Iš visų mikroelementų gausybės kūdikiams, vaikams ir paaugliams dažniausiai pritrūksta geležies. Geležies stokos mažakraujystė nustatoma net 75 proc. vaikų!
Kodėl organizme pradeda trūkti geležies?
Priežasčių gali būti daug ir įvairių: neišnešiotumas, kai naujagimiai nespėja sukaupti pakankamai geležies atsargų, per ilgai maitinant vaiką tik motinos pienu ir neduodant papildomo maisto. Jei nėštumas daugiavaisis – geležies atsargų gimę kūdikiai irgi sukaups mažiau, nes jiems reikia ja dalintis. Taip pat yra nemažai ligų, kurios sutrikdo geležies pasisavinimą žarnyne.
Kodėl geležis tokia svarbi?
Geležis yra gyvybiškai svarbi, nes ji aprūpina deguonimi organizmo audinius ir ląsteles. Geležies stoka išsivysto palaipsniui, pradžioje paprastai nebūna jokių aiškiai išreikštų simptomų, tačiau palaipsniui, kuomet ląstelės nebegauna pakankamai deguonies, atsiranda bendras silpnumas, nuovargis, padažnėjęs širdies plakimas, dusulys. Jei geležies stokojama ilgiau, pradeda slinkti plaukai, plonėja ir lūžinėja nagai, išblykšta ir papilkėja oda bei gleivinės. Įdomus simptomas, kuris pasireiškia tik moterims ir vaikams (suaugusiems vyrams nebūna) – labai pakinta skonis ir uoslė, atsiranda noras valgyti keistus, kartais nevalgomus dalykus: kreidą, ledą, žalią bulvę ir pan. Pasireiškus mažakraujystei, raudonieji kraujo kūneliai eritrocitai pasidaro labai maži, juose būna mažai hemoglobino, jie praranda įprastą tamsiai raudoną spalvą ir tampa blyškūs. Jei mažakraujystė išsivysto ne dėl geležies stokos, o dėl folio rūgšties ar vitamino B12 trūkumo – eritrocitų dydis nepakinta.
Iš kur galime gauti geležies?
Didžiausia bėda tame, kad mūsų organizmas geležies gana greitai netenka, tačiau pasisavina ją labai sunkiai. Paprastai iš maisto pasisavinama vos 10-15 proc. geležies. Jei organizme jau trūksta geležies ar jos poreikis yra didesnis, tuomet pasisavinama daugiau – apie 25-30 proc.
Maiste geležis būna dviejų formų – hemo geležis ir nehemo geležis. Hemo geležies yra mėsoje, žuvyje. Tokia geležis geriausiai pasisavinama (net 30 proc.), nors mūsų maiste ji sudaro dešimtadalį visos geležis. Nehemo geležies pasisavinama prasčiau – tik 5 proc. Pastarosios gausu augaliniame maiste – vaisiuose, daržovėse, kruopose.
Organizmui reikalinga abiejų tipų geležis, nes maiste esanti hemo geležis pagerina ir nehemo geležies pasisavinimą. Todėl gyvūninės kilmės maistas labai svarbus augančiam vaikui: ji ir pati geriau pasisavinama, ir pagerina geležies pasisavinimą iš augalinio maisto.
Geležies pasisavinimą pagerina vitaminas C, todėl kartu su mėsa rekomenduojama valgyti ir produktų, turinčių daug vitamino C – vaisių, daržovių, citrina apšlakstytų lapinių salotų.
Kas trukdo pasisavinti geležį?
Maiste yra medžiagų, kurios gali apsunkinti geležies pasisavinimą – tai fitinai, oksalatai ir polifenoliai. Su šiomis medžiagomis geležis sudaro netirpius junginius, kurie virškinimo sistemoje neįsisavinami. Fitinų yra sėlenose, kukurūzuose, sojoje, pupelėse, riešutuose. Pamirkius ankštinius augalus fitinų kiekis juose sumažėja ir jie silpniau slopina geležies pasisavinimą, tačiau kruopų mirkymas fitinų kiekio nepaveikia. Oksalatų yra rabarbaruose, špinatuose, rūgštynėse. Polifenolių gausu juodoje ir žalioje arbatoje, kavoje, kakavoje, špinatuose, vynuogėse. Po valgio geriama arbata ar kava geležies įsisavinimą sumažina net 75 proc., todėl arbatos ar kavos gėrimą vertėtų atidėti vėlesniam laikui.
Kaip išvengti mažakraujystės?
Kuo ilgiau kūdikis bus maitinamas mamos pienu, tuo mažesnė bus mažakrayjystės rizika. Mamos piene geležies nėra daug, bet ji itin gerai pasisavinama – net 50 proc. Pieno mišiniuose geležies yra daugiau nei motinos piene, bet jos pasisavinamas tesiekia vos10 proc.
Nėštumo metu vaiko organizme susikaupia geležies atsargų, bet jos išsenka per 5-6 pirmuosius vaiko gyvenimo mėnesius. Kūdikis sparčiai auga, todėl jo organizmas sunaudoja daug geležies. Ir nors kūdikis iš motinos pieno gauna geležies, jei jos neužtenka, pradedamos naudoti organizme sukauptos geležies atsargos. Todėl nuo 6 mėnesių rekomenduojama žindomą vaiką papildomai primaitinti.
Iki 10 metų vaikas per dieną turi gauti apie 10 mg geležies. Visavertis maistas, kuriame yra geležies, padeda užtikrinti tik reikalingą geležies dienos normą. Tačiau jei geležies vis tiek trūksta – gali prireikti ir geležies preparatų.
Antrasis kritinis periodas, kuomet gali pradėti trūkti geležies yra paauglystė. Tuo metu organizmas sparčiai auga ir transformuojasi, tad atsiranda ir didesnis geležies poreikis. Be to, merginoms prasideda menstruacijos, ir geležies netenkama su mėnesinių krauju.
Mamų klausimai
Kas kiek laiko vertėtų vaikui atlikti kraujo tyrimą, kad būtų nustatytas hemoglobino kiekis?
Sveiką vaiką profilaktiškai reikėtų tirti taip: iki vienerių metų – kas pusmetį, vėliau – kartą per metus.
Kiek vertingi maisto produktai (sultys, sausi pusryčiai), kuriuose įdėta papildomai geležies? Ar tokia geležis pasisavinama?
Tokie produktai turėtų būti vertinami kaip funkcinis maistas ir dar vienas papildomas geležies šaltinis. Maisto produktai, į kurių sudėtį papildomai įdedama vitaminų ar mineralų, kurių natūraliai tame maiste nėra (arba yra labai nedaug), vadinami funkciniu maistu. Tai gali būti kalciu praturtintos sultys, jogurtas su maistinėmis skaidulomis, pusryčių dribsniai su geležimi ir pan. Tokiuose produktuose geležies yra mažiau nei maisto papilduose ir ji pasisavinama kaip iš maisto – iki 30 proc.
Kaip suderinti kūdikio, kuris nevalgo mėsos-daržovių košės, mitybą?
Vaiko augimui reikalingų medžiagų yra pieno mišiniuose. Pagal tai, ko vaikas nevalgo, galime žinoti, ko jam greičiausiai trūks, ir pagal tai parinkti atitinkamą pieno mišinį.
Ar braškių-žemuogių sezono metu galima vaikui sumaitinti tiek uogų, kad ilgam pakaktų geležies atsargų?
100 g braškių yra maždaug 0,9 mg geležies, žemuogėse panašiai, taigi nelabai daug, šios uogos nėra pagrindinis geležies šaltinis. Svarbiausia sveikos mitybos taisyklė yra maisto įvairovė. Tik įvairus maistas užtikrina, kad organizmas gaus pakankamai jam reikalingų medžiagų. Jei skaičiuotume, kad vaikas suvalgys maždaug 200 g šių uogų kasdien, jis gaus 1,8 mg geležies. Jei 400 g uogų kasdien – 3,6 mg geležies. Vaikas turi gauti 10 mg geležies kasdien, iš jos įsisavinama 10 proc. ir tokiu būdu išlaikomas balansas tarp kasdienio geležies netekimo ir gavimo. Nėra tokio produkto, kurį vieną valgant būtų įmanoma prikaupti geležies atsargų. Bet kasdien valgant įvairų maistą – tikrai galima.
Ar geležį atstato burokėlių sultys, dilgėlių arbata?
Jei geležies jau trūksta – vien maistu jos neatstatysime, reikės ir geležies papildų. Burokėliuose ir jų sultyse, dilgėlių arbatoje yra geležies, bet panašiai kaip ir braškėse – ne itin daug. Tiek burokėlių sultys, tiek dilgėlių arbata gali būti kaip papildomas geležies šaltinis vaikui, kuris, nemėgsta daržovių, valgo vienodą maistą ir pan.
Jei iš maisto geležis pasisavinama taip sunkiai, ar paskaičiuota, kaip ji pasisavinama iš geležies papildų?
Papilduose paprastai būna hemo geležies – tai geriau pasisavinama geležies forma. Jei organizme trūksta geležies, jos pasisavinama apie 30 proc. Kalbant apie geležies papildus, vertėtų rinktis chelatinę geležies formą, kurią organizmas itin gerai pasisavina. Chelatinė geležis nedirgina virškinamojo trakto nekietina vidurių ir yra neutrali maistui, tad ją nebūtina vartoti ant tuščio skrandžio.
Vaistiniuose preparatuose būna daugiau geležies nei papilduose, bet ilgai vartojant ypač dideles geležies dozes, atsiranda rizika pakenkti žarnyno mikrobiotai. Svarbu nepamiršti, kad jei vartojant geležies preparatus hemoglobinas ir eritrocitų kiekis jau tampa normalus, geležies dar kurį laiką reikia vartoti, kad būtų sukauptos jos atsargos.
Ar geležies papildų galima duoti profilaktiškai? Pavyzdžiui, vaikui, kurio blogas apetitas, arba paaugliui?
Galima. Tokiam vaikui ar paaugliui paprastai trūksta ne tik geležies, bet ir kitų medžiagų. Polivitaminų ir mineralų papilduose būna ir geležies (vidutiniškai 10-15 mg, kartais daugiau), taigi vartojant polivitaminus ir mineralus galima gauti pakankamai geležies. Vaikams nuo 3 metų ir paaugliams ypač tinka skystos geležies shot’ukai, kuriuose yra ir geležies įsisavinimui reikalingo vitamino C, ir vario, ir B grupės vitaminų.
