Nebenorime būti rūgštūs!

Prof. J. Formann

Profesorius Jurgenas Vormannas*

Skaitykite apie Vakaruose puikiai žinomą, bet pas mus dar mažai aprašomą organizmo rūgštėjimo problemą, ir kaip ją gali išspręsti nedidelės mitybos korekcijos. Šią temą jau seniai nagrinėja mokslininkai, kurių ambasadorius – profesorius Jurgenas Vormannas* iš Vokietijos neseniai svečiavosi Lietuvoje. 

 Kuo moderniau gyvename, tuo labiau rūgštėjame

Šiais laikais netrūksta mitybos teorijų, kurios garantuoja pasveikimą nuo visų ligų, puikią savijautą ir 100 metų gyvenimą. Deja, dauguma tų teorijų paremtos spėlionėmis. Mitybos specialistas prof. Jurgenas Vormannas savo pranešime irgi neslėpė, kad pakeitus mitybą pagal jo rekomendacijas, sveikata labai gretai (maždaug per 2 mėnesius) pagerės, tačiau visus patarimus jis grindė mokslinėmis studijomis ir daugelio metų tyrimais.

Taigi, kas yra tas organizmo rūgštėjimas? Mūsų organizmai turi unikalų rūgščių ir šarmų balansą, vadinamąjį pH. Jeigu tą pH išderiname netinkama mityba, organizmas parūgštėja ir pradeda pulti ligos.

Koks žmogaus pH buvo prieš tūkstančius metų, toks yra ir dabar, nors mūsų gyvenimas visiškai pasikeitė.

Pasak profesoriaus, 500 žmonijos kartų buvo žemdirbiai ir valgė maistą, kuris idealiai palaiko organizmo pH (daug šarminančio maisto ir mažai rūgštinančio). Žmogaus organizmas labiausiai prisitaikė prie medžiotojų ir rinkėjų mitybos, kurioje nebuvo ne tik perdirbtų produktų, bet ir pieno, grūdų, mėsos. Užtat dvi pastarosios žmonių kartos valgo tik perdirbtus produktus – o tokia mityba mums nėra natūrali. Kitaip tariant, esame sukurti šarminamajam maistui, bet daugiau valgome rūgštinamojo.

Kas nutinka, kai surūgštėjame

Nors apie šarmų ir rūgščių santykį kalbama daugiau nei 100 metų, tačiau tik pastarąjį dešimtmetį mokslas jau gali įrodyti tiesioginį pH poveikį organizmui. Manoma, kad susidomėjimas organizmo rūgščių-šarmų pusiausvyra tik didės, jau dabar tai laikoma revoliucine tyrimų šaka.

Metų metais valgant daug rūgštinančio maisto, smarkiai padidėja diabeto, pakilusio kraujospūdžio rizika. Jeigu valgome per daug rūgštinančių maisto produktų, ilgainiui mūsų organizmas, siekdamas neutralizuoti rūgštis, ima naudoti šarminančių medžiagų atsargas iš didžiausio jų sandėlio – kaulų. Kartu su šarminančiomis druskomis iš kaulų pašalinamas kalcis, vystosi osteoporozė.

Vis dėlto labiausiai organizmo rūgštėjimas juntamas kasdienybėje:

Dingsta nuotaika, energija, darbingumas, sunkiau sukaupti dėmesį.

Be priežasties vis dažniau ir dažniau atsiranda nuovargis.

Padidėja sirgimas užkrečiamomis ligomis. Mažai sirgęs vaikas ar suaugęs žmogus pradeda dažniau sirgti, suserga tuomet, kai atrodo tam nėra priežasties.

Atsiranda odos, plaukų, nagų pakitimų (oda sausėja, nagai plonėja ir lūžinėja).

Kamuoja galvos skausmai, atsiranda miego sutrikimų.

Per daug rūgštinamojo maisto gali lemti pakitimus jungiamajame audinyje, o tai susiję ir su skausmo problemomis. Netikėtai užklupęs nugaros skausmas gali reikšti per didelį organizmo parūgštėjimą.

Dėl sumažėjusio jungiamojo audinio elastingumo dažnėja sausgyslių, raiščių patempimų, plyšimų.

Žmogus pradeda ieškoti ligų, o pakaktų tik pakoreguoti mitybą. Jeigu apie tai daugiau žinotų šeimos gydytojai, būtų sutaupyta ir laiko, ir lėšų tyrimams.

Rūgštinantis maistas ant kiekvieno stalo

primaitinimasz2

Daivos Sirvydienės nuotr.

„Deja, bet europietiški maitinimosi įpročiai yra ne kas kita kaip „rūgščių“ dieta. Valgome daug mėsos, dešrų, sūrių, kiaušinių – baltyminio maisto, kuris organizme suskyla iki rūgščių.

Gerokai per mažai vartojame skysčių, kurie padėtų pašalinti šias rūgštis, bei per mažai suvalgome organizmą šarminančio maisto – daržovių ir vaisių. Ši problema būdinga visai Europai, bet ypač – Vidurio ir Šiaurės. Galbūt tik Pietų Europos šalyse gyventojai suvalgo daugiau daržovių ir vaisių“, – sako mitybos specialistas.

Neseniai buvo atlikta apklausa apie lietuvių mitybos įpročius. Ji parodė, kad daugiausia lietuviai valgo mėsos ir žuvies, grūdinių ar pieno produktų. Tuo tarpu daržovės dažniausiai tėra garnyras prie pagrindinių patiekalų, o vaisiai – užkandis. Tik 1 iš 5 šalies gyventojų nurodė, jog daržovės ir vaisiai sudaro 50 proc. ar didesnę dalį jų mitybos raciono.

Nejau keisti visą mitybą? Pakanka formulės ¼

Profesorius J. Vormannas sužavėjo savo humoro jausmu ir sveiku požiūriu į problemą. Iš tikrųjų – kuris mūsų, perskaitęs naują teoriją, staiga imsime ir visiškai atsisakysime pamėgto maisto (nebent gulėtume ligos patale ir jau nebebūtų kito kelio). Pasak profesoriaus, nebūtina nieko atsisakyti, tik pasistenkime pakeisti proporcijas. Tam, kad aprūpintume organizmą pakankamu šarmų kiekiu, turėtume suvalgyti 4 kartus daugiau šarminančio maisto nei rūgštinančio. Tai reiškia, kad mūsų lėkštėje turėtų būti 4 kartus daugiau daržovių nei mėsos. Arba, suvalgius duonos ar sūrio, reikėtų juos „neutralizuoti“ 4 kartus didesniu kiekiu vaisių ar daržovių. Pavyzdžiui, su 100 gramų mėsos kepsnio ar makaronų turėtų būti patiekta 400 gramų daržovių.

Jei mitybą keisti sunku, galima vartoti rūgščių-šarmų balansui atkurti skirtus papildus, kurie aprūpina organizmą šarmais. Šarminančio veikimo maisto papildai padeda tada, kai, nors ir stengdamiesi, nesugebame suvalgyti pakankamo kiekio daržovių ir vaisių. Jie tinka kūdikiams nuo 6 mėnesių, vaikams, paaugliams, suaugusiesiems, nėščioms moterims. Tokius papildus reikia vartoti maždaug 2 mėnesius, kad atkurtumėte balansą.

Labiausiai rūgštėja lieknėjančios mamytės ir sportuojantys tėčiai

Labiausiai organizmą rūgština baltyminis maistas, o būtent tokį renkasi lieknėjantys ir sportuojantys žmonės. Užsisuka ydingas ratas – žmogus valgo baltyminį maistą, nuo jo organizmas rūgštėja, o rūgščiame organizme sulėtėja lieknėjimo procesai, ir svoris nebekrenta.

Profesorius J. Vormannas sako: „Net 40 proc. pasaulio moterų ir 25 proc. vyrų kasdien stengiasi sulieknėti, o artėjant paplūdimių sezonui skaičiai dar padidėja. Lieknėjant reikia itin gerai stebėti rūgštinančio ir šarminančio maisto pusiausvyrą, mat organizmo terpės nuokrypis į rūgštinę pusę stabdo riebalų deginimą. Laikantis dietos racione turi būti daug šviežių daržovių, vaisių, jų sulčių ir papildomų šarminių mineralų, kurie palaikytų optimalų medžiagų apykaitos greitį“.

Mėgstantiems intensyviai sportuoti irgi patariama rūpintis tinkamu rūgščių-šarmų balansu organizme, nes jis rūgštėja dėl pieno rūgšties, dėl riebalinio audinio skaidymo ir dėl papildomai naudojamų baltymų.

Bulvės ir makarono dvikova

Pagal šią mitybos teoriją, kur kas sveikau valgyti bulves ir jų patiekalus nei makaronus, kurie laikomi lengvu maistu. Vis dėlto Viduržemio regiono šalių gyventojai nėra labai „surūgštėję“, nes šalia rūgštinio maisto (makaronų, picų, sūrio, jūros gėrybių) valgo daug šviežių daržovių ir vaisių.

Rūgštinantis – nereiškia, kad rūgštus

Rūgštinantis maistas, tai nereiškia rūgštus maistas. Organizmą labiausiai rūgština baltyminis maistas, o toks juk nėra rūgštus.

Organizmą rūgština: mėsa, žuvis, grūdiniai ir pieno produktai, kiaušiniai bei saldumynai, kola (šis gėrimas yra vienintelis, kuris rūgština).

Organizmą šarmina: vaisiai ir daržovės (tarp jų ir bulvės), vanduo, arbata, kava.

* J. Vormannas yra mitybos farmakologijos ir toksikologijos mokslų daktaras (Hohenhaimo universite), įgijęs biochemijos habilitaciją molekulinės biologijos ir biochemijos institute. Profesoriaus pagrindinės darbo sritys yra biochemija, rūgštinis metabolizmas, organizmo magnio pasisavinimas.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


8 + = devyni

Kitos temos: