Išgyventi tai, kas atrodo neįmanoma: istorijos žmonių, kurie mokosi gyventi iš naujo

Tomas

„Galvos smegenų trauma“ – žodžiai, kurie priverčia stipriai sunerimti ir gąsdina. Tačiau vien Lietuvoje kasmet su tokia realybe tenka susidurti net 7 iš 1000 asmenų, o bendroje traumatizmo statistikoje galvos smegenų sužalojimai sudaro 30-40 %, t.y. daugiau nei trečdalį patiriamų visų kūno traumų. Apie galvos smegenų traumas (GST) ir gyvenimą po jų šiandien pasakojimais dalijasi fondas „8 Fundraising“, kuris, subūręs nemažą narių grupę tikisi, jog garsiai pasakojamos istorijos suteiks stiprybės su šia trauma susidūrusiems asmenims bei jų šeimoms.

Sunkios galvos smegenų traumos iš esmės akeičia žmogaus gyvenimą. Labiausiai nukenčia kognityvinės ir emocinės žmogaus egzistavimo sritys, atsakingos už mąstymą ar protinę veiklą (atmintį, dėmesį, suvokimą, orientaciją) bei kalbą, tačiau taip pat gali paveikti ir žmogaus fizinį pajėgumą – gebėjimą vaikščioti ar kitaip judėti. Atsidūrus tokioje situacijoje, kaip niekada reikalingas palaikymas ir išklausymas, kuris motyvuotų bei suteiktų jėgų judėti į priekį. Nors apie GST kalbėti tikrai nelengva, tačiau norėdami įkvėpti vilties, esantiems panašioje padėtyje bei edukuoti visuomenę apie tokio pobūdžio traumas, keletas herojų sutiko pasidalyti savo istorijomis.

Iš gyvenimu besidžiaugiančiu į dėl gyvenimo kovojantį

Tomas

GST stipriai pakeitė ir 3,5 metų Tomo gyvenimą – 2017 m. berniuką ištiko stiprus insultas. Po šio incidento, vaikas buvo paralyžiuotas. „Prisiminti istoriją kiekvieną kartą man nelengva. Kaskart išgyvenu tas pačias emocijas, bet gal ir reikia jas išgyventi, kad po truputį jas paleisčiau“, – atvirauja Tomo mama Agnė. Vos atvažiavus į klinikas, medikai iš karto įtarė insultą, o vėliau tai patvirtino ir kompiuterinė tomografija.

Toliau sekė kelios dienos Kauno klinikų reanimacijoje, vėliau – trys-keturi mėnesiai Neurologijos skyriuje. Berniukui sustiprėjus, buvo atlikta galvos operacija, suformuotos kraujagyslės ir atstatyta kraujotaka.

Moteris teigia, jog berniukas vis dar nėra savarankiškas, negali nusilupti net mandarino, kadangi yra sutrikusi rankų motorika: „Aš matau vaiką tokį, koks jis dabar yra, jis nėra sveikas ir man vis dar sunku su tuo susitaikyti ir apskritai nežinau, ar sugebėsiu tai padaryti.“ Tačiau netgi ir po tokių gyvenimą sukrečiančių įvykių, Tomo tėvai neketina nuleisti rankų – deda visas pastangas, jog pastatytų vaiką ant kojų ir išleistų jį į savarankišką gyvenimą.

Liutauras

Liutauras

Kita istorija pasakoja apie lemtingą 2020 m. rugsėjo 20 dieną, kai staiga, atbėgus Liutauro draugui, berniuko mama išgirdo, jog šį partrenkė automobilis. Berniukas važinėjosi dviračiu ir nebuvo užsidėjęs apsauginio šalmo, važiuodamas nuslydo nuo šaligatvio ir kaktomuša susidūrė su priekyje važiavusiu automobiliu. Patirti sužalojimai leido daryti išvadas, jog Liutauras smarkiai rėžėsi priekine galvos dalimi į automobilį, o krisdamas atgal susižalojo pakaušį bei prarado sąmonę.

Nuvežus vaiką į Klaipėdos ligoninę prasidėjo tikras siaubas – Liutaurui pradėjo tinti smegenys, sutriko širdies ritmas bei kvėpavimas. „Kiekvieną kartą kai prasiverdavo intensyviosios terapijos durys, buvo labai baisu, visi tik lakstė pirmyn atgal ir nieko nesakė“, – teigia berniuko mama. „Difūziniai kaktinės dalies galvos sumušimai, linijinis pakauškaulio lūžis, plati subdurinė kraujosruva, difūzinė galvos smegenų edema. Įplyšęs inkstas, vidinis kraujavimas, sutrenkti plaučiai, sužalotas ir susiūtas kelėnas.  Reikia skubiai jį operuoti  ir kaktinėje dalyje išimti dalį kaulo, kad dėl didelės smegenų edemos nežūtų smegenys“, – tokias naujienas išgirdo Liutauro mama gydytojui išėjus iš intensyvios terapijos skyriaus.

Medikamentinėje komoje berniukas praleido 2 savaites. Ėmus slūgti smegenų tinimui, prasidėjo ilgas ir sunkus gydymas: maitinimas per zondą, mankštos, pirmųjų žodžių tarimas, kaulo rekonstrukcijos operacija ir ilga reabilitacija. Paklausta, kaip berniukas laikosi dabar, mama teigia, jog „Liutauras fiziškai labai sustiprėjo, tačiau vis dar kelia daug nerimo jo emocinė būsena, pykčio priepuoliai, nenoras nieko daryti, savarankiškumo ir dėmesingumo stoka, atminties problemos.“ Tačiau matydami vis geresnę sūnaus fizinę būseną, tėvai atranda vis daugiau jėgų tikėti, jog viskas yra įmanoma ir, kaip patys sako: „MES esame gera komanda“. Liutauro šeima į gyvenimą žiūri su dėkingumu bei dėkoja už meilę, ramybę ir vilties balsą, kurie leidžia tikėti „neįmanomu“.

Benedikta

Benediktos pasakojimas kiek kitoks nei ankstesniųjų – mergina būdama 12-oje klasėje patyrė smegenų auglio šalinimo operaciją. 18-ąjį savo gimtadienį Benedikta sutiko reanimacijoje, kadangi buvo pažeisti pusiausvyros, akies, veido nervai vienoje kūno pusėje – ji negalėjo daryti praktiškai nieko: sėdėti, rašyti, gerti ar paprasčiausiai naudotis telefonu.

Mergina pasakoja, jog labiau už viską trokšta turėti daugiau galimybių reabilituotis, kad galėtų gyventi ankstesnį gyvenimą: bėgioti, šokti, dainuoti ir nebesijausti sugniuždyta bei nepilnavertiška. „Labai noriu tapti laiminga ir įrodyti sau bei visuomenei, jog viskas yra įmanoma, net išgyvenus labai tamsų laikotarpį“, – teigia Benedikta.

Praėjus 3 metams po ligos ir daug akių operacijų, merginą vis dar kamuoja veido paralyžius, dvejinimasis akyse, reakcijos nebuvimas, negebėjimas vaikščioti nesilaikant bei neaiški kalbėsena. „Beveik niekuomet nepamirštu ligos, net ir nematydama veido, nekalbėdama, bet dėl dvejinimosi akyse, kuris kamuoja nuolatos ir ypač apsunkina reabilitaciją“, – sako ji. Tačiau patirtų išgyvenimų kontekste Benedikta įžvelgia ir pozityvių dalykų – sunkumai išmokė ją tapti kantria, save priimti mokančia asmenybe bei suprasti, jog išvaizda yra tik skraistė, kuri neturi nieko bendro su paties žmogaus asmenybe.

Kartu stipresni

Neringos dukra Kotryna

Visas šias istorijas sieja kai kas bendro. Tai – istorijos šeimų, kurias globoja ne pelno siekianti organizacija „8 Fundraising“, anksčiau dar žinoma kaip „Išgyvenau“. Ją įkūrusiai Neringai Stanevičienei ir pačiai teko iš arti susidurti su sunkia galvos smegenų trauma – po avarijos šią diagnozę išgirdo jos dukra Kotryna.

Organizacijos šeimų skaičius nuolatos auga – šiuo metu joje yra apie 15 šeimų, tačiau pačios N. Stanevičienės teigimu, yra ir tokių narių, kurie šią traumą patyrė anksčiau ir nors jiems nėra reikalinga finansinė parama, šie noriai dalijasi savo patirtimis bei išgyvenimais bendroje „Facebook“ grupėje. „Šiai dienai grupė vienija jau arti 200 narių“, – pasakoja Neringa. Moters teigimu, organizacija – viena didelė šeima, o ji – visų mama, kuri su visais nariais stengiasi nuolatos palaikyti ryšį, komunikuoti, pasidomėti jų gijimu, nuotaikomis bei kasdienybe.

Norintieji prisidėti prie „8 Fundraising“ organizacijos veiklos, gali tai padaryti jiems patogiausiu būdu:

Pervesdami paramą į sąskaitą VšĮ „Išgyvenau“ (Įmonės kodas 304780419, Swedbank LT547300010154552773)

Tapę rėmėju Contribee platformoje: https://contribee.com/vsi-isgyvenau

Tapę rėmėju Patreon platformoje: https://www.patreon.com/posts/apie-mus-47576896

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Rekomenduojami video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


keturi − 2 =

Kitos temos: