Ar pas jus rodomi filmukai? Tokį klausimą bene dažniausiai užduoda tėvai, bandydami savo vaikui parinkti tinkamiausią odontologijos kabinetą. Biomedicinos mokslų daktarė, ilgametė vaikų odontologė Rasa Račienė teigia, kad Lietuvoje daugėja vaikų, kurie nenori ar bijo gydytis, todėl gydytojams išauga poreikis būti ne tik savo srities specialistais, bet ir puikiais psichologais.
Su Z karta susikalbama per vaizdus
Jei prieš 20-30 metų į odontologo kabinetą atvestam vaikui užtekdavo paaiškinti, kas bus, ar jį vienaip ar kitaip įkalbėti, šių dienų vaikui to nepakanka. Po 2003 metų gimę Z kartos vaikai pasižymi stipriau išreikštu hiperaktyvumu, jiems sunkiau nustygti vienoje vietoje, todėl reikia papildomų sudominimo ir įtraukimo priemonių.
„Vaikystės patirtys odontologo kėdėje tikrai įsimena ilgam, tad puiku, jei pavyksta pasiekti, kad jos nebūtų labai skaudžios. Tiesa ta, kad šiuolaikiniai vaikai truputį sudėtingesni, ne tokie kantrūs, sukalbami ir besąlygiškai paklūstantys tėvų ar gydytojo autoritetui. Vien tik kalbantis su jais susitarti ne visada pavyksta“, – skirtumus nuo ankstesnių kartų vardija odontologė.
Jos teigimu, situaciją palengvina tai, kad vaikai yra įpratę prie šiuolaikinių technologijų, įvairių žaidybinių elementų – tai sudaro daugiau galimybių rasti bendrą kalbą, nurimti ir pasitikėti gydytoju.
„Gydytojas turi būti atitinkamai pasiruošęs ne tik kaip specialistas, bet ir kaip psichologas: žinoti, kaip kalbėtis, ką sakyti, o ką geriau tiesiog parodyti. Vaikams būtinai reikia vizualizacijos. Pasitelkdamas kompiuterį, internetą ir Youtube imi kalbėti jų kalba, o jie pradeda tavęs klausytis ir pasitikėti. Įtampą suvaldyti padeda ir veiksmų etapiškumas: pirmiausiai vaikas turi suprasti, kas bus, po to – pamatyti ir gauti atsakymus į kylančius klausimus, ir tik vėliau – tai pajusti“, – sako vaikų odontologė.
Tėvų lūkesčiai ir baimės taip pat dažnu atveju persikelia ir vaikams, o šie ne visada geba vaikus ne tik emociškai nuteikti, bet ir jiems paaiškinti, kas vyks odontologo kabinete.
„Būtent todėl kompiuteris kabinete yra būtinybė rodant, kas yra skylutė dantyje, kur yra dantų kanalai ir kodėl juos reikia praplauti, kaip daromos dantų rentgeno nuotraukos. Tada vaikas žino, ko tikėtis ir kaip jam pačiam dera elgtis. Gydytojas privalo suprasti vaiko norus, tinkamai su juo bendrauti, mokėti patraukti arba nukreipti jo dėmesį. Kita vertus, kai tėvai labiau gilinasi į tai, kokių žaislų ras kabinete, nei domisi tuo, koks specialistas gydys jų vaiką, situacija jau būna „perspaudžiama“ į kitą pusę“, – pastebi R. Račienė.
Ji savo patarimais ir ilgamete patirtimi su visais besidominčiais dalinsis rugsėjo 23 d. seminarų cikle „Sveika šypsena“ parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Baltmedica“.
Medicina keičiasi, pacientų baimė nenyksta
Nepaisant to, kad odontologija tobulėja, keičiasi įranga ir gydymo metodai dantų gydymo baimė visame pasaulyje tik auga. Todėl ir Lietuvoje odontologai, siekiantys dirbti su vaikais—pacientais, kuria jiems pritaikytą atpalaiduojančią aplinką: spalvoti interjerai, įvairūs žaislai ir žaidimų zonos, vaikams padeda užsimiršti filmukų demonstravimas.
„Nepaisant medicinos pažangos, dantų gydymo baimė visame pasaulyje tik auga ir netgi tose šalyse, kur dantų ėduonis yra mažai paplitęs. Tai lemia greitas, intensyvus gyvenimo tempas bei patiriamas stresas, nuo viso to nėra apsaugoti ir vaikai. Jeigu odontologas nori dirbti su vaikais, jis turi mokėti jiems įtikti. Tam įrengiami žaidimų kambariai, sudaroma filmoteka. Žinau, kad kai kurie kolegos turi ir vaikiško makiažo rinkinių. Aš pati savo pacientams galiu pasiūlyti ir stebuklingus Hario Poterio akinius, kuriuos jie gali išbandyti procedūrų metu“, – šypsosi R. Račienė.
Jos teigimu, nemažai lemia pačių tėvų lūkesčiai ir norai, nes vaikas gali būti seduojamas medikamentais, bet kiekvienu individualiu atveju būtina atsakingai įvertinti, ar vaikui tikrai būtinas medikamentinis paruošimas, ar pavyks su juo sutarti ir kitais, nemedikamentiniais būdais.
Vaikų dantų būklė kelia nerimą
Biomedicinos mokslų daktarė R. Račienė sako, kad vis daugėja vaikų, kurie nenori gydytis. Prieš keletą metų skelbta, kad sveikus dantis turi vos kas penktas Lietuvos mokinys, visi kiti susiduria su odontologinėmis problemomis. Tuo tarpu vertinant mažiausius vaikus, maždaug kas antras ar kas trečias jau turi ėduonies pažeistus dantis.
Nemažai dėmesio Lietuvos vaikų dantų būklei bus skiriama rugsėjo 21-23 dienomis Vilniuje, „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Baltmedica“. Joje ketinama aptarti, kokia šiuo metu yra Lietuvos vaikų dantų būklė, kiek jie pažeisti ėduonies ir kurie rizikos indikatoriai yra didžiausi.
„Sakyčiau, kad ženkliai didėja nesutinkančių, nenorinčių gydytis vaikų dalis. Be to, paprastai įvairios išorinės procedūros priimamos ir toleruojamos geriau, palyginti su odontologija, nes burna jau yra žmogaus vidus ir įsileisti įrankius, kurie sukasi, vibruoja ir skleidžia garsą, kartais nėra drąsu ne tik vaikams, bet ir suaugusiems“, – teigia R. Račienė.
