Vaikas iš kiemo grįžo verkdamas – paslydo, susitrenkė. Ar visada vaikui užsigavus reikia skubėti pas traumatologą? Kaip atskirti, kada tik sumušimas, o kada jau rimta trauma?
Yra traumų, kai iškart aišku, kad reikia gydytojo pagalbos.
Tačiau yra „paslėptų“, tarsi nepastebimų – pavyzdžiui, skilo piršto kauliukas, patemptas raumuo ar raiščiai. Judresnis vaikas beveik kasdien iš lauko pareina pargriuvęs, užsigavęs. Skauda, todėl daug ašarų, sudaužta vieta mėlynuoja. Tėvai sutrinka: laukti, ar skubėti pas traumatologą?
Kai būna paprastas sumušimas, nėra skilimų ar lūžių, traumuotos vietos funkcijos po kiek laiko atsistato. Labai populiarios yra pirštų traumos žaidžiant kamuoliu (neteisingai atmušus). Iš pradžių tikrai neaišku, o gal pirštai lūžo? Reikia suteikti pirmąją pagalbą, palaukti kelias valandas ir paprašyti vaiko pajudinti pirštus. Jei pirštukai be skausmo juda, patinimas atslūgo ir pirštas nekreivas, vadinasi, lūžio nėra. Jei judesiai rezervuoti, vaikutis pirštukų negali atlenkti iki galo (lyg kažkas trukdo), jei paspaudus sumuštą vietą vaikui skauda, matyti, kad pirštas kreivas, tuomet reikia skubėti pas traumatologą.
Kaip suteikti pirmąją pagalbą? Ar duoti vaistų nuo skausmo?
Ištikus traumai pirmiausia pagalba – šaltis. Jis sutraukia kraujagysles, sumažina skausmą ir tinimą.
Galima naudoti bet kokį gerai atšalusį daiktą ar net po šaltu vandeniu suvilgytą rankšluostį, tačiau atminkite, kad drėgnas šaltis sušyla per porą minučių ir yra mažai neefektyvus. Nebent šaltus prievilgus keistumėte kad kelias minutes.
Traumuotą vietą reikia šaldyti 15-20 minučių, o jei šaldote ilgiau, reikia daryti kelių minučių pertraukas, kad traumuotos vietos audiniai neapmirtų.
Jei vaikui labai skauda, duokite paracetamolio.
Ar tos kelios laukimo valandos, per kurias tėvai bandys išsiaiškinti, ar trauma rimta, nepakenks?
Sumušimai ir patempimai, net kaulų skilimai nėra tokios traumos, kurios reikalautų labai skubios pagalbos. Neatsitiks nieko blogo, jei palauksite porą valandų, per kurias bus galima vaiką stabėti (žinoma, nekalbama apie rimtas traumas, kai iš karto matyti, kad vaikui reikia skubiai padėti, pavyzdžiui, akivaizdu, kad sumuštas pirštas tapo kreivas).
Ar visada atvežtiems pas budintį traumatologą vaikams būna rimtos traumos?
Dažnai iš mokyklų pas traumatologus atkeliauja didžiausios vaikų delegacijos. Vienas susitrenkė, nelaimėlį atlydi pusė klasės, o gydytojas neranda ne tik kraujosruvos, bet net patinimo.
Net 3/4 vaikų, kurie kreipiasi į traumatologinius punktus ir daromos rentgeno nuotraukos, lūžių ir skilimų nebūna. Tik ¼ vaikų, kurie kreipiasi, būna rimtos traumos.
Kokios traumos dažniausios? Tėvai mano, kad lūžiai.
Dažnos traumos – riešų, čiurnų, alkūnių arba pečių patempimai. Tai skausmingos traumos, kurias lydi dideli patinimai. Patempus čiurnos raiščius, vaikas gali net nepaeiti, neatsiremti koja, nors lūžio nėra.
Patempimus lengva supainioti su lūžiais, net traumatologas gali apsirikti apžiūrėdamas ištinusią, nevaldomą traumuotą vietą, tad paprastai skiriama rentgeno nuotrauka.
Anksčiau buvo populiarūs skausmai dėl monotoniškų fizinių judesių (pavyzdžiui, vadinamoji „tenisininko alkūnė“, „skalbėjos riešas“, kai drabužiai gręžiami rankomis arba pirštų skausmai nuo ilgo rašymo). Šie skausmai nieko bendro su traumomis neturi. Laimė, šiais laikais vaikai tokių ilgų monotoniškų darbų nedaro, o jei šie lėtiniai skausmai susiję su sportu, tėvai turėtų pakalbėti su treneriais apie per didelį krūvį.
Kalbėjomės su ortopede traumatologe Vitalija Pačekajūte
„Mamos žurnalas“
