Ne visos būsimosios mamos žino, kad jų pilve augantis mažiukas jau nuo trečio mėnesio pasidaro plaukuotas. Ant galvos ir viso kūnelio pradeda augti trumpi, ploni plaukeliai (lanugo).
Likus mėnesiui iki gimdymo, tie plaukeliai nukrenta. Naujagimiui jų vietoje ant kūnelio ima augti gyvaplaukiai, o ant galvytės, blakstienų, antakių srityje – šeriniai plaukai. Tik neišnešioti naujagimiai (7-8 mėnesių) dažniausiai būna pūkuoti kaip persikai.
Apie vaikų plaukus pasakoja gydytoja dermatologė Gitana Šabūnienė.
Svogūnėlių skaičius – įgimtas
Pirmiausia paneigsime visus liaudiškus mitus apie tai, kad mažo vaiko plaukus reikia skusti. Gimęs kūdikis jau turi paveldėtą plaukų svogūnėlių skaičių, kuris, masažuojant galvą ar skutant plikai, nedidėja. Vaikas paveldi plaukų tankumą, polinkį plikti, žilti, o nuo paties žmogaus priklauso tik tai, ar jis moka tinkamai prižiūrėti tą gamtos dovaną.
Iki metų amžiaus vaikelio plaukai yra ,,nesavarankiški” – jie auga kaip vienu metu pasodintų svogūnų lysvė. Nuo metų laiko kiekvienas plaukas savarankiškai pasirenka augimo ciklą ir pereina iš aktyvios (anageno) fazės į tarpinę (katageno) fazę, o galiausiai – į ramybės (telogeno). Pailsėjęs svogūnėlis vėl išleidžia naują daigą – plauką.
Apie 2-3 kūdikio gyvenimo mėnesį atsiradęs akivaizdus plaukų išretėjimas pakaušyje yra fiziologinis reiškinys ir nebūtinai reiškia vitamino D trūkumą.
Plaukučių savybės, kurios išaugamos
Vaikų oda su joje esančiomis prakaito ir riebalinėmis liaukomis baigia formuotis tik 9-aisiais gyvenimo metais. Tuomet ir pradeda ryškėti galvos odos tipas, kuris visiškai susiformuoja tik po lytinio brendimo.
Plaukučių savybės augant keičiasi, todėl visiškai nereikia nerimauti, jei:
1. Ant galvos plaukučiai styro į visas puses, yra labai nepaklusnūs. Tokios savybės būdingos priešmokyklinukams, ypač pirmaisiais gyvenimo metais.
Augdamas plaukas keičiasi ir darosi paklusnesnis. Jei styrančių plaukučių neįmanoma sutvarkyti, galite naudoti augalinės kilmės drėkiklį, skirtą vaikų plaukams. (Jo reikėtų teirautis vaistinėse ar specializuotose kosmetikos parduotuvėse). Jokių balzamų ar putų vaikams naudoti nepatariama.
2. Kad ir kaip būtų liūdna, augant kinta ir plaukų savybė garbanotis. Mamos guodžiasi, kad nukirpus vaiko plaukai nustojo garbanotis. Čia kaltas ne kirpimas. Pirmaisiais ar antraisiais gyvenimo metais gana dažnai vaikai turi garbanėlių, bet tik nedaugeliui ši savybė išlieka užaugus.
3. Šviesūs, neturintys pigmento plaukai. Vaikui augant, plaukai tamsėja, storėja.
Neįprasti atvejai
Kartais vaiko plaukai atrodo neįprastai, bet tokie atvejai nereikalauja specialaus gydymo. Tai:
Vilnos apgamas. Lygiaplaukis vaikas bet kurioje galvos vietoje gali turėti susisukusių, garbanotų plaukų sruogą.
Kitos spalvos sruogos. Baltaplaukio vaiko galvelėje kartais nuo gimimo matyti tamsių plaukų sruoga. Tai įgimta, todėl vaikas šios savybės neišaugs.
Į visas puses augantys plaukai. Jie atrodo kaip netikri, tyčia suvelti ar išpūsti. Tokie plaukai pasitaiko nedažnai, todėl ypač traukia akį. Reikia su tuo tiesiog susitaikyti.
Kur kas rimtesni atvejai, jei plaukai pradeda slinkti, galvos odoje atsiranda plikimo ar pleiskanojantys židiniai.
Susirūpinkite, jei:
Galvoje pastebėjote apvalių ar ovalo formos nuplikimo židinių. Tie židiniai linkę didėti, susilieti vienas su kitu, gali pradėti slinkti blakstienos ir antakiai. Jei plikti pradėjo vaikas iki 5 metų amžiaus, didesnė tikimybė visai nuplikti ir gydant dažnai negaunama norimų rezultatų.
Šis židininis plikimas nėra toks retas tarp vaikų, kaip gali pasirodyti tėvams. Juo serga apie 1,7 proc. žmonių, iš kurių ketvirtadalis yra vaikai iki 10 metų amžiaus. Plikimo priežastys neaiškios. Daugiau kaip trečdaliui sergančiųjų nustatoma atopinė būklė: alerginis rinitas (šienligė), atopinis dermatitas ar bronchinė astma. Neretai sergant židininiu plikimu nustatoma skydliaukės patologija. Dažnai plaukai atauga savaime, tačiau plikimui prasidėjus vaikystėje, prognozė yra blogesnė.
Vaikas rauna sau plaukus. Trichotiliomanija – tai neurologinis sutrikimas, būdingas priešmokyklinio amžiaus (2-6 m.) vaikams – tiek berniukams, tiek mergaitėms. Paauglystėje jis pasitaiko rečiau. Pasikeičia lyčių santykis – dvigubai daugiau mergaičių negu berniukų. Tarp suaugusiųjų ši patologija reta, plaukus rauna dažniausiai psichinėmis ligomis sergantys asmenys. Išrauti plaukai atauga, tai nėra pati didžiausia trichotiliomanijos bėda, tačiau vaikui reikalinga psichologo, o sunkesniais atvejais – ir gydytojo psichiatro konsultacija.
Galvoje pastebėjote pleiskanojantį odos plotą ir nulūžinėjusius, trapius, pilkus plaukus jame. Tai gali būti grybelinis galvos odos pažeidimas. Šia liga vaikai gali užsikrėsti nuo kitų sergančių vaikų, nuo šunų, katinų, ypač mažų kačiukų. Esant grybeliniam galvos odos pažeidimui vaikas paprastai gydomas stacionare.
Plikimas dėl nuolatinės plaukų traumos. Ilgalaikis plaukų tempimas, pvz., kietai pinamos kasos, standžiai surišti ir gumyte užveržti plaukai arba tokia šukuosena kaip ,,arklio uodega” gali sukelti vietinį plaukų plikimą. Nuo ilgalaikio ir nuolatinio tokio plaukų žalojimo gali sunykti plaukų maišeliai. Smarkus ir energingas šukavimas taip pat žalingas -plaukai išpešami arba nutraukiami.
Kaselių pynimo vietoje dėl nuolatinio tempimo nupliko. Dabar populiarios daugybės kasyčių šukuosenos. Joms padaryti sugaištama daug laiko, todėl kasytės neišpinamos savaitėmis. Dėl to gali sunykti plaukų folikulai.
Vaiko plaukus patartina šukuoti švelniai, mažomis sruogelėmis, ypač ilgesnius, porą kartų per dieną – ryte ir vakare. Jeigu plaukai ilgi ir veliasi, galima naudoti jau minėtą augalinį drėkiklį, kuris daro plaukus paklusnesniais.
„Mamos žurnalas“
