Maisto technologė Justina kuria tinklaraštį „Švarus vidus“. Jame griauna mitus apie ekologinę mitybą. Nustebtumėte, kaip dažnai praryjame „eko-“ jauką – perkame vaikams ekologiškus produktus, kurie visai nepagerina sveikatos. Kalbiname Justiną apie ekomaisto niuansus.
Justina augina 7 metų Herbertą ir 3,5 metų Teodorą.
Justina, kaip pradėjote domėtis sveika mityba?
Nuo pat mažų dienų svajojau būti medike, „gydžiau“ brolį, pliušinius žaislus, domėjausi knygomis apie žmogaus anatomiją, sveiką gyvenseną. Bet iki išsvajotųjų medicinos studijų pritrūko 0,04 balo. Tad pasirinkau KTU Maisto technologijos studijas. Studijuojant prireikė ne vienerių metų, kol supratau, kad sveikas maistas yra geros savijautos priežastis.
Paauglystėje buvau tas vaikas, kuris dažnai sirgdavo: kamavo besikartojantys peršalimai, gastritas, nereguliarios mėnesinės. Dabar suprantu, kad tai buvo netinkamos mitybos pasekmė.
Ankstesnėje mityboje vyravo daug gyvūninės kilmės produktų: mėsa, sviestas, grietinė. Taip pat marinuotos daržovės, kvietinių miltų patiekalai. Nesmerkiu savo tėvelių, juk informacijos apie sveiką mitybą nebuvo daug.
Po mitybos pokyčių svarbiausiu maistu tapo šviežios ir raugintos daržovės, grybai, ankštiniai augalai. Tada vaisiai, sėklos, riešutai, kruopos, aukštą maistinę vertę turintys aliejai, žuvis, natūralus jogurtas, mėsa. Pirmenybę teikiu ekologiškiems maisto produktams, vengiu stipriai perdirbto maisto, gruzdinto, rūkyto.
Pakeitus mitybą, kitas etapas buvo buitinės chemijos keitimas ekologiška. Tam įtaką padarė mano vaikai. Mačiau, kaip jie žaidžia ir pirštais ar lūpomis liečia stiklą, veidrodžius – taip tam tikra dalis kenksmingų cheminių medžiagų galėtų patekti į jų organizmus. Ekologiška buitinė chemija gaminama naudojant natūralios kilmės medžiagas, nėra alergizuojančių, dirginančių medžiagų, draugiška tiek žmogui, tiek ir aplinkai.
Daugelis tėvelių mano, jog visas ekologiškas maistas yra sveikas. Jūsų skleidžiama žinutė yra kitokia?
Parduotuvėse galima rasti ekologiškų bulvių traškučių, bet jie nė kiek nesveikesni už ne ekologiškus, nes svarbu pats jų paruošimo procesas: gruzdinimo metu susidaro akrilamidas – nuodinga, linkusi kauptis žmogaus organizme, galinti sukelti vėžį cheminė medžiaga.
Klaidinga galvoti, kad ekologiškų guminukų vaikai gali valgyti kiek tik nori, nes pridėtinio cukraus kiekis juose gali būti toks pats didelis kaip ir ne ekologiškuose, todėl visada skaitykite etiketes. Palyginkite patys:
| Klasikiniai, populiariausi pasaulyje guminukai | Ekologiški guminukai |
| Sudėtinės dalys: Gliukozės sirupas, cukrus, stingdinamoji medžiaga: želatina, dekstrozė, vaisių sultys iš vaisių sulčių koncentrato (obuolių, žemuogių, aviečių, apelsinų, citrinų, ananasų); rūgštingumą reguliuojanti medžiaga (citrinų rūgštis); vaisių ir augalų koncentratai (dygminų, spirulinos, obuolių, šeivamedžio uogų, apelsinų, juodųjų serbentų, kivių, citrinų, aronijų, mangų, pasiflorų, vynuogių), kvapiosios medžiagos, šeivamedžio uogų ekstraktas, glajinės medžiagos (baltas ir geltonas bičių vaškas, karnauba vaškas). |
Sudėtinės dalys:
kukurūzų sirupas*, nerafinuotas cukranendrių cukrus*, pektinas, vaisių sulčių koncentratas* (obuolių*, apelsinų*, citrinų*, juodųjų serbentų*, aviečių*, ananasų*), rūgštingumą reguliuojančios medžiagos: citrinų rūgštis ir kalcio citratas; natūralios kvapiosios medžiagos, dažomieji vaisių ir augalų ekstraktai* (jūros dumblių*, dygminų*, ciberžolių*, šeivamedžių*), saulėgrąžų aliejus, karnaubos vaškas. * – iš ekologinių ūkių. |
| Maistinė vertė:
100g – 1459,00 kJ /343,00 kcal Riebalai 0,50 g Iš kurių sočiosios riebalų rūgštys 0,1 g Angliavandeniai 77 g Iš kurių cukrūs 46 g Baltymai 6,90 g Druska 0,07 g |
Maistinė vertė: 100 g – 1381 kJ/325 kcal Reibalai 0,2 g Iš kurių jų sočiosios riebalų rūgštys 0,1g Angliavandeniai 79 g Iš kurių cukrūs 59 g Skaidulinės medžiagos 2 g Baltymai 0,1 g Druska 0,22 g |
Kuo maitinate savo berniukus?
Mūsų šeimos mėgstamiausi patiekalai yra įvairių daržovių salotos su orkaitėje keptu žuvies ar paukštienos gabalėliu, pagardintu ekologišku extra virgin alyvuogių aliejumi; viso grūdo makaronai su krevetėmis, keptomis daržovėmis; orkaitėje keptos šakninės daržovės su natūralaus jogurto padažu.
Mūsų vaikai yra tie, kurie mielai valgo daržoves, bet taip yra dėl to, kad visa šeima valgome tą patį.
Steve Biddulph knygoje „Kaip auginti berniukus XXI amžiuje“ perskaičiau tokią mintį: „Jei jūs liepsite savo vaikams sportuoti, o patys tuo metu sėdėsite prie televizoriaus, tai meilės sportui neišugdysite. Išugdysite neapykantą jums“. Taip ir dėl maisto, jei versite valgyti savo vaikus daržoves, o patys valgysite greitą maistą, tai ilgalaikių pokyčių nesulauksite.
Mokau savo berniukus valgyti ramiai, susitelkus, taip galima mėgautis maistu.
Mokau valgyti mažiau, bet kokybiško maisto.
Kaip elgiatės normuodama vaikams saldumynus?
Mūsų namuose yra tokia taisyklė:
Kiekvieną dieną galima suvalgyti skiltelę juodojo šokolado, visi kiti saldumynai leidžiami kažkurią vieną iš savaitės dienų, dažniausiai ta diena būna šeštadienis, nes važiuojame lankyti močiutės, prosenelės. Kokakolos mūsų namuose nėra, tačiau kai vaikai eina į gimtadienį, jų sprendimų neribojame, tiesiog saldumynų dienos tą savaitę nedarome.
Vyresnysis sūnus savo užrašų knygelėje turi pasižymėjęs 7 dieną – tai reiškia, kad kiekvieno mėnesio tą dieną galima paragauti tai, ko įprastai nevalgome, čia priskiriamos spurgos, traškučiai.
Paskutinį kartą labai nustebino mažylio Teodoro elgesys – nors buvo galima rinktis valgyti bet ką, jis vis tiek pasirinko makaronus su daržovėmis.
Pasakokite apie savo tinklaraštį.
Jau dvejus metus rašau tinklaraštį „Švarus vidus“, kuriame dalinuosi patarimais, kaip skaityti maisto produktų etiketes, kaip gaminti sveikai, tausojančiai, dalinuosi, kaip man sekasi mokyti savo vaikus sveikos mitybos, ir su kokiais iššūkiais susiduriame šeimoje.
Todėl dažnai sulaukiu klausimų iš mamų, kokius sveikus saldumynus galima rasti prekybos centruose, ką reiškia tam tikros sudedamosios dalys, esančios maiste, kaip apsipirkti parduotuvėje su vaikais ir nesusipykti.
Tad kokie „sveiki“ saldumynai laukia prekybos centruose?
Atradau per ilgą laiką, skaitydama etiketes. Mano ketvertukas būtų toks:
- Vaisinės juostelės „Veri beri“. Jų sudėtyje – tik natūralūs vaisiai, jokių pridėtinių cukrų.
- Sausainiai „Du medu“. Šie yra ekologiški, pagaminti tik iš avižinių dribsnių, saulėgrąžų, moliūgų sėklų.
- Batonėliai „Greenz“. Atrodo kaip tikrų tikriausi saldumynai, nors pagaminti iš datulių, razinų, saulėgrąžų sėklų, džiovintų morkų, džiovintų braškių. Iki tobulumo dar galėtų būti ekologiški.
- Liofilizuoti vaisiai ir uogos. Mano berniukai labai juos mėgsta. Skaniausios jiems braškės, šilauogės. O iš daržovių – žirniai, moliūgai, pomidoriukai. Natūralūs, išsaugotos visos naudingosios medžiagos, vitaminai.
Jūsų produktų sąrašas, einant į parduotuvę?
Mano maisto prekių sąrašo viršuje visada yra daržovės, vaisiai, uogos, tuomet kruopos, ankštinės daržovės, natūralus jogurtas, kefyras (pirmenybę teikiu raugintiems pieno produktams, dėl juose esančių gerųjų bakterijų), pienas, sėklos, riešutai, džiovinti vaisiai, kiaušiniai, žuvis, kalakutiena, vištiena, triušiena, juodasis šokoladas, kuris turi daugiau kaip 70 procentų kakavos.
Mūsų šeimos šaldytuve niekada nerasite perdirbtų maisto produktų, bet visada rasite šviežio maisto, kurio sudėtyje nėra konservantų, skonio stipriklių, dirbtinių dažiklių ar kitų sveikai jaustis trukdančių maisto priedų.
Justina, ar galite dabar nueiti iki šaldytuvo ir išvardinti, kas jame?
Žiūriu nuo apatinio stalčiaus:
Morkos, salierų stiebai, pastarnokas, pievagrybiai, moliūgas, paprikos, agurkai, pomidorai, špinatai, kopūstas, sultenė, imbieras, čili pipiras.
Daug natūralaus ekojogurto, ekopienas, ekokiaušiniai, kokosų gėrimas, garstyčios, trinti smulkinti pomidorai, kalakutienos krūtinėlė, šamo filė, rauginti agurkai, šilauogės, lydyto sviesto indas.
Parengė Neila Ramoškienė
Nuotraukos I. Bagdanavičiūtė ART
„Mamos žurnalas“
