Kauniečių Rasos ir Kšyštofo Micachų gyvenime kelionės yra labai svarbios. Tikriausiai kelionėmis vyrą užkrėtė Rasa, nes kūrybinį darbą dirbančiai režisierei jos yra įkvėpimo šaltinis. O taip pat būdas atitrūkti nuo įprastos namų rutinos, reikalų, darbų. Norint iš tikrųjų pailsėti, reikia judėti, kad keistųsi vaizdai ir aplinka.
Kelionių fanai per 25-erius santuokos metus išbandė beveik visus įmanomus keliavimo būdus ir apsistojo prie keliavimo kemperiu. Būtent taip šeimai keliauti smagiausia jau kokius aštuonerius metus. Kemperiavimą dievina ir jų dvylikametė dukrytė Paulė. Jaukus kemperis „Kempas“ tapo beveik šeimos nariu, o jį šeima sukūrė nepirkdama jokių naujų detalių, o pritaikydama viską, ką rado nenaudojamo namuose.
Išbandyti įvairūs keliavimo būdai
„Pirmoji mūsų su Kšyštofu kelionė įvyko per medaus mėnesį prieš 25-erius metus. Tada buvo populiarios autobusinės kelionės, kitokių gal ir nebūdavo. Išvažiavome trims savaitėms per visą Europą į Ispaniją, savaitę ilsėjomės Ispanijos kurorte, nemažai keliavome. Iki šiol tą kelionę prisimename labai šiltai, jos metu buvo daug visokių juokingų nutikimų. Kai buvome jauni, toks keliavimo variantas patiko“, – sako Rasa.
Po metų jauna šeima planavo autobusu keliauti į Italiją, bet atėjus į kelionių agentūrą sumokėti pinigų, darbuotoja pasakė, kad atsilaisvino dvi vietos skrydžiui į Kretą. Ko gero, tai buvo pirmasis užsakomasis skrydis iš Lietuvos į Graikiją ta atostogų kryptimi. Tada nebuvo kelionių paketų „viskas įskaičiuota“, Rasa ir Kšyštofas apsistojo kukliame viešbutyje ir visą savaitę važinėjo po apylinkes stebėdami vietinių žmonių gyvenimo būdą, Kretą išmaišė kiek įmanydami vietiniu transportu. Lankė mandarinų giraites, ūkininkų fermas.
Dabar visame pasaulyje populiarėja „lėtasis turizmas“. Žmonės pradeda keliauti sąmoningiau, nebesiekia aplankyti kuo daugiau vietų, o įsigilina į vieno miesto ar regiono specifiką, pajaučia vietinių žmonių gyvenimo būdą. Lėtas turizmas orientuotas į pažinimo gylį, kokybę, o ne „pliusiukus“, kas jau aplankyta. Rasos ir Kšyštofo kelionės nuo pat pradžių būdavo tokios.
Gimus pirmajam sūnui Patrikui, kažkiek keitėsi keliavimo stilius. Šeima pradėjo keliauti automobiliu, kartais dėl patogumo – lėktuvu. Dažniausiai per metus pavykdavo išvykti į 4 skirtingas keliones skirtingais metų laikais. Šeima išbandė ir pažintines keliones su gidais, ekskursijomis, ir pasyvų poilsį prie jūros „viskas įskaičiuota“. Teko išbandyti ir Europos kempingus, juose išsinuomodavo namelį arba nakvodavo palapinėje. Tačiau vaikystėje Patrikas dažnai sirgdavo, todėl keliones į kempingus planuodavo labai atsakingai. Kartą Kroatijoje susirgus pūlinga angina, teko kuo skubiau krautis daiktus ir važiuoti namo, nebaigus atostogų. Nors šeimai kelionės gamtoje labai patinka, dėl dažnų sūnaus peršalimų palapinę tekdavo keisti į viešbutį ar namelį kempinge.
Išbandytas ir kruizinis keliavimo būdas, kuris ypač patiko dukrytei Paulei. Kruizai leisdavo suderinti vaikų ir suaugusiųjų lūkesčius, nes kasdien sustojus vis kitame uoste, gali miestą pažinti tiek, kiek nori pats. Paulei itin tikdavo dienos pasivaikščiojimai miestų senamiesčiais, o vakarais – maudynės ir pramogos laive, o ypač nuplaukimai nuo uosto, kai viskas miestas toldavo ilgai ilgai iki paskęsdavo jūroje.
Būtinas kelionės objektas su vaikais – pramogų parkai
Rasa sako, kad jų šeima į kelionės maršrutą būtinai įtraukia bent vieną pramogų parką, o neretai jų būna net keli. Jai iš profesinės pusės įdomu pramogų parkų infrastruktūra, kaip jie veikia, interjero ar kiti teminiai sprendimai. Renginių režisierei tai teikia įkvėpimo naujiems darbams. Kartais užtenka kokios detalės, kad atsirastų minčių renginio scenarijui. Jai visada įdomūs tokie parkai, kurie neša kažkokią žinutę, pasakoja istoriją, kuriuose išvystyta tema, o ne šiaip kviečiama į karuseles ar atrakcionus. Kelionėse smagiausia yra įvairovė – pramogų parkai, keliaujant su vaikais, – neatsiejama jų dalis. Tokiam mamos hobiui visada pritardavo visa šeima – vaikai natūraliai, o vyras širdyje iki šiol yra vaikas.
Tad svajonių atostogos šeimai – tai ne tik viliojantys gamtos peizažai, dar nepažinta kultūra, skirtingų miestų architektūra, vietinių gyventojų papročiai, ramybė ir artumas su gamta, bet ir pramogos, kuomet vėl jautiesi esantis vaikas ir matomas džiaugsmas savo vaikų akyse.
„Ir jei kada pažadėsite vaikams įgyvendinti didžiausią jų atostogų svajonę, keliaujant po Europą, tikriausiai dairytis teks, kurį Europos atrakcionų parką būtų geriausia aplankyti. Pirmiausiai žvilgsnis turėtų nukrypti į Vokietiją, kur pramogų parkų gausa tiesiog stebina, o ir keliaujančiais kemperiais čia itin pasirūpinta!
Vienas populiariausių Vokietijos teminių parkų – Legolendas, turi savo kemperių kaimelį tad tai gali būti puikus atostogų taškas šeimoms su vaikais. Nuo kempingo iki Legolendo maždaug 10 minučių kelio pėsčiomis per puikų pušyną, o pats kaimelis irgi labai smagiai įrengtas: žaismingi, lego detalėmis „pralinksminti“ dušai, virtuvėlė, nemokamas internetas. Tai ne tik labai patogi kempingo vieta, bet ir geras būdas sutaupyti “, – sako Rasa.
Kemperiavimas
Dar neturėdami savo kemperio ir keliaudami automobiliu Micachai neretai atostogoms rinkdavosi kempingus. Visada svajojo apie nuosavą kemperį, bet atrodė, kad patys turbūt niekada neįpirks – gerų kemperių kaina buvo didelė.
Įvykiai susiklostė labai įdomiai. Prieš gerus aštuonerius metus Rasa dirbo TV3 televizijoje režisiere, rengė laidą vaikams „Kempas ir draugai“. Tai buvo edukacinė laida, kurioje kaskart vaikų laukė nuotykių kupina kelionė kemperiu, vardu Kempas, kuriame tilpdavo nuotykių ieškotojas Tep lep karalius ir jo draugai pagrindiniai laidos herojai – supergalių turintys mažieji. Laidos scenografijai reikėjo seno, pigaus kemperio. Niekas neplanavo, kad kemperis bus naudojamas pagal savo tikrąją paskirtį, todėl perkant jam nebuvo keliami jokie reikalavimai. Bet laidos filmavimams dar neprasidėjus, jis tapo ne tik džiaugsmu laidos žiūrovams, bet ir dideliu vargu laidos rengėjams: techninė apžiūra, saugojimo aikštelė, draudimai. Ant galvos užkrito daug problemų, supratus, kad tai ne tik butaforija, bet ir transporto priemonė. Tada laidos kūrėjos nusprendė, kad su juo reikia pabandyti atostogauti, ir suplanavo pirmąją filmavimui skirtą kelionę į Gdanską prie jūros. Kempas atrodė įspūdingai – nudažytas žydrai, išpieštas žaismingais paveikslėliais, viduje buvo pritaikytas labiau filmavimams, negu keliavimui. „Jis buvo gremėzdiškas. Bet, nepaisant to, mes tiesiog įsimylėjome tokį keliavimo būdą jau nuo pirmos kelionės. Mūsų penkiametė Paulė tada pasakė, kad tai buvo geriausia kelionė iš visų pasaulio kelionių“, – pasakoja Rasa.
Vaikams gyvenimas kempinge labai patinka dėl laisvės, buvimo gamtoje ir nuostabaus komandos jausmo.
Iš tiesų tai mes, suaugusieji, akcentuojame viešbučių žvaigždutes ir komfortą. O vaikui didžiausią įspūdį daro miškas, jūra šalia, galimybė laipioti po medžius, voliotis smėlyje, išsipurvinti… Tąkart Paulė įsikabarojo į nulaužto medžio šaką ir klijavo rutuliukus iš modilino – išėjo geras siužetas laidai. Rasa sako, kad į keliones jie visada pasiima kūrybinių priemonių vaikams, kad jie galėtų lipdyti arba lieti akvareles. Paulė, būdama maža, dažnai „pagražindavo“ savo piešiniais akmenis, medžio žieves, akmenukus ar kankorėžius.
Nuotraukose – šeima kemperį išpuoselėjo patys:
O po darbo kelionių natūraliai gimė mintis, kad būtų smagu pakeliauti kemperiu ir atostogų metu. Rasa ir Kšyštofas suplanavo trijų savaičių kelionę po Austriją, Italiją, Kroatiją. „Grįžome ir svaigome apie kitus metus, kaip vėl važiuosime Kempu“, – sako Rasa. Tik kemperis „Kempas“ buvo labai senas, nepatogus, tad svarstė jį parduoti ir nusipirkti naują. Įdėjus skelbimą į internetą, iškart sulaukė daugybės draugų žinučių, kad neverta parduoti „Kempo“. O ir patys Micachai ėmė jaustis taip, tarsi parduotų savo šeimos narį. Išėmė skelbimą ir nutarė, kad verčiau „Kempą“ atnaujins pagal savo poreikius.
Kaip senas kemperis tapo patogiu ir stilingu
Keliaudamas kemperiu, tu keliauji su namais, tik sumažinta jų versija. Jame turi tilpti visas gyvenimas ir dar daugiau.
Tam, kad tavo atostogos būtų kokybiškos, turi gerai joms pasiruošti. Kemperio organizacija sudaro visą kelionės sėkmę. Keliaujant turi būti labai patogu, nėra laiko gaišti daiktų tvarkymui ir ieškojimui. „Kiekvienas sustojimas – tai rutina, kurią reikia pamilti. O kad taip būtų, viskas turi būti sudedama, ištraukiama ar išvyniojama taip lengvai, kad tai daryti būtų smagu vaikams. Tokios atostogos – komandinio darbo laikas, kurį jie ypač vertina. „Kempas“ iš esmės neįsivaizduojamas be vaikų, nes kelionė juo – geriausia, kas gali nutikti šeimai. Pakeitę keturias namų sienas į kelionę su namais ant ratų, kvėpuodami grynu oru, valgydami lauke, mėgaujantis laisve, kurios vaikams tikrai pritrūksta mieste, mes įsikrauname laimės visiems metams.
Supratome, kad senuoju kemperiu tinkmai organizuoti kelionę yra sunku, atsiranda daug chaoso. Nusprendėme visą jį išardyti ir panaudoti tik jo pagrindinę dalį. Kšyštofo auksinės rankos, jis viską moka padaryti pats, kai ką padėjo meistraujantis jo draugas. Kemperį išrinkome „iki nuogumo“, radome ir skylių, ir pelėsio, viską sandarinome, valėme, teko pasidomėti, kaip teisingai išdėlioti svorį, kad nepakistų svorio centrai. Viską įrenginėjome pagal savo skonį ir poreikius. Mūsų tikslas buvo atnaujinti kemperį, neperkant nieko naujo, viską pritaikant iš to, ką turime namuose. Sakėme, jei nors vieną naują detalę pradėsime pirkti, galo nebus“, – pasakoja keliautoja.
Nuotraukose – kemperio vidus:
Šeima jau nemažai buvo keliavusi, o kiekvienoje kelionėje mokaisi, tad puikiai žinojome, ko tikimės iš patogių atostogų. Nakvynės vietai pritaikė dviaukštę Paulės lovą, pirktą „Ikejoje“, kurią paauglė jau norėjo pakeisti kita. Dabar toje dviaukštėje lovoje kemperyje mielai miega pati Paulė ir jos draugės, jei keliauja kartu. Indaujai Rasa pritaikė fanerines mandarinų dėžes, prieš tai jas nudažiusi. Iš namie turimų nebereikalingų lentynų, senų baldų fragmentų formavo kemperio baldus. Rasa sako, jog ji yra kaupikė ir niekada neišmeta daiktų, kuriuos dar būtų galima panaudoti. Iš turimų užuolaidų ir pledukų moteris pasiuvo naujas, tinkančias kemperiui, taip pat pagalvėles, kitus jaukius aksesuarus. „Mums norėjosi, kad visas kemperis būtų atviras. Paprastai gamykliniai baldai būna dideli, užgriozdinantys kemperio erdvę. Mes kūrėme, kad būtų daug erdvės, oro, kad kemperyje jaustumeisi gerai, juk tai laikini tavo namai. Žiūrėjome bendrą visumą, kad patogu būtų lauke ir viduje, lengva išpakuoti daiktus, kad kiekvienas daiktas turėtų savo vietą. Kas turi kemperius, žino, kad spintelės net užrakinamos specialiais užraktais, o daiktai tvirtinami, nes kitaip kelionės gale gali rasti juos visus ant žemės“, – dalinasi patirtimi Rasa.
Keliavimo kemperiu pliusai
Rasos nuomone, didžiausias keliavimo kemperiu pliusas – ne kaina. Ko gero, keliauti kemperiu ar nakvoti viešbutyje kaina panaši, kartais kemperiu net didesnė. Bet toks keliavimo būdas patogus lėto turizmo mėgėjams. Kelionės nameliu ant ratų – turbūt vienas iš maloniausių keliavimo būdų tiems, kuriems lėtas važiavimas vaizdingais keliais teikia didelį malonumą, ir tiems, ką žavi kelionės, apipintos istorijomis, akimirkomis, prisiminimais ne tik vaizdingas keliais, bet ir kamščiai, pailsėjimo sustojimai, knygos, žaidimai, miegelis, juokas ir laukimas kartu su vaikais pažinti, pajusti, atrasti.
Pastatęs prikabinamą kemperį aikštelėje, gali keliauti po apylinkes tiek automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis ir pažinti vis kitas vietas, miestus, miestelius. Micachai keliauja saulės spindulių principu: iš centro (kempingo, kur stovi kemperis) kasdien kur nors nuvažiuoja iki 70 kilometrų atstumu. Taip dėliojasi visi jų kelionių maršrutai. Svarbu iš anksto gerai susiplanuoti ir žinoti, ką įdomaus norime aplankyti tame regione.
Šią vasarą šeima suplanavo 3 savaičių kelionę, 1000 km nuo Kauno, visai netoli Slovakijos. Egeris – miestas slėnyje, tarp Zempleno ir Matros kalnų. Vietovės šlaitai – vyno mėgėjų rojus, o tikslas apima visą šį regioną, tačiau šeima nusižiūrėjo keletą ypatingų vietų, kurias planuoja būtinai aplankyti. Šalies pasirinkimą lėmė išaugusios degalų kainos – į mylimą Kroatiją ir dar nelankytą jos regioną keliauti pasidarė per brangu. Vengrijos maršrutą Rasa pradėjo planuoti dar vasario mėnesį, gerai atlikdama „namų darbus“. Kai savo paskyroje „Kempas House“ ji pasidalino Vengrijos regiono vaizdais, sekėjai neatspėjo, kokia tai galėtų būti šalis. Daugeliui atrodė, kad koks nors tolimas ir egzotiškas kraštas.
„Mes planuojame atostogas ilgai, ir jei važiuojame kur toliau nei į Lenkiją, tai nemažiau nei 3 savaitėms ar net mėnesiui. Šiemet Vengrijoje turime naujų užduočių – aplankyti vietas, kur buvo filmuojami Paulės mėgstami kino filmai. Mūsų paauglė yra didžiulė kino mėgėja, tikrai žinau, kad gersime kavą toje Budapešto kavinukėje, kur buvo filmuota kažkurio jos mėgstamo filmo scena, aplankysime „Juodosios našlės“ filmavimo aikšteles, eisime į operos ir baleto teatrą, kur filmuotos „Žmogaus voro“ scenos.
Po Balatono aukštuma slepiasi didžiuliai gamtos lobiai, apie kuriuos mes net nežinome, o Tapolcos šaltinio urvas yra tik vienas iš mažo miestelio urvų, kur žemiau miesto slepiasi didžiausi vandens urviniai ežerai šalyje, ir daugelis žmonių kas savaitę lenda po žeme, norėdami geriau juos pažinti ir net atrasti anksčiau nežinomas vietas, tad jų ieškosime ir mes.
Dar žinau, kad Vengrijos Egerio regione lankysimės Osmanų imperijos laikų hamame, veikiančiame iki šiol. Tos maudyklos daug šimtmečių buvo prieinamos tik didikams, tik XIX amžiuje jose leista praustis miestiečiams. Mus domina ne tik įspūdingas architektūrinis objektas, bet ir jame išlikusios senosios turkiškos pirties tradicijos. Būtinai išbandysime ir maudynes, ir jų garsiuosius masažus, ir net nusisamdysime gidą, kad papasakotų visą maudyklų istoriją. Viską patirti, pajausti kur kas svarbiau negu kelionėje tik pasidaryti asmenukę ir įkelti ją į instagramą“, – sako Rasa Micachienė.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas parėmė projektą „Žalia šeima“ ir 2022 metams skyrė 3500 eurų.
Šis straipsnis įkeltas 2022 rugpjūčio 15 dieną.
