nejautra (ji ypač) tėveliams kelia nerimą ir daugybę klausimų. Bijoti normalu, todėl labai svarbu tėvams suteikti informaciją: kodėl renkamės vieną, o ne kitą būdą, kokio rezultato visi siekiame?
Visi suprantame, kad vaikai – emociškai jautriausia pacientų grupė. Jiems pritrūksta kantrybės ramiai išsėdėti visą procedūros laiką odontologo kėdėje arba pagal savo amžių jie net nėra pajėgūs ištverti, pvz., nuskausminimo procedūros ir kitų nesmagių pojūčių gydymo metu. O jei dar įsijungia baimės veiksnys… Tuomet į pagalbą turime pasitelkti papildomas priemones.
Praktikoje gali būti taikoma sąmonės neslopinanti sedacija. Ji veikia trumpiau ir per ją išgydomi 1–2 dantys.
Kitos alternatyvos – intraveninė (ilgoji) sedacija ir bendroji nejautra. Jų metu vaikas užmigdomas. Tėvai gali jaustis saugiai – šios procedūros atliekamos dalyvaujant gydytojui anesteziologui–reanimatologui.
Gydymas, taikant intraveninę sedaciją ar bendrąją nejautrą, tinkamas tuo atveju, kai vaikas turi labai daug ir smarkiai pažeistų dantų, nes jų metu yra sutvarkomi visi pažeisti dantys, ir vaikas gali toliau džiaugtis sveikais ir gražiais dantukais,“ – sako gydytoja vaikų odontologė Eglė Vitaitė.
Pasak gydytojos, gydymas su trumpąja sedacija ne visada yra veiksmingas, kartais vaikai ne nurimsta, o kaip tik yra papildomai sužadinami, sustiprėja jų gynybiniai mechanizmai. Bendroji nejautra, intraveninė sedacija yra taikoma, kai gydomas psichologiškai gydymui nepasiruošęs vaikas ir yra daug arba labai smarkiai ėduonies pažeistų dantukų. Jeigu gydymo metu, pritaikius trumpąją sedaciją, reikėtų kelių vizitų, kiekvieno jų metu vaikas turi būti sveikas, nesirgti, nesloguoti, toks gydymas gali užsitęsti labai ilgai, ir dantukų būklė per tą laiką gali smarkiai pablogėti. Kiekvieno vizito metu „prarandama visa diena“, tėveliai turi turėti laisvadienį.
Tiek socialiniu, tiek medicininiu požiūriu kartais gal vis dėlto reikėtų ryžtis ilgesnei procedūrai, kurios metu išgydomi visi dantys iš karto? Kurį kelią pasirinkti, gali pasakyti tik gydytojas, įvertinęs jūsų situaciją.
Ar sedacijai/bendrajai nejautrai reikia kaip nors ruoštis? Visų sedacijų metų būtina sąlyga, kad vaikas būtų sveikas, nepriklausomai nuo to, kokios sedacijos rūšį renkasi gydytojas ir tėvai. Prieš procedūrą vaikas turi būti bent šešias valandas nevalgęs ir bent dvi valandas negėręs.
Galimybių gydyti vaiko dantis dabar turime tikrai daug: nuo nuoseklaus paruošiamojo darbo ir didelio džiaugsmo, kad vaikas bendradarbiauja ir jam pavyko, iki greito ir patogaus gydymo taikant vienokią ar kitokią sedaciją, bendrąją nejautrą.
Labai svarbu tame gydymo kelyje rasti vaikus mylintį ir patirtį dirbant su vaikais turintį gydytoją odontologą bei patikimą ir didelį įdirbį turinčią kliniką. To jums mes visi ir linkime.
Jei turite daugiau klausimų apie šią paslaugą ar norėtumėte užsiregistruoti profilaktiniam vizitui, – nedvejodami susisiekite! Registruotis pas mūsų specialistus galite internetu arba paskambinę tiesiai į norimą kliniką.
Vilniuje registruotis galite telefonu +370 527 09125
Kaune – +370 372 20202
Klaipėdoje – +370 650 94848
Daugiau informacijos rasite www.denticija.lt (Vilnius, Kaunas) bei www.danvite.lt (Klaipėda)
