Vasarą su vaikais daugiau pramogaujame, imamės įvairių smagių veiklų, kurios, deja, kartais baigiasi didesnėmis ar mažesnėmis traumomis. Visa laimė, daugeliu atveju užtenka pleistro ir tepalo žaizdoms.
Pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės ortopedijos-traumatologijos skyriaus gydytojas ortopedas-traumatologas Rimantas Zagorskis
Dažniausios vasaros traumos – įbrėžimai, nedidelės žaizdos
Žaidimai sode, bėgiojimas basomis, iškylos – tai ne tik vasaros malonumai, bet ir daug galimybių įsipjauti, nusibrozdinti, susitrenkti. Atrodo, visi puikiai žinome, ką daryti, jei taip nutiks: nedidelę žaizdelę išdezinfekuosime, užklijuosime, ir problema išspręsta? Gydytojai sako, kad tai nėra geras sprendimas. Sužeidus odą ir poodį, žaizda prisipildo kraujo krešulių – trombocitų – ląstelių, atsakingų už gijimą. Jei pradėsime plauti žaizdą įvairiomis aštriomis medžiagomis, tik išplausime trombocitus ir prailginsime žaizdos gijimo procesą.
Tad jei žaizdoje yra nešvarumų, juos reikia nuplauti vėsiu tekančiu vandeniu, tuomet žaizdą reikėtų nusausinti, patepti geliu, skirtu žaizdoms, ir , jei reikia, užklijuoti pleistrą.
Jei žaizda stipriai kraujuoja, reikėtų uždėti tamponą arba vatos gabalėlį ir tvirtai prispaudus palaikyti jį 3–5 minutes. Jei nepažeistos didelės kraujagyslės, per šį laiką kraujavimas sustoja. Jei žaizda gili, kraujavimas nesiliauja, būtina kreiptis pagalbos į medikus.
Vasarą žaizdomis reikia atsakingai pasirūpinti, nes jos gyja ilgiau, padidėja infekcijos tikimybė. „Mes net rimtesnes planuotas operacijas per karščius stengiamės atidėti, kad pooperaciniu laikotarpiu išvengtume komplikacijų dėl galimos infekcijos žaizdoje. Mat per karščius žaizdos gyja sunkiau ir ilgiau, jas reikia dažniau perrišti. Pasitaiko daugiau supūliavusių žaizdų atvejų“, – aiškina gydytojas.
Ant nudegimų – jokių riebalų!
Nudegimų atveju draudžiama žaizdas tepti riebiais kremais. „Net nežinau iš kur žmonės tokių patarimų prisiklauso, nes kartais net sviestu pritepę atvažiuoja į priėmimą“, – pasakoja gydytojas ir pataria nudegimo žaizdas taip pat atvėsinti po tekančiu šaltu vandeniu, uždėti švarų tvarstį ir važiuoti pagalbos pas medikus.
„Riebalinio pagrindo tepalai gilina žaizdą, nes neleidžia nuo odos išgaruoti karščiui. Vaikai atvažiuoja su dar gilesniais nudegimais ir dar turime nuvalyti tą riebų tepalą – vaikams tai sukelia tik papildomą skausmą“, – aiškina gydytojas ortopedas-traumatologas.
Rimtesnės traumos – dėl paspirtukų ir batutų
„Vasarą išryškėja specifinės traumos, pavyzdžiui vaikai nukenčia dėl elektrinių paspirtukų, susižeidžia batutuose, patiria traumas vandenyje – ežeruose, prie upių, kuomet šokdami į vandenį ant galvos vyresni vaikai patiria sumušimų, kaklo patempimų, basi užlipa ant stiklų, skardinių ir taip susipjausto padus“, – sako ortopedas-traumatologas Rimantas Zagorskis.
Anot gydytojo, elektriniai paspirtukai dažnu atveju yra per greita transporto priemonė vaikams, todėl jie nesuvaldę griūna ir susižeidžia patys arba netyčia atsitrenkia į kitą vaiką ir sužeidžia jį. Abiem atvejais traumos gali būti sunkios – rankų kaulų lūžiai, alkūnių išnirimai, šlaunikaulių lūžiai, galvos sutrenkimai.
Batutai – dar viena vasaros pramoga, kuri atneša ne tik linksmybių, bet ir rizikos patirti traumų. Todėl gydytojas pataria visada laikytis gamintojų instrukcijų, nelipti į batutą keliems vaikams vienu metu.
„Batutuose vyresni vaikai dažniausiai patiria mažesnes traumas, pavyzdžiui čiurnų patempimus, kuomet pakreipia koją šokinėdami, arba krisdami susimuša galvą į batuto kraštą. Tačiau didesnė problema, kuomet į batutą suleidžiami skirtingo amžiaus vaikai, nes mažesnis vaikas nukrenta ir tuo metu ant jo užšoka didesnysis. Tokiais atvejais traumos būna didesnės: neretai pasitaiko blauzdikaulio lūžių, įvairių rankų lūžių, galvos traumų, krūtinės sužalojimų“, – vardija gydytojas ortopedas-traumatologas.
Kaulų lūžiai vasarą gyja gerai, tačiau atsiranda kitas aspektas – vaikams vasara atrodo tokia trumpa, kad jie nori ją išnaudoti iki maksimumo, todėl skuba kuo greičiau atsikratyti gipso, nesilaiko gydytojų nustatyto režimo.
Pagalba įvykus traumai
Kad visų traumų išvengti nepavyks, pritaria ir gydytojas R. Zagorskis. Tokiais atvejais reikia žinoti pagrindines pirmosios pagalbos taisykles.
„Visų sumušimų pirmoji pagalba – šaltis. Ne purškalai ar šaldantys tepalai, o sausas šaltis: iš šaldiklio ištraukite kažką šalto, įvyniokite į rankšluostį ir kas tris valandas po 15–20 min. palaikykite ant sumuštos vietos. Šaltis sumažina tinimą ir skausmą – tuomet reikia mažiau vaistų nuo skausmo. Beje, vaikams kaip ir suaugusiems, reikia duoti vaistų nuo skausmo. Juk mes patys nekenčiame skausmo, kodėl tai turėtų daryti vaikai. Po traumos vaikas jau ir taip būna išsigandęs ir kai jam dar skauda – net anamnezę sunku susirinkti“, – pasakoja medikas.
Kritinis laikas po galvos traumos – para
Pagrindiniai simptomai, vertinant galvos traumos sunkumą – ar vaikas buvo netekęs sąmonės, ar jį pykina, ar jis vemia. „Jeigu neteko sąmonės, akivaizdu, kad trauma buvo gana didelė, į tokį vaiką žiūrėsime daug akyliau. O pykinimas yra vienas iš galvos smegenų sutrenkimo simptomų, – pasakoja medikas ir sako, kad šiais dviem atvejais būtina važiuoti į ligoninės priėmimo skyrių. – Po galvos traumos vaikas gali būti vangus, mieguistas – tai dažniausiai nieko blogo nerodo. Juk ir suaugusieji pirmą parą po traumos yra kiek sutrikę.“
Galvos smegenų traumos simptomai pasireiškia per pirmą parą po traumos – tai yra kritinis laikotarpis, kuomet reikia stebėti, ar vaiko nepykina, ar jis nevemia. Viskas, kas pasireiškia vėliau, dažniausiai nėra susiję su galvos trauma: „Atvažiuoja po dviejų parų su karščiavimu ir galvoja, kad tai susiję su galvos trauma. Bet taip dažniausiai nebūna.“
Traumų sezono vaistinėlė
Sterilūs pleistrai, tvarsčiai, bintas.
Dezinfekuojanti priemonė.
Hidrokoloidinis gelis žaizdoms ar nudegimams (negiliems ir paviršiniams, dėl didesnių nudegimų gydymo taktikos visuomet pasitarkite su gydytoju);
Vaistai nuo skausmo.
Namų vaistinėlėje pravartu turėti gelio, kuris dezinfekuoja, stimuliuoja gijimą, skatina odos audinių regeneraciją, mažina rando susidarymo tikimybę. Žaizdelių gijimą skatinantis gelis – nepakeičiama pagalba esant nedidelėms kiemo žaizdoms (nubrozdinimams, įdrėskimams, įpjovimams, paviršiniams nudegimams, nusiplikinimams ir kt.). Jei gelio sudėtyje yra sidabro, jis žudo žaizdose esančią mikroflorą, skatina gijimą. Užtepus gelį ant dezinfekuotos žaizdos, jeigu ji nešlapiuoja, tvarstis ar pleistras nebūtinas.
