Prieš dalijantis vaiko atvaizdu virtualioje erdvėje, tėvams reikėtų atsižvelgti ne tik į savo, bet ir į vaiko interesus. Ypač svarbu suprasti technologinį progresą ir kaip interneto piktavaliai gali panaudoti skaitmenines vaikų istorijas, kokių neigiamų pasekmių tai gali sukelti. Vaikai yra pažeidžiamiausia grupė, tad atsakingai įvertinus grėsmes, kurios gali kilti dėl viešinamo atvaizdo, teisės į privatumą ir, kaip augantis vaikas įvertins tėvų sukurtą virtualų paveikslą, galima apsaugoti jaunąją kartą nuo pavojų. Ypač kai užsienio šalyse formuojasi praktika, kai suvokiant žalą dėl vaikystėje sukurtų virtualių istorijų, vis dažniau sėkmingai pasitelkiamos teisinės priemonės ginti savo teises į privatumą. Tokios nuomonės laikosi vaiko teisių gynėjai, psichologai, teisės ekspertai, žiniasklaidos atstovai ir tėvai, dalyvavę vaiko teisių gynėjų surengtame forume „Kaip apsaugoti vaikus? Teisė į atvaizdą. Galimybės vs raudonos linijos“.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės teigimu, poreikis plačiau kalbėti apie vaiko teisę į atvaizdą ir vaiko duomenų naudojimą kilo iš pačios visuomenės, nes vaiko teisių gynėjai sulaukia vis daugiau klausimų, ar tam tikrais atvejais nepažeidžiami vaiko interesai.
„Labai svarbu kuo daugiau kalbėtis ir suprasti, kiek ir kokios informacijos galime dalintis virtualioje erdvėje, o kokia informacija gali padaryti neigiamą poveikį vaikams. Tad kviečiu kas kartą prieš dalijantis informacija, pirmiausia įvertinti, ar aiški vaiko tapatybė, kiek ir kokių duomenų pateikiama, ar iš tos informacijos galima identifikuoti konkretų vaiką. Taip pat svarbu įvertinti, ar vaikas supranta turinį, kuriuo ketiname dalintis, ar žinutė vis dar bus pozityvi prabėgus keliems mėnesiams ar net metams, o gal ji gali būti panaudota neigiamame kontekste“, – sako I. Skuodienė.
Pasak I. Skuodienės, tėvams pasidalinti vaiko atvaizdai dažniausiai vėliau tebūna malonūs prisiminimai, tačiau virtualioje erdvėje esantiems nusikaltėliams, tai yra lengvai pasiekiama, piktiems kėslams panaudoti galima medžiaga.
Asmeniniai veiksmai yra geriausias vaistas nuo grėsmių
Vaiko teisių forume skirtingų žiniasklaidos kanalų atstovai diskutavo, koks yra žiniasklaidos vaidmuo, apsaugant vaikus nuo grėsmių viešojoje erdvėje.
Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, didžioji visuomenės padaryta klaida buvo per vėlus suvokimas, jog vaikui didžiausią grėsmę atsidurti viešojoje erdvėje sukelia ne žiniasklaida, o artimiausi žmonės, kurie vaiko atvaizdą kelią į viešąją erdvę negalvodami apie galimas pasekmes.
„Žiniasklaida jau anksčiau sureagavo, ko negalima daryti, socialiniai tinklai taip pat reaguoja, pavyzdžiui, leisdami tam tikrus veiksmus savo valdomose platformose atlikti tik nuo tam tikro amžiaus. Na, o visi kiti tik dabar po truputį supranta, kokia tai yra problema. Galbūt problemos, susijusios su teisės į atvaizdą pažeidimais, iš dalies būtų galima išvengti, jei žalingo išliekamojo turinio būtų kuo mažiau. Pavyzdžiui, atsirastų technologijos, kur nereikėtų ranka ištrinti praeities blogų prisiminimų“,– sako D. Radzevičius.
Taip pat forume dalyvavę žiniasklaidos atstovai atkreipė dėmesį, kad viešosios informacijos rengėjai atsakingai laikosi ne tik teisės aktų, bet veikia ir savireguliacijos rėmuose, priimdami tinkamus sprendimus, kai kyla iššūkių dėl vaiko teisės į privatumą ir atvaizdo naudojimo. Ypač atkreiptas dėmesys į tai, kad labai svarbi yra vaiko nuomonė ir ji turi būti išgirsta, o jei vaikas jos dar negali išreikšti, svarbu įvertinti tai, kad artimųjų veiksmus, susijusius su atvaizdo viešinimu, pilnametystės sulaukę vaikai gali traktuoti labai neigiamai.
Svarbu ugdyti vaiko skaitmeninį raštingumą
Visuomenininkė ir mama Dovilė Filmanavičiūtė iki šiol viešojoje erdvėje nėra įkėlusi nė vienos savo vaiko nuotraukos. Ji, dalyvaudama forumo diskusijoje apie tėvų ir visuomenės pareigas apsaugant vaikus nuo pavojų virtualioje erdvėje, teigė, jog kartais, kuomet pati nuklysta į diskusijas ir socialinius tinklus, supranta, kad mažai kam yra aktualus vaikų saugumas.
„Keista, kad užsimerkiame ir nesuprantame, jog, pavyzdžiui, seksualiniai nusikaltimai daromi ne tik filmuose. Man ir mano vyrui labai nesinori naudoti savo vaiko nuotraukų kur nors viešojoje erdvėje, nes nenoriu už vaiką rašyti jo skaitmeninės istorijos, nenoriu jo atvaizdo paduoti žmonėms, kurie gali vėliau daryti blogus dalykus su vaiko atvaizdu. Kai jis pats apsispręs, tada jau apsispręs, o iki tol labai svarbu ugdyti vaiko skaitmeninį raštingumą“, – teigė visuomenininkė.
Tai, kad nuo mūsų pačių veiksmų, o ne tik nuo aplinkos priklauso, kaip pavyks augančią kartą apsaugoti nuo pavojų virtualioje erdvėje pabrėžė ir VšĮ „Paramos vaikams centras“ vadovė, psichologė Aušra Kurienė. Pasak jos, viešojoje erdvėje nėra aiškios saugumo ribos, tad viešo ir privataus gyvenimo riba yra praktiškai ištrinta.
„Tam, kad vaikas išmoktų, kada ir kur yra privataus gyvenimo riba, nepakanka paskaitų ir pamokymų. Svarbus yra suaugusių žmonių elgesys rodant tinkamo elgesio pavyzdžius. Saugumo ribos įsisavinamos jas praktikuojant. Jei mes viena kalbame, o kita praktikuojame, tada vaikas ir turi sumaištį savo galvoje. Esame jau toli nuėję ir supratę, kad tiek mes, tiek vaikai turi savo orumą, svarbu gerbti privatumą. Svarbu suprasti ir pavojus vaiko saugumui, mokyti vaikus ir mokytis patiems kaip saugiai elgtis socialinėje erdvėje.– sako A. Kurienė.
Didelį vaidmenį atlieka policija bei teisinė sistema
Lietuvos advokatūros vadovas Mindaugas Kukaitis atkreipė dėmesį, kad kiekvieno žmogaus teisė į atvaizdą yra reglamentuota svarbiuose teisiniuose dokumentuose, kurie labai aiškiai apibrėžia teisę į asmens atvaizdą ir asmeninį gyvenimą. Pasak jo, vaikai nėra vieši asmenys ir jie turi teisę į privatumą, tad teismas visada juos gins, o tokia praktika užsienio šalyse jau sėkmingai formuojasi.
„Yra penki pagrindiniai elementai, kodėl reikia apsaugoti vaiko atvaizdą internete. Pirma, paskelbus atvaizdą viešoje erdvėje, prarandama jo kontrolė. Antra, padidėja fizinė vaiko pagrobimo rizika, nes tie, kurie turi tokį polinkį daryti, jie susikuria iliuzijas, savo planus matydami vaiko istoriją viešoje erdvėje. Trečia, skaitmeninio atvaizdo pagrobimo ir panaudojimo prieš jus rizika išlieka visam laikui. Na, o svarbiausia yra tai, kad kūdikiai ar maži vaikai neturi galimybės sutikti ar atsisakyti jo atvaizdo panaudojimo, tad viešinant jų atvaizdą virtualioje erdvėje gali būti negrįžtamai neigiamai paveikiama vaiko ateitis“, – teigė M. Kukaitis.
Advokatas pateikė ir pavyzdžių iš užsienio, kur suvokiant žalą dėl vaikystėje sukurtų virtualių istorijų, vis dažniau sėkmingai pasitelkiamos teisinės priemonės, siekiant eliminuoti praeityje paviešintas savo nuotraukas, vaizdo įrašus.
„Vienas pavyzdys Italijoje, kur be vaiko sutikimo buvo panaudotos šešiolikmečio nuotraukos, jos buvo keliamos į virtualią erdvę. Vaiko tėvai išsiskyrė, jo mama liko gyventi Italijoje, o tėtis išvyko į JAV. Norėdamas gyventi pas tėtį, vaikas teismuose panaudojo argumentą, kad jo mama jau ilgą laiką kėlė nuotraukas internete be jo sutikimo ir jo draugai iš viso to tyčiojosi. Teismas išgirdęs tokį argumentą, leido vaikui pačiam pasirinkti gyvenamą vietą. Taip jis išvyko iš Italijos. Kitas pavyzdys iš Nyderlandų, kai jau pati mama apgynė savo vaiką nuo anytos, kuri kėlė anūko nuotraukas į socialinius tinklus be tėvų ir vaiko sutikimo. Teismas priėmęs mamos argumentus, apgynė vaiko ir tėvų teisę apsispręsti, kur atvaizdas bus panaudojamas“, – sako M. Kukaitis.
Lietuvos policijos generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, policijos pareigūnai per metus surašo maždaug 600-700 pažeidimų, susijusių su vaikų teisių pažeidimais.
„Policija nėra pagrindinė institucija, kuri gali apsaugoti jaunąją kartą nuo jų teisių pažeidimų. Mes aktualią informaciją teikiame Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kuri ir vykdo teisenas dėl neteisėto vaiko atvaizdo viešinimo. Na, o kalbant apie neatsakingą vaikų nuotraukų kėlimą į internetą, tai yra paprasčiausias neapdairumas ir polinkis daryti taip, kaip daro kiti. Jei dažniau kalbėsime viešai, kokios yra grėsmės dalijantis vaiko atvaizdu, kad taip pažeidžiama vaiko teisė į privatumą, tik tuomet, tikėtina, daugelis ir supras, kodėl reikia atsakingai elgtis virtualioje erdvėje, ypač saugant vaikų privatumą“, – sako R. Požėla.
Susiję straipsniai
