Sugedę pieniniai dantukai – odontologų kasdienybė. Taikydami sedaciją ar net bendrąją nejautrą, jie gelbsti dantukus, o mintyse smerkia tėvus. Ar pelnytai?
Gydytoja odontologė Gabrielė Bizienė, @odontologe_gabriele
Kol dantukai neišdygę, galima daryti ką nori: žindyti naktimis, duoti vaikui buteliuką užmigimui, duoti sultis iš buteliuko, leisti nuolat burnoje laikyti krūtį? Nuo to būsimi dantukai niekaip nenukentės?
Šis mitas vis dar labai paplitęs tarp tėvų, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad burnos priežiūra ir mitybos įpročiai yra svarbūs net tada, kai dantukai dar nėra išdygę, nes vaiko burnos aplinka jau turi didelės įtakos būsimai jų sveikatai.
Įpročiai formuojasi anksti, todėl verta juos ugdyti atsakingai nuo pirmųjų gyvenimo dienų.
Buteliuko davimas užmigimui reiškia, kad skystis lieka burnoje ilgą laiką. Ir tai yra pagrindinė problema – kiek laiko tas skystis išlieka burnoje, kiek laiko dantys, jei jų jau yra, mirksta tame skystyje. Pienas, sultys, mišinys maitina burnos bakterijas, kurios gamina rūgštis ir pradeda ardyti emalį. O jei dantys dar neišdygę, ši aplinka formuoja nepalankias sąlygas jų dygimui. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad motinos pienas pats savaime negadina dantų, nes jame yra apsauginių antikūnų, fermentų, net ir tam tikrų antibakterinių savybių, kurios atlieka apsauginę funkciją.
Buteliukas užmigimui negerai, nes sumažėja seilių gamyba miego metu, rūgštėja burnos pH, susidaro ideali terpė augti bakterijoms, kurios atsakingos už dantų ėduonį.
Mano patarimai tokie:
Nuo pat pirmųjų dienų du kartus per dieną valykite kūdikio burnytę su sterilia marle, suvilgyta atvėsintame vandenyje, arba sterilia specialia servetėle.
Venkite sulčių – 100 proc. natūralios sultys turi daug fruktozės ir organinių rūgščių, kurios stipriai veikia emalį ir burnos mikroflorą. Vaikams iki 1 metų Pasaulio sveikatos organizacija ir Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja visiškai vengti sulčių.
Žindymas turėtų vykti kokybiškai.
Jeigu įmanoma, neleiskite nuolat burnoje laikyti buteliuko ar krūties. Visi žinome, kad kartais nutinka įvairių situaciją, tad svarbiausia išlaikyti higieną – valyti burnytę bent du kartus per dieną.
Ar pastebite, kad buteliuko karieso mažėja (o gal atvirkščiai)? Anksčiau buvo rekomenduojama kūdikiams duoti sultis, dabar sultys nebemadingos. Gal išnykus iš vaiko burnos sultims, nebegenda dantukai?
Labai aktualus ir įdomus klausimas, ar pasikeitę tėvų įpročiai mažina buteliuko karieso atvejus? Iš tiesų tai tendencija skirtinga – priklauso nuo aplinkos, švietimo, šeimos įpročių. Kai kuriose šalyse karieso ankstyvajame amžiuje tikrai mažėja, bet kai kur jis vis dar labai dažnas, ypač socialiai pažeidžiamose grupėse.
Lietuvoje pastaraisiais metais matoma ir teigiamų pokyčių, nes daugėja švietimo, profilaktikos, gydytojų, kurie garsiai ir drąsiai kalba apie dantų sveikatą, tačiau situacija išlieka vis dar rimta – ankstyvas kariesas dažnas. Tėvai ir patys turi norėti keisti įpročius, tuomet situacija bendrame kontekste tikrai pasikeis.
Buteliuko kariesą sukelia ne vien tik sultys, bet ir daugybė kitų veiksnių, tad ir išbraukus sultis iš raciono, bet pakeitus jas kitu saldžiu gėrimu ar užkandžiu, kariesas vystysis žaibišku greičiu.
Didžiausios klaidos prižiūrint (ar neprižiūrint) pirmuosius dantukus?
Pirmųjų dantų priežiūra dažnai nuvertinama, o būtent tada formuojami burnos higienos įpročiai visam gyvenimui. Dažniausiai pasitaikanti klaida, jog manoma, kad reikia palaukti daugiau dantų. Vos tik išdygsta dantukas, vos prasikala pro danteną, – iškart reikia pradėti valyti.
Antra dažnai pasitaikanti klaida – valymas tik kartais arba tada, kada atsimename. Vaiko dantukai turi būti valomi du kartus per dieną, nesvarbu, kiek tų dantų burnoje. Nereguliarus valymas leidžia bakterijoms įsitvirtinti, formuoti apnašą, o tai sukelia kariesą.
Dar viena dažna klaida – netinkamos priemonės, pavyzdžiui, nei marlė, nei silikoninis antpirštis netinka dantų valymui, nes jie nepašalina apnašo.
Taip pat svarbu ir kad pastoje būtų fluoro. Dažnai tėvai baiminasi fluoro, tačiau vaikui iki 3 metų šepetėlio šereliai vos suvilgomi dantų pasta, todėl ji atlieka stiprinamąją funkciją. Be to, siūlyčiau išdygus pirmiesiems dantims arba ne vėliau nei sulaukus pirmojo gimtadienio nuvesti vaikutį pas odontologą – užmegzti pasitikėjimą, draugystę, gauti individualių rekomendacijų.
Ar tikrai negalima žindyti naktimis? Mamos nesupras tokio dalyko. Pienas – vaiko sveikata.
Pasaulio sveikatos organizacija neprieštarauja naktiniam žindymui, tačiau pabrėžia būtinybę laikytis burnos higienos įpročių. Motinos pienas pats savaime turi unikalią sudėtį. Jame yra tokių komponentų – fermentų, imunoglobulinų ir t.t. – kurie, kaip minėjau, atlieka apsauginę funkciją. Tad motinos pienas pats savaime dantų negadina, nes problema atsiranda labiau dėl papildomo maitinimo ir dantų nevalymo.
Maždaug 6 mėnesių kūdikiams prasideda papildomas maitinimas, panašiu metu pradeda dygti ir dantys, tad jei mes jų nevalome, tuomet gali pradėti vystytis dantų kariesas. Svarbu, kad dantukai būtų valomi du kartus per dieną, ryte ir vakare, o naktimis vyktų aktyvus žindymas, kuomet vaikutis pavalgo ir užmiega.
Ar buteliuko ėduonis vaikui skausmingas?
Taip, buteliuko ėduonis gali būti labai skausmingas vaikui. Dauguma tėvų nežino, jog kariesas kūdikių ir vaikų dantyse progresuoja kur kas greičiau nei suaugusiųjų. Kai bakterijos pragraužia emalį, dentiną, jos pasiekia danties nervą, danties vidinę dalį ir tada pasirodo stiprus skausmas, dažnai spontaniškas, gali būti pulsuojantis. Mažiems vaikams tai gali pasireikšti nerimu, prastu miegu, atsisakymu valgyti, ir jie net nemoka parodyti, kur tiksliai skauda. Negydomas ėduonis gali sukelti dantenų patinimą, pūlinuką, infekciją, kuri gali plisti į aplinkinius audinius, retesniais atvejais gali sukelti ir gyvybei pavojingas komplikacijas.
Ar buteliuko ėduonis gydomas? Siūlote laukti, kol iškris pajuodę ir ištirpę dantukai, ar vis dėlto gydote?
Taip, gydome. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kuo anksčiau diagnozuosime, tuo lengvesnis, pigesnis, efektyvesnis bus gydymas. Galbūt užteks tik pakoreguoti higienos bei mitybos įpročius, ir situacija stabilizuosis, liks tik nuolatinis stebėjimas ir kontrolė. Kitais atvejais galbūt reikės ir gydymo su narkoze, ar tai būtų dantų plombavimas, ar tai būtų dantų šalinimas, ypač mažo amžiaus vaikams arba vaikams, kurie neprisileidžia gydytojo ir nesileidžia gydomi.
Ar tiesa, kad yra šalių, kur dėl buteliuko karieso tėvais pasidomi vaiko teisių apsaugos tarnybos? Nejau tai tik tėvų kaltė? O kaip genetika, bendra vaiko sveikatos būklė?
Iš tiesų labai jautrus klausimas, nes kalbama ne tik apie odontologiją, bet ir apie etiką, vaikų teises, visuomenės atsakomybę. Taip, yra šalių, kur dėl karieso tėvais pasidomi ir vaikų teisių tarnyba. Institucijos nesikiša dėl vieno ar dviejų pažeistų dantukų, kišamasi tada, kai vaiko burnos būklė tikrai itin prasta, kuomet sunku valgyti, miegoti, kuomet tėvai sistemingai atsisako gydymo, matoma, kad vaikas patiria skausmą, infekcijas, kuomet gydytojai įtaria apleistą sveikatos priežiūrą.
Tačiau Lietuvoje tokia praktika netaikoma, bandoma kalbėti su tėvais, juos motyvuoti keisti įpročius.
Ar tai tik tėvų kaltė? Ne visada, nes kariesas yra daugiafaktorinė liga, tad tikrai tokie veiksniai kaip genetika (labai plonas, silpnas emalis, seilių sudėtis) tikrai gali turėti įtakos karieso vystymuisi. Taip pat bendra būklė, pvz., lėtinės ligos tokios kaip refliuksas, cukrinis diabetas, medikamentų vartojimas, kuris sukelia burnos sausumą, tikrai apsunkina dantų sveikatos palaikymą. Socialiniai veiksniai – žinių trūkumas, mažesnės galimybės lankytis pas specialistus, mažas pajamų lygis – irgi turi įtakos.
Būtinas ne kaltinimas tėvams, o kaip tik atvirkščiai – palaikymas, švietimas, ankstyva pagalba, nes vaiko burnos sveikata yra jo teisė, o ne tik estetikos klausimas. Tad aš visada labai raginu tėvus dėti visas pastangas, ką jie gali padaryti geriausio, kad kiekvienoje situacijoje būtų pasiektas maksimaliai geras rezultatas.
O jūs pati – kai pamatote kūdikį su ištrupėjusiais dantimis, ar kalinate mintyse tėvus?
Niekada nekaltinu tėvų. Mano pareiga ir tikslas – motyvuoti prižiūrėti dantis tiek sau, tiek vaikams, parinkti individualias burnos priežiūros priemones, o reikalui esant ir gydyti. Tad tikrai nei kaltinu, nei smerkiu už praeities klaidas.
Nuo ko dar (be cukraus burnoje) priklauso buteliuko kariesas?
Tai tikrai nėra vien tik cukraus pasekmė, kariesą sukelia keletas veiksnių, kurie ir sukuria palankią terpę dantukų gedimui. Ypač greitai sugenda viršutiniai priekiniai dantukai.
Vienas iš svarbių veiksnių buteliuko karieso vystymuisi yra dažnas ir ilgas kontaktas su saldžiais skysčiais, pvz., dažnas saldaus gėrimo, saldintos arbatos gurkšnojimas iš gertuvės visą dieną, užmigimas su buteliuku.
Taip pat svarbų vaidmenį atlieka ir nepakankama burnos higiena, kuomet dantys valomi retai arba išvis nevalomi arba naudojamas netinkamos priemonės.
Kenkia dažnas užkandžiavimas, nes emalis nuolat kontaktuoja su rūgštimis ir seilės nebeatlieka ar nebespėja atlikti savo funkcijos.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kaip vaikas kvėpuoja miegodamas. Jei vaikas miega išsižiojęs, reikėtų burnytę užčiaupti, kad miegotų sučiauptomis lūpomis ir kvėpuotų per nosį. Tai svarbu ne tik kokybiškam kvėpavimo takų vystymuisi, sąkandžio susiformavimui, bet ir todėl, jog atvira burna džiūsta, o jei nėra seilių, tuomet dantys genda kur kas greičiau.
Dar norėčiau paminėti bučinius į lūpas kūdikiui. Bučiniai nerekomenduojami, o ypač tada, kai pačių tėvų dantys sugedę. Tada iškart perduodamos bakterijos, kurios sukelia dantų kariesą.
Taip pat nereikėtų ir aplaižyti nukritusio čiulptuko, jei tokį naudoja, nelaižyti šaukštelių, šakučių, su kuriomis valgo vaikai.
Svarbi ir tėvų dantų sveikata, nes visuma ir formuoja sveikus higienos bei mitybos įpročius.
Koks maistas labiausiai nepalankus vaiko dantukams?
Saldūs ir gazuoti gėrimai bei saldūs ir lipnūs užkandžiai. Geriausias gėrimas dantims – vanduo. Jeigu vaikui duodate arbatos, tuomet geriausia būtų jos nesaldinti nei cukrumi, nei medumi. Saldūs ir gazuoti gėrimai savyje turi ne tik cukraus, bet ir rūgščių, tai tiesiogiai veikia dantų emalį. Sausainiai, kukurūzai, traškučiai ir pan. stipriai prilimpa prie dantų, juos labai sunku nuvalyti, be to, jie turi paslėpto cukraus.
Apie cukraus žalą reikėtų kalbėti ne tik dėl dantų būklės, bet ir apskritai, kokį poveikį cukrus turi visam organizmui. Dar labai norėčiau atkreipti dėmesį, jog dažnas užkandžiavimas irgi nėra gerai, nes dantys nuolat mirksta rūgštyse, nuolat liečiasi su cukrumi, ir seilės nespėja atlikti savo vaidmens – atkurti tinkamą burnos pH, kad galėtų atsistatyti ir emalis. Tad labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką valgome, bet ir kiek bei kaip dažnai tai darome.
Visur svarbus balansas, jeigu didžiąją laiko dalį mes maitinsimės ir maitinsime vaikus sveiku, subalansuotu, kokybišku maistu, tuomet kartas per savaitę nebus pavojingas ir širdelės paskaninimui.
Susiję straipsniai
