Sociologinės apklausos rodo, kad dabar didžiausią įtaką visuomenei daro nuomonės formuotojai, vadinamieji influenceriai. Jų yra pačių įvairiausių. Pramogų pasaulio atstovai, turintys šimtus tūkstančių sekėjų, reklamuoja šampūnus ir prekybos centrų nuolaidas. O nuomonės formuotojams gydytojams galioja truputį kiti standartai. Jie negali kaip paprasti „žmonės iš gatvės“ reklamuoti papildus ir rašyti, kad nuo tų papildų plaukai tapo žvilgantys. Gydytojų skelbiama informacija turi būti paremta mokslu ir faktais, o ne gandais ir subjektyvia nuomone.
Tokių principų laikosi ir populiaraus, jau dešimt metų gyvuojančio tinklaraščio „Kasdieniai vaikų gydytojos užrašai“ autorė Indrė Plėštytė-Alminė. Kodėl atsirado šis tinklaraštis, ir kokią žinutę apie vaikų sveikatą nori skleisti gydytoja Indrė?
Indre, kodėl atsirado poreikis kurti „Kasdienius vaikų gydytojos užrašus“?
Prieš dešimt metų, kai prasidėjo tinklaraščių laikai, pradėjau rašyti ir internete publikuoti straipsnius. Konsultuodama pacientus matydavau, kokios temos yra nesuprantamos tėvams, jas reikėtų pakomentuoti plačiau. Mums, medikams, atrodo, kad informacijos apie vaikų sveikatą yra sočiai, bet tėvams suprasti mokslo kalbą yra sunku. Juokais sakau, kad šešiolika metų mokiausi specialybės mokslo kalba, o dabar mokausi tą mokslo kalbą išversti į tėvų kalbą. Ėmiau bandyti elementariai paaiškinti tam tikras sveikatos ar vaikų priežiūros problemas. Visada pabrėžiu, kad mes, gydytojai, mokomi atpažinti ligas pagal simptomus ir gydyti jas pagal vadovėlius. O dabartiniams tėvams labai trūksta informacijos, kaip gyventi iki ligos, – ką reiškia sveikai maitintis, pakankamai judėti ir t.t. Anksčiau sakydavo, kad vaikui užauginti reikia viso kaimo. O dabar tą „kaimo“ funkciją su patarimais ir pavyzdžiais atlieka internetas, nes gydytojai konsultacijų metu paprastai neturi tiek laiko, kad galėtų aptarti visas rūpimas temas. Kai mama sutrikusi ir neturi šalia labiau patyrusio žmogaus, kurio galėtų paklausti, ji eina į internetą ir ieško patarimų ten. Svarbu, kad rastų autoritetus, kuriais gali pasitikėti.
Kokia jūsų tinklaraščio kryptis?
Aš mačiau problemą – daug žiniasklaidos priemonių mėgsta pasakoti apie retas ligas, sudėtingus atvejus, kurių būna vienam iš šimto tūkstančių. Rašoma, kas nuo ko numirė, kas susirgo reta ar nepagydoma liga. O kiekvienam tėvui atrodo, kad jo vaikas ypatingas, tai ypatingai gali ir sirgti. Būna, kad perskaitę apie tas retas ligas, ima įtarti, kad ir jų vaikui kažkas panašaus… Aš pasirinkau neaptarinėti labai retų ligų, kraštutinių ir baisių atvejų, o kalbėti apie kasdienybę auginant vaikus. Mano sritis – vaikų priežiūra nuo naujagimystės iki pradinių klasių, kai tėvams kyla daugiausiai klausimų. Kai vaikas patenka į ligoninę, tada jau, aišku, atsakomybę prisiima gydytojai, o kol jis namie, atsakomybė tenka tėvams. Mano mėgstamos temos – imuninė sistema, mityba, kaip užkirsti kelią ligoms, ligų profilaktika. Aš pasirinkau kryptį kasdienybėje mamai padėti auginti vaiką.
Esu parašiusi knygą ,,Kodėl vaikai serga“, kurioje paprastai aiškinu, kaip veikia imuninė sistema. Jei mes nesuprasime pagrindinių dalykų apie savo organizmą, galime prisigalvoti daugybę ligų ir panikuoti, o panikuodami vartoti daugybę visokių vaistų, kurių visai nereiėktų vartoti. Manau, imunitetui labai svarbi ir emocinė žmogaus būsena, todėl rašau ir apie psichologinį klimatą šeimoje, apie tėvystės ir motinystės iššūkius, vaikų auklėjimą.
Ar tikrai šiuolaikiniai vaikai serga daugiau?
Dabar vaikai serga kitaip. Dabartinių vaikų kartą vadinu sveikų ligonių karta. Anksčiau į vaiko ligą nežiūrėta kaip į labai svarbų dalyką. Sakydavo: išaugs. Bet moksliniai tyrimai rodo, kad jei nekreipsime dėmesio į vaiko sveikatą vaikystėje, tai atsilieps suaugus. Anksčiau šlubuojantis vaikas atrodydavo „nieko tokio“, o dabar galvojame, ar toks žmogus neužaugs neįgalus, ar jis tikrai galės gyventi visavertį gyvenimą? Kad dabar daug suaugusių žmonių serga širdies ir kraujagyslių ligomis, tai nesveikos mitybos vaikystėje padariniai.
Šiandien mes atidžiau žiūrime į vaikų sveikatos sutrikimus. O kad juos laiku pastebėtume, turime sukaupti tam tikros informacijos. Jei apie tai nekalbėsime, nežinosime, į ką atkreipti dėmesį.
Tinklaraščio straipsniai gimsta iš pediatrės praktikos?
Aš esu klinikos „Mama, aš sergu“ savininkė, klinika turi filialus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Man pačiai tenka važinėti po Lietuvą ir matyti, kokia yra vaikų sveikatos priežiūra visoje Lietuvoje. Miestuose vaikai prižiūrimi geriau, nes lengviau patekti pas gydytoją. O kai į konsultacijas atvažiuoja nuošalesnių rajonų gyventojai, kartais norisi paklausti: o kur jūs taip ilgai buvote? Kodėl nėjote pas gydytoją?
Koks tėvų požiūris į vaistus? Galbūt daugėja natūralistų, kurie renkasi liaudiškas priemones?
Pagal paprastą slogos gydymą tėvus galima suskirstyti į 3 grupes. Vaikui suslogavus, vieni duoda visus vaistus, kokius tik mano esant reikalinga, kiti duoda tik tuos vaistus, kuriuos skyrė gydytojas, o treti neduoda nieko ir galvoja, kad sloga ne liga, ir praeis savaime.
Susiduriu su labai įvairiais tėvais – vieni labai apsišvietę, kiti visiškai nesidomi ir apie mediciną nieko nesuvokia. Pastebiu socialinių tinklų naudą – kai eina pas gydytoją į konsultaciją, tėvai pasiruošia, jie žino, kokius klausimus pateikti. Surašo gretutines ligas, vartotus vaistus, vaiko savijautą. Bet keičiasi požiūris į gydytoją. Jei anksčiau viskas, ką pasakydavo gydytojas, būdavo šventa, tai dabar tėvai turi ir savo nuomonę. Aš manau, jei tėvai nepasitiki gydytoju, jie turi ieškoti kito, kuriuo pasitikėtų. Nes tėvai turi būti vienoje komandoje su gydytoju. Man keista, kai tėvai sako: „Aš bijau daktarui pasakyti, kad nedaviau vaistų. O vaikas pasveiko ir be vaistų.“ Gydytojai neturėtų pykti, kad jų neklauso kitas suaugęs žmogus. Turime labai aiškiai suvokti, kad medicina yra menas, ne tikslusis mokslas. Kai vaikui duodame vaistų, mes turime tikėti, kad tai reikalinga. Jei tėvai abejoja vieno specialisto nuomone, gali pasitarti su keliais. Reikia išdiskutuoti tai, kas neaišku, kol viskas bus aišku.
Mamų intuicija irgi svarbi, bet gydytojo intuicija paremta patirtimi, kuri atsiranda iš ilgametės praktikos ir daugybės atvejų. Yra skirtingų mamų – išsilavinusių, kurioms rūpi vaiko sveikata. O yra ir tokių, kurios ateina jau žinodamos, kad joms reikia tik antibiotikų recepto, ir prašo nieko daugiau neklausinėti.
Dažniausia tėvai būna nepatenkinti gydytoju, kuris pasako nepatogią tiesą, ypač, kai kalbame apie raidos atsilikimus. Mamos supyksta, kad vaikui nustatė autizmo spektro sutrikimą, nors atvedė pas gydytoją tik dėl karščiavimo.
Kas jus nustebina? Koks tėvų elgesys auginant vaikus glumina?
Tokių atvejų daug, klasikinis atvejis būtų šlapimo terapija, kai šlapimą duoda vaikui gerti ar juo prausia pažeistas odos vietas. Stebina, kad tėvai tiki atvežtinių vaistų, kurie neregistruoti Europos Sąjungoje, efektyvumu. Tokie vaistai dažnai atvežti iš Rusijos ar kitų šalių, parduodami nelegaliai, turguje, neaišku kur ir kaip atgabenti ir laikyti. Kartais mamos labai tiki tinklinio marketingo būdu platinamais papildais. Savo praktikoje sutikau tėvų, kurie įsitikinę, kad vaikas mato paranormalius reiškinius, todėl jo elgesys toks keistas. Aš manau, tokie kraštutinumai ateina iš nepasitikėjimo gydytojais ir mūsų medicina. Iš nusivylimo. Aš žiūriu į tokius žmones ir suprantu, kad jie sutrikę. Nė vienas tėvas ar mama nenori vaikui blogo, bet taip išeina iš nežinojimo. Pavyzdžiui, nenori vaiko skiepyti. Tada aptariame, kokiomis infekcijomis neskiepytas vaikas sirgs, kaip jos turės būti gydomos ir kokios rizikos kils susirgus. Manau, ir gydytojai turi būti tolerantiški tėvų požiūriui. Vaiko labui turėtų būti tėvų ir gydytojo bendradarbiavimas, o ne daktaro nurodymai ir tėvų klausymas.
Kokius sveikatos principus norite perteikti tėvams?
Aš rekomenduočiau dar prieš planuojant susilaukti vaikelio pakeisti savo pačių gyvenimo būdą. Kad pradedame kalbėti apie sveiką gyvenseną jau gimus vaikui, būna dvigubas šokas, nes reikia prisitaikyti ir prie naujo šeimos nario, ir prie naujos gyvensenos.
Vis pabrėžiu, kad tėvai yra pavyzdys vaikams ir būtent jų gyvenseną kopijuoja vaikas. Jei patys valgys greitą maistą, o vaikui gamins ekologišką maistelį, nieko iš to gero neišeis. Kartais tėvai sako, kad sveiko gyvenimo būdo tegul moko darželis, o namie galima atsipalaiduoti. Bet vaikui pats svarbiausias autoritetas yra tėvai, o ne kas kitas!
Dar viena svarbi žinutė, kurią skleidžiu mamoms, – neturėkite lūkesčių, kad jūsų vaikas užaugs nesirgęs. Taip nebūna! Juk jei nesirgs, tai neišmoks ir pasveikti! Tik reikia daryti viską, kad būtų sudaromos sąlygos augti sveikai. Pavyzdžiui, nebūtina kūdikio tampyti po prekybos centrus ar mažo vaiko varginti tolimomis kelionėmis. Kartais mes per mažai atsižvelgiame į paties vaiko interesus. O galimoms ligoms turime būti pasiruošę. Labai norėtųsi, kad mamos savo nerimą dėl to, kad jos blogos mamos ir vaikas susirgo dėl jų klaidų, paliktų nuošalyje. Kad nustotų save kaltinti, kad vaiką išbėrė, kad jis kosėja ar viduriuoja, ir priimtų visa tai kaip natūralų vaiko raidos procesą. Galų gale – vaiko imuninės sistemos formavimosi procesą.
Dabar šeimos mažos, dažnai auga vienturtis, kuris yra lepinamas ir auginamas šiltnamio sąlygomis. Aš nekalbu apie tai, kad auginti reikėtų taikant fizines bausmes. Tačiau nustokime bijoti, kad vaikas nuolat peršals. Reikia daryti viską, kad vaikas pats atpažintų, kada jam šalta, kad jis galėtų pajudėti, sušilti. Yra toks anekdotas. Mama pro langą šaukia: „Jonuk, pareik namo!“ O Jonukas klausia: „Mama, aš jau sušalau ar esu alkanas?“ Mes taip vaiką saugome nuolat kartodami: nevalgyk, nelakstyk, susirgsi, viduriuosi, pargriūsi ir t.t., kad jis pats neturi galimybės išmokti atpažinti grėsmės ir nuo jos apsisaugoti.
Ką pastebite dėl fizinio šeimų aktyvumo – ar mes pakankamai judame, sportuojame?
Kol vaikai maži ir jie auga su tėvais, gryname ore būna pakankamai. Maži vaikai patys labai nori į lauką! Pradėję lankyti darželį irgi kasdien išeina į kiemą. O su mokinukais yra tragedija, nes jie jau paleidžiami tarsi savieigai, bet dar neturi labai tvirtų sveikos gyvensenos įgūdžių. Užuot žaidę lauke, sėdi prie ekranų, užuot maitinęsi tvarkingai – valgo nesveikus užkandžius, dienos režimą pakeičia sėdėjimas prie kompiuterio iki išnaktų. Moksleiviai miega per mažai ir juda per mažai. Labai dažnai randa pretekstų nelankyti ir fizinio ugdymo pamokų, nes neva visą mėnesį kosėja ar skauda galvą. Mokinių sveikata labai blogėja. Yra daug nutukimo atvejų. Pervargimas, dienos režimo nebuvimas atsiliepia ir imunitetui. Vidiniai ištekliai išsenka, ir atsiranda lėtinės ligos.
Taigi savo tinklaraštyje kalbėdama apie sezono aktualijas ir ligas visada grįžtu prie to, kaip sveikata priklauso nuo gyvenimo būdo. Ir ką mes, tėvai, galime padaryti, kad vaikai augtų sveikesni.
Ginta Liaugminienė
Susiję strapsniai