Vaikas atsisako mėsos

Vėtrės Antanavičiūtės.jpg — Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.

„Nors nesame vegetarai, mūsų 3 metų sūnus nevalgo mėsos – iškrapšto gabaliukus iš plovo, o suvalgo tik ryžius, nustumia kotletą, o suvalgo tik bulvių košę. Kraujo tyrimai kol kas geri. Ar turėtume „spausti“ vaiką valgyti mėsą, o gal nieko blogo, kad nevalgo, nes aplinkoje daugybė vaikų,

kurie mėsos nemėgsta“.

Oficiali medicina vienareikšmiškai pasisako už tai, kad kūdikiams nuo 6 mėnesių reikia mėsos, nes išsenka geležies atsargos. Deja, daug kūdikių mėsos nenori, ją valgo tik „apgaulės būdu“ (mamos įsigudrina į mėsos košę net pridėti cukraus, kad vaikas neatpažintų skonio ir valgytų), o kai jau gali valgyti patys, mėsos atsisako.

Daugėja ir vegetariškai besimaitinančių šeimų, kuriose vaikai mėsos nė neparagauja. Požiūris į mėsos valgymą laisvėja, dabar pediatrai, išgirdę, kad vaikas nevalgo mėsos, nepuola bartis, o verčiau pasiūlo planą B, kaip vaiką maitinti, kad nenusilptų kraujas.

Nors mažakraujystė laikoma „mėsos nevalgymo liga“, iš esmės, mėsoje nėra nieko tokio, ko nebūtų galima pakeisti kitu maistu. Mėsa – geležies šaltinis, tačiau žinoma, kad iš mėsos pasisavinama tik 10–20 proc. geležies (iš augalinės kilmės produktų – 1–10 proc.). Sutikite, ne taip labai ir skiriasi. Todėl, jei vaikas nenori mėsos, verčiau ne prievarta, apgaule ar manipuliacijomis ją brukti, o su vaiką prižiūrinčiu mediku aptarti jo mitybą „be mėsos“. Pagal visame pasaulyje pripažįstamos sveikos mitybos piramidės rekomendacijas, pagrindinę maisto dalį kiekvienos dienos bet kokio amžiaus vaiko, suaugusiojo valgiaraštyje turi užimti grūdinės kultūros, daržovės, vaisiai, o mėsos per dieną suaugusiajam užtenka 90 g.

Paprasčiausi patarimai, jei vaikas nevalgo mėsos:

1. Susitarkite su gydytoju, kad vaikui kraujo tyrimą atliksite dažniau, nei įprasta – kartą per pusę metų ar dar dažniau. Paprašykite išsamesnio kraujo tyrimo, kuris parodytų ne tik geležies kiekį, bet ir jos atsargas. Jei atsargos senka, gali reikėti geležies papildų.

2. Gyvūninę mėsą gali pakeisti kalakutiena, žuvis. Geriau tinka gėlųjų vandenų žuvys. Riebiųjų (jūros ir vandenyno) žuvų vaikas gali gauti 1–2 kartus per savaitę.

3. Kraujodarai svarbių medžiagų, kurių yra mėsoje, yra ir kiaušiniuose, tad jei vaikas nevalgo mėsos, daugiau patiekalų gaminkite iš kiaušinių. Tarkime, į košę įmaišykite kiaušinio trynio.

4. Vaikas per dieną turėtų suvalgyti bent 2 porcijas produktų, kuriuose gausu geležies.Išstudijuokite lenteles, kuriose parašytas geležies kiekis produkte. Geležies turi žirniai, pupelės, sėklos, riešutai, džiovinti vaisiai, dilgėlės, slyvos, juodieji serbentai, erškėtuogės, tamsiai žalios daržovės.

5. Jei vaikas nevalgo mėsos, stenkitėspakeisti tuos produktus, kuriuos jis valgo, geresnės kokybės analogais. Tarkime, mažiau duokite pirktų parduotuvėje sulčių, o spauskite natūralias; nepirkite prisaldintų sausų pusryčių, o virkite košes; atsisakykite užpiltinių košių, o juo labiau sriubų iš pakelių; nešildykite pusgaminių, o gaminkite namie. Net ir paprasti makaronai yra kelių kokybės lygių – jei virsite ne įprastus kvietinius, o viso grūdo makaronus, geležies vaikas gaus daugiau. Karvės pieną galima pakeisti riešutų pienu, kuriame daugiau baltymų.

6. Parduotuvėje ieškokite produktų, praturtintų geležimi. Tarkime, jei mėsos nevalgo mažas vaikas, pieną galite pakeisti mišiniu su geležimi. Yra praturtintų geležimi sausainių, o saldumynus gali atstoti hematogenas.

7. Kuo vyresnis vaikas, tuo mažiau galite paisyti šių patarimų, nes vaikui augant, jo skrandžio rūgštingumas didėja, ir organizmas vis geriau pasisavina medžiagas iš maisto.

„Mamos žurnalas“