Jauna, žydinti moteris staiga pradeda plikti… Kur riba, kada slenkantys plaukai dar laikoma norma, o kur jau – liga? Savo istoriją sutiko papasakoti šiuo metu užsienyje gyvenanti Jurgita.
Man 36 metai ir mano nuplikimo istorija prasidėjo viso labo prieš kelis mėnesius.
Rugsėjy pastebėjau vieną mažą išplikusį apskritimą galvoje.
Išsigandau, nustebau, bet nelabai kreipiau į tai dėmesį, galvodama, kad praeis savaime, kad mano organizmas yra išsekęs po 2 nėštumų ir žindymų. Pirmąjį sūnų, kuriam dabar 4 metai, žindžiau iki 2 metų ir beveik 4 mėnesių, kai baigiau žindyti, dar nežinojau, kad esu 5 savaites nėščia su antru sūneliu. Taigi galvodama, kad išplikęs ratukas galvoje – nėštumų, žindymų ir persitvarkančios hormoninės sistemos pasekmė, nekreipiau dėmesio.
Kaip prasidėjo plikimas
Po kelių savaičių išplikęs ratukas ėmė didėti, svarsčiau, į kokį gydytoją kreiptis, lyg pusiau juokais išplatinau nuotrauką su išplikimu Facebooke tarp draugų, domėdamasi, kas tai ir į kokį gydytoją kreiptis. Nutariau kreiptis į odos gydytoją, kuris nustatė diagnozę – židininė alopecija (nuplikimas), sakydamas, kad tai autoimuninės sistemos liga, kurios priežasčių, deja, mokslas nežino. Atlikti tyrimai parodė, kad turiu nedidelį skydliaukės uždegimą, vadinamą Hashimoto sindromu. Tarp alopecijos pacientų yra pastebėta tendencija, kad apie 28 proc. alopeciją turinčių žmonių turi ir šį skydliaukės uždegimą. Man buvo skirta kortizolio preparatų, kuriais tepiau išplikusią vietą, kad per išorę būtų paveikta imuninė sistema. Aišku, žinodama diagnozę, ėmiau naršyti po internetą, ir matydama visiškai nuplikusių žmonių nuotraukas galvojau, kad man taip tikrai nenutiks.
Dvi savaites tepiau galvą skirtais tepalais, o išplikusių židinių vis daugėjo. Plaukai slinko ne dienomis, o valandomis. Vakare vaizdas veidrodyje skirdavosi nuo to, kokį mačiau dar ryte. Smakrą siekusį karė kirpimą pakeičiau į trumpų plaukų šukuoseną, kirpėjo kėdėje dar sugebėjau pajuokauti, kad atrodau kaip Monako kunigaikštiene Charlene. Pasišiaušusių plaukų šukuosena tikėjausi užmaskuoti židinius galvoje.
Galvojau, kad šitas košmaras kažkada baigsis, ir tikrai nemaniau, kad tai bus mano paskutinis apsilankymas pas kirpėją. Trumpų plaukų šukuosena gelbėjo mane vos kelias dienas. Naktimis prabusdavau ir galvodavau, kad sapnavau tik blogą sapną, kai suprasdavau, kad tai realybė, nebegalėdavau užmigti. Žindymą dienos metu nutraukiau iškart, nes kaip minėjau, maniau, kad mano kūnas tiesiog labai labai išsekęs, vienu metu svėriau vos 54 kg, kuomet mano ūgis 175 cm. Vis dar žindžiau naktį, mažajam kaip tik buvo suėję 1 metukai.
Ėmiau ieškoti informacijos apie alopeciją, Vienoje, kurioje gyvenu, radau savipagalbos grupę. Kai pirmą kartą nuėjau į susitikimą gruodžio pradžioje dar turėjau nemažai savo plaukų ir židinių per visą galvą.
Vaizdas nuplikusių moterų, kurios buvo be perukų ar kitų galvos apdangalų, šokiravo…
Pirma mintis vėl buvo ta, kaip ir naktį prabudus, – Viešpatie, man taip nenutiks… Aš tuoj pasveiksiu, plaukai užaugs, ir po poros mėnesių vėl sėdėsiu kirpėjo kėdėje. Deja, Kalėdas pasitikau jau visiškai plika galva. Praėjus dar vienam mėnesiui, netekau antakių, nuslinko plaukeliai nuo viso kūno, nuo intymių vietų. Šiuo metu stipriai retėja blakstienos, pamažu suprantu, kad greitai nebeteks naudotis ir savo mėgstamiausia kosmetine priemone – blakstienų tušu.
Liga progresavo
Mano diagnozė nuo alopecia areata, kuri buvo nustatyta spalio mėnesį, perėjo į totalis (galvos nuplikimą) ir universalis formą (viso kūno nuplikimą). Šiuo metu man taikomas gydymas Diphenylcyclopropenon preparatu, kuris laikomu sėkmingiausiu metodu gydant alopeciją. Pirmų gerų pokyčių galiu tikėtis maždaug po pusmečio. Jei plaukai ir ataugtų, niekas negali atsakyti, ar jie neiškris pasibaigus gydymui…
Kai pirmą sykį apsilankiau pas odos gydytoją, jis pasakė, kad alopecija – tokia liga, kuri kaip savaime prasidėjo, taip savaime ir gali pasibaigti, nepriklausomai nuo taikomo ar netaikomo gydymo. Pvz., Austrijoje, Vienoje, savipagalbos grupėje sutikau moterį, kuriai plaukai ataugo nėštumo metu…
Internetu bendrauju su kitomis merginomis ir moterimis lietuvėmis, keičiamės informacija, gydymo metodais, nuotaikomis, emocijomis. Slaptoje Facebooko grupėje galima išlieti širdį, kai labai sunku.
Kas sunkiausia psichologiškai
Emocijų labai daug. Juk plaukai moteriai – moteriškumo, grožio išraiška. Buvo dienų, kai nekenčiau savo atvaizdo veidrody, išmečiau šampūnus, visokius standiklius ir puriklius, kad nesigraudinčiau.
Kalėdų proga vyras padovanojo pirmąjį peruką… Būtų kas vos prieš porą mėnesių pasakęs, kad gausiu dovanų peruką, būčiau pirštu prie smilkinio pasukiojusi…
Dabar sakau, viena laimė, kad alopecija mane ištiko tokioje šalyje kaip Austrija. Perukai labai brangūs, jų kainos prasideda nuo 200 eurų, Austrijoje 80 proc. peruko kainos kompensuojama, kompensuojama ir dalis išlaidų psichologui, kurio konsultacijos ligos pradžioje būtinos. Nieko nekainuoja ir man taikomas gydymas, vaistai, kuriais tepiau galvą (mokėjau tik recepto mokestį – 5 eurus).
Šiuo metu bandau rasti patogiausią būdą gyventi su alopecija. Peruko kasdien nenešioju, dar negaliu prie jo priprasti, man jis svetimkūnis. Kol šalta, gelbėjuosi kepure, jei žinau, kad būsiu patalpoje, vyniojuos skarą, o kartais nekreipiu dėmesio į aplinkinių žvilgsnius ir, pavyzdžiui, kokiame prekybos centre, kur labai šilta, vaikštau plika galva, sportuoju irgi plika galva. Nuo pat ligos pradžios norėjau nesislėpti, nes ši liga – dabartinė mano tikrovė, žinau, kad mane mylintys žmonės mylės mane ir toliau, o svetimiems užtenka savų rūpesčių. Jei viešoje vietoje būnu plika galva, matau sutrikusius žvilgsnius, drąsesni paklausia, ar man taikoma chemoterapija.
Aš ir pati vos prieš kelis mėnesius, pamačiusi nuplikusią moterį, pirmiausia būčiau pagalvojusi apie vėžį ir chemoterapiją. Man nieko neskauda, alopecija yra daugiau estetinė problema. Suprantu, kai sakoma, na, tai tik plaukai, ataugs… Suprantu, kad žmonės nori paguosti, nuraminti, bet, manau, daug veiksmingiau būtų, jei alopecija serganti moteris kur kas dažniau girdėtų žodžius, kad ji graži tokia, kokia yra. Nes yra vyrų, kurie palieka nuplikusią moterį, reikalauja, kad ji dėvėtų peruką net lovoje, o rišančią skarą išvadina valytoja… Yra moterų, kurios įsigyja 2 perukus, vieną nešioja dieną, o su kitu miega. Yra moterų, kurios mylisi su savo vyru paslėpusios galvą po pagalve… Ačiū Dievui, turiu labai palaikantį vyrą, šeimą ir draugus.
Manau, reikia išdrįsti kalbėti apie šią ligą, padėti moteriai atrasti patogų būdą būti, gyventi su plike, juolab kad mūsų visuomenė įpratusi prie standartų, kad nuplikęs vyras – tai normalu, nieko neįprasto, o nuplikusi moteris – baisu, ji privalo slėptis po peruku. Juk iš nuplikusio vyro nereikalaujama, kad jis savo plikę slėptų po dirbtiniais plaukais.
Apie moterų plaukų slinkimą ir plikimą pasakoja AND klinikos gydytoja dermatologė dr. Jūratė Garbaravičienė
Plaukų augimo fazė trunka vidutiniškai 3 metus, o poilsio ir kritimo fazė – apie 3 mėnesius. Paprastai daugumos plaukų šios dvi fazės nesutampa, todėl kiekvieną dieną pastebime tik nežymaus plaukų kiekio iškritimą. Normalu, kad po gimdymo praėjus vidutiniškai 2–4 mėnesiams kai kurioms moterims ima smarkiai slinkti plaukai. Šis periodas siejamas su hormonų persitvarkymu. Nėštumo metu padidėjusi estrogenų koncentracija palaiko plauką anageno (augimo fazėje), taip kiek „atitolinama“ plaukų poilsio ir kritimo fazė, kuri vis tiek pagaliau ir labai akivaizdžiai ateina po gimdymo, – staigiai sumažėjus šių hormonų kiekiui kraujyje. Kiekvienai moteriai šie hormonų svyravimai pasireiškia skirtingai, kai kada moteris gali per kelis mėnesius netekti iki 30 procentų plaukų.
Normalu, kad dalis plaukų krenta kiekvieną dieną, o nerimas kyla tada, kai pastebime, kai nenormaliai ima retėti plaukai, kai smarkiai padidėja iškrintančių plaukų kiekis. Ar tai dar norma, sprendžiama pagal šių skundų trukmę, lydinčias ligas, iškrentančių plaukų kiekį, mikroskopinį vaizdą, plaukuotosios galvos dalies būklę, todėl diagnozei patikslinti geriausia laiku kreiptis į gydytoją dermatologą.
Diagnozuojant plaukų slinkimo priežastį, aptariamos įvairios gausios galimos jį sukėlusios būklės, tarp kurių gali būti ir mikroelementų, baltymų nepakankamumas. Neretai pasitaiko anemija, kuri gydoma geležies turinčiais preparatas. Amino rūgščių nepakankamumas gali pasitaikyti iš esmės pakeitus mitybos įpročius (neretai siejama su sveika mityba), sergant rimtomis žarnyno ligomis ar bulimija. Kai kurių mikroelementų, svarbių normaliam plaukų augimui, trūkumas gali atsirasti nuolatos vartojant vaistus nuo skausmo, depresijos, kraujo krešumui, cholesteroliui mažinti ar kitus.
Nedelsiant gydyti reikėtų tokias plikimo rūšis, kurios progresuojant pereina į randėjančią alopeciją (plikimą), o plauko folikulas pažeidžiamas negrįžtamai. Ją laiku atpažinus ir skyrus vaistų, procesą galima smarkiai sustabdyti. Taip pat svarbu ir gydyti lėtinių odos ligų pažeistą galvos odą, nes dėl to gali pradėti labiau slinkti plaukai. Neverta per daug nerimauti suintensyvėjus plaukų slinkimui dėl hormoninių pokyčių, pvz., po gimdymo, nes tai normali praeinanti būklė, jei, žinoma, kartu nėra ir kitos plikimą sukeliančios priežasties.
Pacientės klausia, ar tokiu atveju reikėtų vartoti kokius nors maisto papildus. Maisto papildų, skirtų plauko šaknies mitybai ir aktyvumui gerinti, sukurta nemažai ir įvairių, tačiau su jais nėra atliekama tyrimų, ar jų sudėtinių medžiagų sudėtis ir koncentracija yra saugi žindomam kūdikiui.
Apsisprendusioms vartoti maisto papildus patartina rinktis maitinančioms mamoms skirtus maisto papildus, kuriuose yra plauko folikului būtinųjų medžiagų – geležies, cinko, biotino.
Galvos, o kartu ir plauko folikulo kraujotaką gerinančios masažo ar raudonosios šviesos procedūros teigiamai veikia odos ligos nepažeistos plaukuotosios galvos dalies plauko augimą. Reikėtų žinoti, kad tik pradėjus jas taikyti, neretai plaukų slinkimas kuriam laikui net suintensyvėja.
Autoimuninės kilmės židininis plikimas neretai praeina per pirmuosius 12 mėnesių savaime ir plaukai atauga. Kita vertus, per ilgai jo negydant, mažėja sėkmingo gydymo tikimybė. Šio tipo plikimo gydymas gana specifinis ir kiekvienu atveju skirtingas, todėl rekomenduotina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Svarbus yra supratimas, kad suintensyvėjęs plaukų slinkimas, praėjus 2–4 mėn. po gimdymo, yra normali ir laikina būklė. Plaukų augimo (anageno) fazė trunka apie 3 metus, vadinasi, teks apsišarvuoti kantrybe toms, kurių plaukai nemenkai po gimdymo slinko, o ypač jei plaukai ilgi. Dėl ilgiau nei pusę metu trunkančio ir nemažėjančio plaukų slinkimo reikėtų pasirodyti gydytojui dermatologui, kad laiku būtų atpažintas kitos (ne hormoninės) kilmės plikimas. Suderintas miego bei poilsio režimas, sveikos galvos odos priežiūra, maisto papildai, bei galvos plaukuotosios dalies kraujotaką gerinančios priemonės prisidės prie mažesnio slinkimo bei didesnio plauko folikulo aktyvumo.
„Mamos žurnalas“
