Naujausias mokslininkų tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų nesilaiko rekomenduojamų burnos higienos standartų. Apklausus daugiau nei tūkstantį respondentų ir atlikus jų burnos higienos įpročių analizę, paaiškėjo, kad dauguma žmonių ne tik skiria nepakankamai laiko dantų valymui, bet ir per retai keičia dantų šepetėlius. Šie ir kiti neadekvatūs burnos higienos įpročiai gali lemti prastas ilgalaikes pasekmes burnos sveikatai.
Dantų valymo trukmė: rekomendacijos ir realybė
Pasaulio sveikatos organizacija ir Lietuvos odontologų rūmai rekomenduoja dantų valymą du kartus per dieną, kiekvieną kartą skiriant procedūrai ne mažiau kaip 2 minutes. Tačiau atliktas tyrimas parodė, kad faktinė vidutinė dantų valymo trukmė tarp Lietuvos gyventojų tesiekia 46 sekundes, kas sudaro mažiau nei 40% rekomenduojamo laiko.
„Nepakankamai ilgas dantų valymas yra reikšminga problema, kadangi per trumpą laiką neįmanoma tinkamai pašalinti visų apnašų. Ypač nukentčia sunkiai pasiekiamos zonos, tokios kaip krūminių dantų vidiniai paviršiai ir dantenų linija“, – teigia Odontologijos klinika Klaipėda specialistai. Jų teigimu, ši problema yra sisteminė ir pastebima tarp visų amžiaus grupių.
Analizuojant duomenis detaliau, išryškėjo šios tendencijos:
- 75% respondentų niekada neskaičiuoja dantų valymo laiko
- 82% mano, kad valo dantis ilgiau nei iš tiesų
- Tik 8% naudoja laikmačius ar kitas priemones valymo trukmei kontroliuoti
Dantų šepetėlių keitimo periodiškumas
Antrasis reikšmingas aspektas, išryškėjęs tyrimo metu, yra netinkamas dantų šepetėlių keitimo periodiškumas. Odontologijos specialistų rekomenduojamas dantų šepetėlio keitimo intervalas yra 3 mėnesiai, tačiau tyrimo rezultatai parodė, kad:
- 46% respondentų keičia dantų šepetėlį tik tuomet, kai šis tampa akivaizdžiai susidėvėjęs
- 31% keičia kartą per 6 mėnesius ar rečiau
- 18% negalėjo nurodyti konkretaus keitimo periodiškumo
- Tik 15% laikosi rekomenduojamo 3 mėnesių intervalo
Specialistai pabrėžia, kad ilgą laiką naudojamas dantų šepetėlis ne tik praranda savo valymo efektyvumą, bet ir tampa mikroorganizmų dauginimosi terpe. Laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad ant ilgiau nei 3 mėnesius naudojamo dantų šepetėlio randama reikšmingai daugiau patogeninių bakterijų.
Šepetėlių tipai: efektyvumo palyginimas
Tyrimo metu buvo atliktas ir lyginamasis skirtingų tipų dantų šepetėlių efektyvumo tyrimas. 180 savanorių buvo atsitiktinai padalinti į dvi grupes: viena grupė naudojo klasikinius rankinius dantų šepetėlius, kita – elektroninius. Abiejų grupių dalyviai buvo apmokyti taisyklingos dantų valymo technikos ir stebimi 4 mėnesius.
Rezultatai parodė, kad, naudojant tinkamą techniką:
- Elektroninių šepetėlių grupėje apnašų kiekis sumažėjo vidutiniškai 63%
- Rankinių šepetėlių grupėje – 47%
Tačiau tyrėjai pastebi, kad yra keletas svarbių niuansų:
- Elektroninio šepetėlio efektyvumas stipriai priklauso nuo tinkamo naudojimo
- Netinkama elektroninio šepetėlio naudojimo technika gali lemti dantenų pažeidimus
- Daugelis žmonių pervertina elektroninio šepetėlio galimybes ir skiria dantų valymui dar mažiau laiko
„Elektroninis dantų šepetėlis nėra universalus sprendimas visiems. Jo efektyvumas priklauso nuo tinkamo naudojimo, o kai kuriems asmenims, pavyzdžiui, turintiems jautrias dantenas, gali labiau tikti tradiciniai šepetėliai,” – paaiškina burnos higienos specialistai.
Tarpdančių valymo problematika
Ypač nerimą kelianti situacija atsiskleidė analizuojant tarpdančių valymo įpročius. Tarpdančių valymas yra būtina visavertės burnos higienos dalis, kadangi įprastas dantų šepetėlis nepasiekia apie 35-40% dantų paviršiaus.
Tyrimo duomenys rodo:
- 73% respondentų niekada nevalo tarpdančių arba tai daro tik retkarčiais
- 18% valo tarpdančius nereguliariai, dažniausiai tik tuomet, kai juose įstringa maisto
- Vos 9% respondentų valo tarpdančius kasdien
Burnos sveikatos specialistai nurodo, kad nepakankamas tarpdančių valymas yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių dantenų uždegimą, o vėliau – ir periodontines ligas. Negydomas periodontitas yra viena dažniausių dantų netekimo priežasčių suaugusiųjų tarpe.
„Tarpdančių valymas turi tapti kasdienės rutinos dalimi. Šiam tikslui galima naudoti dantų siūlą, tarpdančių šepetėlius ar vandens irigatorius, priklausomai nuo individualių burnos anatomijos ypatumų,” – rekomenduoja odontologai.
Profesionalios burnos higienos svarba
Reguliari profesionali burnos higiena yra būtina visapusiškos burnos sveikatos dalis. Tačiau tyrimo duomenys atskleidė, kad:
- 52% respondentų niekada nėra atlikę profesionalios burnos higienos procedūros
- 31% atlieka šią procedūrą rečiau nei kartą per metus
- Tik 17% laikosi rekomenduojamo 6 mėnesių intervalo tarp profesionalios burnos higienos procedūrų
Profesionalios burnos higienos metu pašalinamas dantų akmuo, kurį sudaro mineralizuotos bakterinės apnašos. Šio akmens neįmanoma pašalinti įprastinio dantų valymo metu, o jis yra pagrindinis dantenų uždegimo sukėlėjas. Be to, profesionalios higienos metu odontologas gali anksti pastebėti potencialias problemas ir užkirsti kelią jų progresavimui.
„Profesionali burnos higiena nėra prabanga ar estetinė procedūra. Tai būtina profilaktinė priemonė, užkertanti kelią rimtoms burnos ligoms ir padedanti išvengti brangaus gydymo ateityje,” – pabrėžia specialistai.
Lietuvos ir Skandinavijos šalių palyginimas
Lyginamoji Lietuvos ir Skandinavijos šalių burnos sveikatos analizė atskleidė reikšmingus skirtumus. Remiantis Europos burnos sveikatos statistika:
- Suomijoje 72% gyventojų lankosi pas odontologą profilaktiškai bent kartą per metus, Lietuvoje – 34%
- Švedijoje vidutinis dantenų ligos paplitimas tarp 35-44 metų amžiaus asmenų siekia 32%, Lietuvoje – 68%
- Danijoje vaikų, neturinčių nė vieno sugedusio danties, dalis siekia 69%, Lietuvoje – vos 27%
Ekspertai nurodo, kad šiuos skirtumus lemia ne tik socialiniai-ekonominiai veiksniai, bet ir skirtinga prevencijos kultūra. Skandinavijos šalyse burnos higienos mokymas pradedamas jau nuo ikimokyklinio amžiaus, o profilaktiniai patikrinimai dažnai yra kompensuojami sveikatos draudimo.
Mokslininkų rekomendacijos
Remiantis tyrimo rezultatais, Klaipėdos universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai kartu su praktikuojančiais odontologais parengė šias rekomendacijas:
- Dantų valymo trukmė: naudoti laikmačius ar specialias aplikacijas, užtikrinančias, kad dantų valymas truktų ne mažiau kaip 2 minutes
- Šepetėlių keitimas: keisti dantų šepetėlį kas 3 mėnesius arba anksčiau, jei pastebimi susidėvėjimo požymiai
- Tarpdančių valymas: įtraukti tarpdančių valymą į kasdienę burnos higienos rutiną, naudojant dantų siūlą ar kitas priemones
- Profesionali burnos higiena: atlikti profesionalią burnos higienos procedūrą kas 6 mėnesius
- Edukacinės programos: stiprinti burnos higienos švietimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose
„Tinkama burnos higiena nėra sudėtinga, tačiau reikalauja sąmoningumo ir disciplinos. Formuojant teisingus įpročius nuo mažens, galime žymiai pagerinti burnos sveikatos statistiką Lietuvoje,” – apibendrina tyrimo autoriai.
Socio-ekonominiai aspektai
Tyrime taip pat analizuota socio-ekonominių veiksnių įtaka burnos higienos įpročiams. Nustatyta, kad:
- Aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys skiria daugiau laiko dantų valymui (vidutiniškai 1,2 min. lyginant su 0,7 min.)
- Didesnes pajamas gaunantys respondentai dažniau naudoja elektroninius dantų šepetėlius ir papildomas higienos priemones
- Miesto gyventojai 2,3 karto dažniau atlieka profesionalios burnos higienos procedūras nei kaimo vietovių gyventojai
Šie duomenys rodo, kad sveikatos nelygybė odontologijos srityje išlieka reikšminga problema, kurią būtina spręsti sisteminiu lygmeniu.
Dantų priežiūros produktų pasirinkimo tendencijos
Tyrimo metu buvo analizuojami ir dantų priežiūros produktų pasirinkimo kriterijai. Paaiškėjo, kad:
- 68% respondentų renkasi dantų pastą pagal kainą ir reklamą, o ne pagal sudėtį
- 54% nežino, kokia fluoro koncentracija reikalinga efektyviai ėduonies prevencijai
- 72% perka dantų šepetėlį neatsižvelgdami į šerelių kietumą ir galvutės dydį
„Dantų priežiūros produktų pasirinkimas turėtų būti labiau individualizuotas, atsižvelgiant į konkretaus asmens burnos sveikatos būklę ir poreikius. Rekomenduojama konsultuotis su odontologu ar burnos higienistu dėl tinkamiausių produktų,” – teigia tyrimo autoriai.
Išvados ir perspektyvos
Atliktas tyrimas aiškiai parodo, kad Lietuvos gyventojų burnos higienos įpročiai neatitinka šiuolaikinių odontologijos rekomendacijų. Ši situacija lemia prastesnius burnos sveikatos rodiklius, didesnes sveikatos priežiūros išlaidas ir sumažėjusią gyvenimo kokybę.
Siekiant pagerinti esamą situaciją, būtina stiprinti visuomenės švietimą burnos higienos klausimais, integruoti prevencines programas į mokyklų ugdymo programas ir didinti odontologinių paslaugų prieinamumą. Tik kompleksinės priemonės gali lemti reikšmingus teigiamus pokyčius ilgalaikėje perspektyvoje.
Susiję straipsniai
