Šiandien odontologinės procedūros pacientus gąsdina vis mažiau – baimę numalšina taikoma nejautra. Visgi ši procedūra apipinta įvairiais mitais, o tarp skirtingų nejautros rūšių lengva pasimesti. „Vilniaus implantologijos namų“ anesteziologė Asta Bliūdžiūtė sako, kad tokios procedūros yra visiškai saugios, o tarpusavyje skiriasi poveikiu. Ji taip pat teigia, kad nejautros efektyvumas iš dalies priklauso ir nuo paciento – reikia ateiti deramai pasiruošus.
Skiriasi poveikiu
Skirtingos nejautros rūšys tarpusavyje skiriasi poveikiu ir jo trukme, o tinkamiausią nuskausminimo būdą specialistas parenka individualiai pagal gydymo sudėtingumą ir paciento poreikius.
„Nejautra yra bendras terminas, apimantis įvairias anestezijos rūšis – vietinę, regioninę nejautras, bendrąją narkozę. Dar viena dažnai sutinkama nejautros rūšis yra sedacija, arba kitaip dalinė anestezija, kuri sukelia būseną nuo atsipalaidavimo iki ramaus miego“, – teigia A. Bliūdžiūtė.
Baimei sumažinti pacientui užtenka lengviausios sedacijos, t. y. suvartoti odontologo priskirtą geriamųjų ar purškiamųjų vaistų dozę. Visgi populiariausia tarp suaugusiųjų yra intraveninė sedacija, kai vaistai leidžiami tiesiai į veną. Pacientas atsipalaiduoja, nejaučia skausmo, tačiau išlieka budrus ir bendradarbiaujantis, o prireikus sedaciją galima pagilinti bei tęsti gydymą.
Bendroji narkozė, pasak anesteziologės, suaugusiems taikoma tik sudėtingų ir ilgų procedūrų metu arba, kai pacientas turi ypač didelę dantų gydymo baimę.
Vaikams – pagal gydymo trukmę
Pasak klinikos atstovės, mažiesiems pacientams tinkamiausias nejautros būdas parenkamas pagal gydymo procedūros trukmę. Visgi populiariausia yra kaukinė sedacija.
„Ant veido uždedama speciali kaukė, į kurią reikia pakvėpuoti keletą kartų, kol užmiegama. Procedūra saugi ir lengvai kontroliuojama, po jos greitai atsigaunama. Tačiau jos poveikis – trumpas, tad kol vaikas miega galime spėti sutaisyti tik vieną dantį ar pakoreguoti pasaitėlį“, – teigia A. Bliūdžiūtė.
Ilgesnėms ir sudėtingesnėms procedūroms, dėl saugumo vaikams rekomenduojama bendroji narkozė. Jos metu vaikas giliai ir ilgai miega, nejaučia skausmo, o jo kvėpavimo takai apsaugojami specialiu intubaciniu vamzdeliu. Šis būdas dažnai pasirenkamas gydant judrius vaikus, nes kiekvienas ne laiku atliktas judesys gali sutrikdyti gydymą.
Nekenkia sveikatai
Nepaisant pažangių technologijų, šios gydymą lengvinančios procedūros vis dar apipintos įvairiais mitais. Pasak gydytojos, pacientai ne tik teiraujasi dėl ilgalaikio nejautros poveikio, bet ir, kiek tokių procedūrų apskritai galima turėti.
„Apibrėžto skaičiaus nėra – gali būti taikoma tiek narkozių, kiek reikia paciento gerovei užtikrinti. Neretai išgirstame klausimų, ar po procedūros lengva pabusti, ar nesuprastės atmintis. Noriu nuraminti, kad visai tai yra tik mitai – šių dienų narkozės yra ne tik efektyvios ir greitos, bet ir ypač saugios. Nemalonūs reiškiniai po nejautros, tokie kaip pykinimas, vėmimas ar alerginės reakcijos, taip pat pasitaiko retai“, – sako A. Bliūdžiūtė.
Nepriklausomai nuo nejautros tipo, visos procedūros metu yra stebimos paciento gyvybinės funkcijos, tad bet koks nukrypimas nuo normos iškart bus pastebėtas.
Svarbus tinkamas pasiruošimas
Planinė nejautra atliekama tik visiškai sveikiems pacientams, tad net ir jaučiant lengvus peršalimo simptomus, procedūrą rekomenduojama atidėti.
„Prieš gydymą su nuskausminimu reikėtų ateiti ne tik sveikiems, bet ir nevalgius bent šešias valandas. Skysčių reikėtų nevartoti bent tris valandas. Rekomenduojame apsirengti patogiai ir lengvai, kad būtų nesunku atsiraitoti rankovę leidžiant vaistus“, – pataria specialistė.
Ji taip pat priduria, kad iš anksto anesteziologą reikėtų įspėti, jei anksčiau po nejautros procedūrų esate susidūrę su nemaloniu šalutiniu poveikiu, turite alergijų ar vartojate medikamentus.
