Šaltuoju metų laiku tiesiog verda vaikų popamokinė veikla – sporto salėse, aikštynuose, klubuose. Tai džiugina tėvus, nes vaikai po pamokų būna užsiėmę, kita vertus, noras išmokti ko nors naujo ar tiesiog neatsargus elgesys gali baigtis traumomis.
Kalbinti gydytojai sako: nors šaltu oru vaikų gyvenimas tampa sėslesnis, jie rečiau būna lauke, tačiau daugiau rizikų kyla sporto būreliuose.
Konsultuoja gydytojas rezidentas, radiologas Paulius Simonavičius ir gydytoja odontologė Ringailė Šimkienė
Sportas – ne tik sveikata
„Žiemos metu mokyklinio amžiaus vaikų gyvenimas tampa sėslesnis, jie daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, dėl prastų orų rečiau būna lauke, tad traumų mažėja. Šiltesniu laiku vaikai dažniau patiria kaulų lūžių nukritę nuo dviračio, paspirtuko ar riedlentės, tačiau panašių nelaimių nutinka ir vaikams lankant įvairius sporto būrelius – žaidžiant krepšinį, futbolą arba tenisą, lankant jodinėjimo ar lengvosios atletikos užsiėmimus. Dažniausiai būreliuose traumuojamos pėdos, čiurnos ir kelio sąnariai, gali būti pažeidžiami ir kaulai – padikaulliai, pirštakauliai, čiurnos kaulai bei minkštieji audiniai – čiurnos raiščiai bei Achilo sausgyslė“, – sako gydytojas rezidentas.
Sportuojantiems vaikams būdingos ir galvos, krūtinės ir pilvo traumos, o užsiimantys kovos menais rizikuoja susilaužyti nosikaulį ar nosies pertvarą arba dar blogiau – šonkaulius. Kadangi šonkauliai atlieka organų apsauginę funkciją, juos pažeidus, kaulų atplaišos gali pažeisti vidinius organus – plaučius, širdį, inkstus ir kepenis, o tai lemia didesnes komplikacijas.
„Savo darbo praktikoje teko matyti atvejį, kai į ligoninės priėmimo skyrių atvyko 16 metų berniukas, kuris skundėsi krūtinės šono skausmu ir dusuliu – pasirodo, prieš porą dienų jis dalyvavo dziudo turnyruose. Atlikę krūtinės ląstos rentgeno tyrimą, pamatėme, kad jam lūžę trys šonkauliai ir dėl šio lūžio sukelto pleuros pažeidimo subliuško plautis. Verta paminėti, kad mažesni vaikai traumų patiria daugiau ir dažniau, nes jų masės centras yra aukščiau nei vyresnių vaikų, be to, prie šios liūdnos statistikos prisideda jų skeleto ir raumenų išsivystymo niuansai bei patirties stoka vertinant savo galimybes ir jėgas“, – patirtimi dalijasi Paulius Simonavičius.
Traumos nutinka ir pertraukos mokykloje metu
Medikai pastebi, kad įvairios traumos vaikus ištinka ne tik popamokinių veiklų metu. Skausmingų incidentų pasitaiko ir vykstant į pamokas, ir per pertraukas tarp pamokų.
„Rudenį traumų nemažėja. Vaikai paspirtukais vyksta į ugdymo įstaigas, o šalmai ir kitos apsaugos priemonės paliekamos namuose, tad nelaimių metu itin dažnai kenčia dantys – jie nuskyla arba jų iš viso netenkama. Nukritus nuo paspirtuko, dažnai sužalojamos ir lūpos, kaktos sritis, pasitaiko smegenų sukrėtimų“, – sako gydytoja odontologė Ringailė Šimkienė. Traumų sumažėja, kai ruduo jau būna įsibėgėjęs, ir paspirtukus bei dviračius tenka kuriam laikui pamiršti. Tačiau netrukus ateina žiema, ir iš sandėliukų traukiamos rogės, skubama pasidžiaugti snieguotomis pramogomis – tuomet sužalojimų skaičiai vėl šokteli į viršų. Ne mažesnė grėsmė, anot jos, ir pertraukos tarp pamokų.
„Kai klegėdami mokiniai išskuba į koridorius, visų sužiūrėti tiesiog neįmanoma, tad itin dažnai pasitaiko įvairių traumų ir kitų sužalojimų jiems nukritus nuo laiptų ar kažkur užkliuvus. Būrelių metu traumų, dėl kurių odontologai po to turi darbo, pasitaiko kur kas rečiau nei kalbant apie šios srities susižalojimus buityje. Manau, taip yra dėl to, kad veiklos būreliuose organizuojamos mažesnėse grupėse, su vaikais dirbantys įvairių sričių sporto treneriai turi daug patirties ir puikiai žino, kokių traumų gali pasitaikyti, todėl rūpinasi, kad vaikai elgtųsi drausmingai ir traumų būtų išvengta“, – svarsto ji.
Saugaus elgesio irgi reikia mokytis
Kokias klaidas daro tėvai ir mokytojai, kurios tikrai nepadeda išvengti traumų būreliuose? P. Simonavičiaus teigimu, esminė klaida yra saugumo priemonės, kurių kartais neužtikrina nei mokytojai, nei vaikų tėvai ar globėjai, ypač, kai vaikams leidžiama užsiimti pavojingomis veiklomis, kurios, iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltos.
„Dirbdami priėmimo skyriuje, ortopedai-traumatologai ir vaikų chirurgai akcentuodavo vieną posakį, kurį atsimenu iki šių dienų – „kol vaikai šokinės ant batutų, mes turėsime darbo“. Svarbu pabrėžti ir tai, kad vaikų traumos yra neišvengiamas reiškinys, ypač vaikui užsiimant aktyvia sportine veikla, tad būtina kiek įmanoma užtikrinti saugumą, paskatinti vaikus dėvėti apsaugos priemones ir laikytis taisyklių, kai jie važiuoja riedlentėmis, paspirtukais ir dviračiais. Be to, svarbu nepamiršti, kad mažam vaikui reikalinga nuolatinė suaugusiojo priežiūra.
Kita klaida – noras, kad vaikas beatodairiškai siektų sporto rezultatų, nesilaikydamas poilsio režimo. Kai kasdien sportuojama, o savaitgalį dalyvaujama varžybose, toks tempas palaužtų ir suaugusį žmogų, ką jau kalbėti apie vaikus. Nuovargis kaupiasi, atsiranda įvairių skausmų, padidėja traumų tikimybė, tad vaikui bet kokia fizinė veikla gali pradėti kelti tik neigiamas emocijas, ir jis nustos domėtis sportu.
Be to, kai vaikas patiria traumą, tai ne tik didelis stresas jam pačiam, bet ir tėvams bei jų šeimos biudžetui, nes dažnai vienam iš tėvų tenka imti nedarbingumo atostogas ir prižiūrėti vaiką šiam gyjant“, – dėmesį atkreipia gydytojas Paulius Simonavičiaus.
Šioms mintims pritaria ir gydytoja odontologė. Svarbiausia – ugdyti vaikų savarankiškumą ir mokyti priimti savo elgesio pasekmes.
„Tėvai labai mažai atsakomybių leidžia prisiimti patiems vaikams, atitinkamai – ir pasekmių. Nors mes, tėvai, norime vaikus išugdyti savarankiškus, tai daryti turėtume mažais žingsneliais. Kai, sulaukęs 6–7 metų, vaikas pradeda lankyti mokyklą, tėvai ima galvoti, kad atsakomybę už savo saugumą jis jau turi, tad vadelės atleidžiamos.
Klaidinga manyti, kad amžius jau pats savaime lemia vaikų savarankiškumo lygį. Deja, geri norai ne visada sutampa su realybe ir, nors tėvai nori, kad jų vaikai būtų savarankiški, šios savybės ugdymą mokslo metais tarsi perleidžia mokytojams. Tiesa ta, kad už vaikus visuomet atsakingi tėvai, tad jiems linkiu nepasiduoti nesėkmėms ir žingsnis po žingsnio ugdyti savo atžalų savarankiškumą bei jų atsakingą požiūrį į savo saugumą“, – sako odontologė Ringailė Šimkienė.
Kaip parinkti tinkamą draudimą?
Pataria „INVL Life“ Rizikos vertinimo ir žalų reguliavimo vadovė Baltijos šalims Vaida Liustikienė.
Draudimu nuo nelaimingų atsitikimų domisi būtent tie tėvai, kurių vaikai užsiima aktyvia sportine veikla, – žaidžia krepšinį, futbolą, tinklinį arba lanko kovos menus, sportinę gimnastiką, šoka pramoginius šokius arba jodinėja, taip pat tie, kurie turi vyresnių vaikų ir su panašiomis bėdomis buvo susidūrę anksčiau. Nors, pagal statistiką, dažniau dėl pomėgio rizikuoti ir aktyvaus būdo nukenčia berniukai, ypač 15-mečiai, rudenį padažnėja užklausų ir dėl ikimokyklinio amžiaus vaikų draudimo, mat darželiuose vaikų traumų taip pat pasitaiko.
„Šiemet dažniausiai mūsų siūlomu traumų draudimu buvo draudžiami vaikai iki 2 metų – dažnai sutartys sudaromos vaikui tik gimus ir tęsiamos iki jo pilnametystės ar net iki apdraustojo 80-ojo gimtadienio.
Žinoma, draudimo sutartis vaiko nuo traumos neapsaugo, tačiau ji palengvina su trauma susijusius finansinius iššūkius šeimos biudžetui – mūsų turimi draudimo atvejų duomenys rodo, kad šiemet už nepilnamečių traumas jų tėvams jau išmokėjome daugiau nei 262 000 eurų. Kaip ir reikėjo tikėtis, dažniausiai fiziškai nukentėjo judrūs 15-mečiai ir 16-mečiai – tokio amžiaus vaikai įprastai mėgsta pasipuikuoti prieš draugus nepaisydami atsargumo, tačiau ir jaunesnių, iki 10 metų, vaikų grupė nuo jų atsiliko nedaug.
Deja, didžiausia draudimo suma šiemet buvo išmokėta kur kas jaunesnių vaikų tėvams – po 3 000 Eur už patirtus kaulų lūžius buvo įvertintos dvimečio ir penkiamečio traumos.
Renkantis draudimą, rekomenduočiau atsižvelgti į vaiko amžių, charakterį ir būsimus popamokinės veiklos planus. Papildomą nelaimingų atsitikimų apsaugą galima pasirinkti tiek gyvybės draudime (be kaupimo), tiek investiciniame gyvybės draudime. Pastarajame papildomai kaupiami pinigai ir vaiko ateičiai – mokslams ar jo savarankiško gyvenimo pradžiai.
Net 90 proc. pas mus sudaromų 0–2 metų vaikų draudimo sutarčių yra investicinės: kadangi dalis draudimo įmokos bus investuojama tol, kol galios investicinio gyvybės draudimo sutartis, auginti savo kapitalą vaikas pradeda tik gimęs ir ateityje tai galės tęsti tiek, kiek norės. Svarbu tai, kad investicinį gyvybės draudimą remia valstybė, – jį sudariusiesiems taikoma 15 proc. pajamų mokesčio lengvata, todėl pavasarį deklaravę savo pajamas atgausite dalį sumokėtų įmokų“, – draudimo privalumus vardija ji.
Minimali ilgalaikio investicinio gyvybės draudimo įmoka – 30 eurų per mėnesį. Gyvybės draudime (be kaupimo) kiekvienu konkrečiu atveju įmoka skaičiuojama individualiai, nes ji priklauso nuo vaiko amžiaus, jo sveikatos būklės, lankomų sporto būrelių ir pan. Jeigu draudžiami iškart keli vaikai, draudimo kaina irgi skiriasi.
Prieš priimant sprendimą sudaryti draudimo sutartį, rekomenduojame atidžiai susipažinti su sutarčiai taikomomis draudimo taisyklėmis (atkreipkite dėmesį į draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius), kainynu, kitomis draudimo sutarties sąlygomis bei pasitarti su savo finansų patarėju ar konsultantu.
„INVL Life“ draudimo sutarties nauda:
- Vaikas gali būti draudžiamas labai anksti – nuo 2 mėnesių.
- Vaikui tapus pilnamečiu, nereikės iš naujo vertinti jo sveikatos.
- Jei vaikas ateityje pradės sportuoti, – sąlygos nesikeis, o draudimo apsauga galios treniruočių ir varžybų metu (išskyrus apdraustojo užsiėmimu aukšto meistriškumo sportu).
- Gyvybės ir papildomo draudimo apsaugos galioja 24/7 visame pasaulyje.
- Draudimo sutarties sąlygas galima lanksčiai pritaikyti prie individualių jūsų šeimos poreikių ir galimybių.
Aušra Kurtkutė
